- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 1-26-751/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00800-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Paurys
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- R. G.
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Paurys, sekretoriaujant Editai Sabaitei, dalyvaujant prokurorams Ryčiui Ivanauskui, Vitalijui Jaroščenkai, gynėjai adv. Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajam V. K., gestų kalbos vertėjai Zitai Palepšienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str.1d
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. buvo kaltinamas, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 14.10 val. būdamas buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl kilusių tarpusavio nesutarimų, dešinės kojos keliu prispaudęs nukentėjusiajam V. K. krūtinę ir kaire ranka pasukęs jo galvą į dešinę, turėdamas tikslą sužaloti, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį V. K. į kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. vieną kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje su vidinės jungo venos bei kairio plaučio sužalojimu, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje bei šoko dėl nukraujavimo, tai yra sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu gyveno pas savo motiną V. U. kaime, Jonavos rajonas, tačiau būdavo ir pas savo tetą L., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis buvo nukentėjęs V. K.. Įvykio dieną nuo pat ryto jis, teta L., nukentėjęs V. K. ir pastarojo draugas V. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė kambaryje. Butas vieno kambario. Begeriant nukentėjęs susipyko su L.. Taip būdavo pastoviai. L. pradėjo V. K. varyt iš buto, sakė, kad ji nenori su juo gyventi. Tuo metu jis nuėjęs į virtuvę, norėdamas pasiklot matracą, kad galėtų prigulti, nes jam buvo sunku dėl sužaloto pilvo. Sugrįžęs į kambarį pamatė kad nukentėjęs švaistosi peiliu prieš L.. Kadangi pastarojo kalba neryški, tai ką pastarasis kalbėjo nesuprato- ar tai nusižudysiu ar tai nužudysiu. Jis peilį buvo paėmęs nuo stalo, kur buvo pjaustoma užkanda. Tai pamatęs, jis sugriebė nukentėjusiam už rankos, norėdamas atimti peilį. Kadangi jis buvo sužeistas į pilvą, tai jam buvo sunku judėti ir jie abu nukrito ant grindų. Tuo metu nukentėjęs jį laikė apglėbęs sprandą. Jokių muštynių būnant ant grindų, nebuvo. Jiems besiimant, jis net peilio neturėjo savo rankose ir todėl nukentėjusiojo sužaloti jis negalėjo. Kai jis išsivadavo nuo nukentėjusiojo, pamatė, kad pastarajam iš kaklo bėga kraujas. Kur konkrečiai buvo žaizda, nepamena. Nukentėjęs bandė keltis, tačiau jam iš žaizdos pulsuojančiai bėgo kraujas. Todėl jis pradėjo rėkt, kad greičiau kviestų greitąją medicininę pagalbą, o pats bandė užspausti žaizdą, bandydamas sulaikyti kraują. Greitai atvažiavo greitoji. Jis tada pasitraukė nuo nukentėjusiojo, o pastarasis buvo išvežtas į ligoninę. Kuriuo metu ir kaip susižalojo nukentėjusysis jis paaiškinti negali. V. K. jis pažįsta apie du metus laiko. Pažįsta ir V. Ž., ir nei su vienu susipykęs ar kokių tai konfliktų nebuvo. Įvykio metu jis buvo išgėręs. Jis dešiniarankis.
R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad jis parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini),o jo kambaryje vietą, kur tarp jo ir V. K. vyko grumtynės, kurių metu V. K. susižalojo kaklą (1 t., b. 1. 126-131).
2010-08-15 asmens blaivumo testu nustatoma, kad 15.32 val. R. G. buvo nustatytas 3,78 prom. girtumas (1 t, b. 1. 106).
2011-02-11 specialisto išvada Nr.94TPK-7 nustatoma, kad R. G. teismo psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (1 t., b. 1. 71).
Nukentėjusysis V. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra L., kuri yra R. G. teta, sugyventinis. Kartu jie gyvena apie dešimt metų. Jis su R. G. nesusipykęs. 2010-08-15 iš ryto su draugu truputį išgėrė, o kai grįžo namo, tai rado G., Ž. ir L., kurie gėrė. Prie jų prisijungė ir jis. Gėrė alų, vyną, naminę degtinę. Begeriant L. atsigulė pagulėt. Dėl kažko jis su L. susipyko, todėl nuėjo į virtuvę, kur gulėjo G. ir pasiėmė peilį. Paėmęs peilį, atsisėdo ant sofos, kur gulėjo L. ir pradėjo peiliu mosikuot sakydamas, kad negyvens. L. pradėjo šaukti G., kuris atėjęs sugriebė jam už rankos, kurioje buvo peilis ir jie abu nugriuvo ant grindų. Dar prieš nukrentant, jis peiliu perbraukė sau per kaklą, sakydamas, kad pasipjaus ir pats susižalojo kaklą. Jam pradėjo bėgt kraujas. Ar jis pats susižalojo, ar jį kažkas sužalojo, nieko pasakyti negali, nes jam aptemo sąmonė ir jis atsigavo tik ligoninėje. Kad tarp jo ir G. būtų buvę kokios tai grumtynės, nepamena. Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, nes susižalojo pats. Dėl plaučio sužalojimo, tai jis buvo anksčiau operuotas, 2010 m. pavasarį Kaune, bet kokioje ligoninėje, nepamena. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Ž. gėrė su visais, bet jis kaip liudytojas yra melagis.
Nukentėjusiojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad jis parodė buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje vietą, kur jis pats susižalojo peiliu (1 t., b. 1. 82-85).
2010-10-18 akistatos protokolu tarp įtariamojo R. G. ir nukentėjusiojo V. K. nustatoma, kad nukentėjęs ir akistatos metu patvirtino, kad R. G. dėl jo sužalojimo nekaltas (lt, b.l. 91).
2010-08-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. T-A 2200/10(02) nustatoma, kad V. K. kraujuje konstatuota 3,57 promilės etilo alkoholio (1 t., b.1.75).
Nukentėjusysis V. K. į Jonavos PSPC įskaitą neįrašytas, nesilankė (lt., b.l. 87).
Liudytoja L. L. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad R. G. jos sesers sūnus. O nukentėjęs jos sugyventinis, su kuriuo ji gyvena apie 10 metų. 2010-08-15 pas ją atėjo R. G. ir prašėsi leidimo pas ją pagyventi. Ji sutiko ir jį priglaudė virtuvėje. Iš pat ryto ji, R. G. ir nukentėjęs gėrė alų. Paskui visi prigulė pamiegoti Dabar nepamena kaip, bet pas ją namuose atsirado Ž.. Vienu metu nukentėjęs pradėjo durnavot, su peiliu braukyt sau po kalu, baksnot. Paskui jis nukrito ant sofos. Ji kvietė G., kuris atėjo į kambarį ir peilį atėmė. Ji liepė kviesti greitąją medicininę pagalbą. Nukentėjęs peiliu susižalojo pats, nes jis ženklais rodė, kad nusižudys ir apie tai ne kartą jau buvo kalbėjęs. Jokių abipusių konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nebuvo. Kai nukentėjusysis mosikavosi peiliu ji stovėjo prie kambario durų.
Liudytoja E. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji R. G. pažįsta. Įvykio metu tarp jų santykiai buvo geri, o dabar jie susipykę. Nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo. Ji pati įvykio vietoje nebuvo, tik per langą matė, kad buvo atvažiavusi GMP, kaip išvežė nukentėjusįjį. Jai kaimynė pasakojo, kad matė kaip iš laiptinės išėjo R. G., kurio rankos buvo kruvinos. Iš kitų kalbų suprato, kad bute pas L. buvo koks tai konfliktas. Po įvykio parėjus kuriam tai laikui, kai R. G. buvo paleistas iš sulaikymo, ji buvo atėjusi į jo butą ir klausė ar ne jis kaltas. R. G. kažką neaiškiai kalbėjo, kad konfliktas įvyko dėl L., o paskui, kad nukentėjęs nevykdė jo nurodymo eiti ir gauti pinigų. Paklausus tiesiai, ar ne jis sužalojo V. K., atsakė, kad jis. Viso pokalbio su R. G. atpasakoti negali, tačiau R. G. sakė, kad niekas nieko neįrodys, nes jis verčia nukentėjusįjį kalbėti, kad atseit jis pats susižalojo.
Liudytoja H. V. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra R. G. motina. Įvykio vietoje nebuvo ir nieko nematė. Apie tai kas įvyko, sužinojo, kai nukentėjęs gulėjo ligoninėje. Nukentėjusį pažįsta apie 10 metų, nes jis yra jos sesers sugyventinis. Ji jį aplankė, kai jis gulėjo Kauno klinikinėje ligoninėje. Klausė kas atsitiko. Nukentėjęs jai ant popieriaus užrašė, kad buvo girtas, kvailas ir pats susižalojo. Ligoninėje ji jį aplankė praėjus 3-4 dienom po įvykio. Nukentėjęs buvo sąmoningas, sėdėjo, prašė valgyti, nupirkti cigarečių . Kiek jai žinoma kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai labai geri.
Liudytojas V. Ž. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie metus laiko ir jis yra jo draugas. Nukentėjusįjį pažįsta nuo seniau, apie 2-3 metus. Įvykio datos nepamena. Pamena, kad tai buvo kaltinamojo tetos gimtadienis. Jį į gimtadienį pakvietė kaltinamasis, nes jis pats iš „po vakar“ jautėsi labai blogai ir reikėjo „taisyti sveikatą“. Jis atėjo į namą (duomenys neskelbtini), buto Nr. nepamena. Ten buvo buto šeimininkė L., nukentėjęs ir kaltinamasis. Jis su kaltinamuoju nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alaus, degtinės ir užkandos. Grįžo namo, pradėjo gerti buto salone. L. nedaug reikėjo ir ji atsigulė pamiegoti ant sofos. Nukentėjęs irgi susiruošė miegoti, nusirengė iki trumpikių ir atsigulė šalia L.. O jis ir kaltinamasis gėrė toliau. Jis gerai prisigėrė, nes sėdėdamas ant fotelio užmigo. Snaudė ir G.. Vienu metu jį pažadino kaltinamasis ir liepė skambinti į GMP. Pamatė nukentėjusįjį sėdintį ant sofos, pastarasis visas buvo kruvinas. Kol jis skambino į greitąją nukentėjęs nuo sofos nukrito ant grindų. L. tuo metu miegojo. Jam paskambinus iš karto atvažiavo dvi greitosios ir policija. Kai atvažiavo policija, kaltinamasis laikė užspaudęs nukentėjusiojo žaizdą kažkur kakle. Medikė pasakė, kad yra durtinė žaizda. Nukentėjęs buvo išvežtas GMP, o R. G. išsivežė policija. Jokio įrankio, kuriuo galėjo būti sužalotas nukentėjęs, jis nematė. Kol atvyko GMP jis su kaltinamuoju apie tai, kas čia įvyko nekalbėjo ir tuo nesidomėjo. Tik jam einant skambinti, kaltinamasis jam sakė, kad nukentėjęs norėjo pasipjauti ir jis iš jo atėmė peilį. Nukentėjęs ne kartą jau yra pjovęsis. Dėl jo skirtingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir duodamų teisme parodė, kad kai buvo apklausiamas pirmą kartą buvo girtas, o kai buvo apklausiamas antrą kartą, tai buvo sulaikytas išėjęs iš baro, kur jau buvo gėręs alaus ir degtinės, o protokolą pasirašė jo neskaitęs. Teisme duoda teisingus parodymus ir kaip ir prie kokių aplinkybių buvo sužalotas ar pats susižalojo nukentėjęs, nematė.
2010-08-15 asmens blaivumo testu nustatoma, kad 15.42 val. V. Ž. buvo nustatytas 3,82 prom. girtumas (1 t, b. 1. 92).
Liudytoja A. Ž. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK vyr. tyrėja ir atliko ikiteismini tyrimą R. G. baudžiamojoje byloje. R. G. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn remiantis liudytojų V. Ž., E. K., bei GMP felčerės parodymais. Su liudytoju V. Ž. visi ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti nebuvo, nes jis dingo ir surastas nebuvo. Apklausiant V. Ž., kad jis būtų girtas, nesimatė. Antrą kartą jis buvo apklaustas, kai buvo sulaikytas einantis iš baro.
Liudytoja V. P. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba greitosios medicininės pagalbos felčere. 2011-08-15 ji dirbo. Dabar valandos nepamena, bet buvo gautas iškvietimas, kad yra žmogus (duomenys neskelbtini), sužalotas peiliu. Kai nuvyko į vietą ar kas nors juos pasitiko, nepamena. Įėjus į vieno kambario butą, pamatė kambaryje ant grindų gulintį vyrą, buvo daug kraujo. Nukentėjęs atrodo buvo su maikute ir triusikais. Šalia buvęs vyras jį bandė gaivinti, buvo ties nukentėjusiuoju pasilenkęs ir atrodo bandė daryti dirbtinį kvėpavimą. Ji tą vyrą nuvarė ir pradėjo daryti savo darbą. Kiek pamena, žaizda buvo krūtinės viršutinėje dalyje, nors dabar to garantuoti negali. Su ja nukentėjęs nekalbėjo. Kraujo spaudimas buvo žemas, ji pastatė lašalinę, sutvarkė žaizdą ir nukentėjęs buvo išvežtas į ligoninę. Kad nukentėjęs kurčnebylys jai nebuvo žinoma. Tuo metu bute buvo ir daugiau žmonių, bet jai tuo metu buvo ne iki jų ir todėl ką jie ten kalbėjo, nepamena. Kambaryje ant stalo buvo stiklinių, maisto likučių, kaip po baliaus. Dėl girtumo ji nieko pasakyti negali. Tas vyras, kuris nukentėjusįjį bandė gaivinti, buvo matyti, kad labai jaudinasi, vis jos klausinėjo kaip jam, kaip jam. Šis vyras jai buvo žinomas, nes prieš kelias dienas buvo iškvietimas dėl šio „gaivintojo“ sužalojimo peiliu. Jis buvo sužalotas (duomenys neskelbtini). Prie kokių aplinkybių jis buvo sužalotas, jai nežinoma. Sužalojimas buvo nesunkus. Šiuo metu teigti, kad tas gelbėtojas jai būtų sakęs, kad dūrė jis, nebegali. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė tiesą, nes tuo metu prisiminė daugiau, nes nuo įvykio buvo praėjęs trumpas laiko tarpas. Tas gelbėtojas buvo R. G., bet niekas nebūtų pasikeitę jei jis to ir nebūtų daręs.
Apklausta teisme ekspertė S. B. parodė, kad pats savęs susižaloti V. K. negalėjo. Tai negalėjo būti ir atsitiktinis sužalojimas, nes sužalojimo kanalas eina iš viršaus žemyn. Savęs susižalojimo atvejais dažniausiai būna ne durtinės, o pjautinės žaizdos. Šiuo konkrečiu atveju, sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti bet kokioje padėtyje. Nors nukentėjęs teigia, kad susižalojo pats, tačiau jo rodomi judesiai neatitinka sužalojimo pobūdžio, nes rodo pjovimo judesį skersai kaklo, o kaip buvo sužalotas plautis, paaiškinti negali.
2010-08-15 apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo aptiktos dėmės panašios į kraują. Virtuvėje ant staliuko lėkštėje su aguonomis buvo rastas ir paimtas peilis su dėmėmis panašiomis į kraują, du stikliukai cigarečių nuorūkos, tuščias alaus „Tornado 2 ltr talpos butelis, skysčio, primenančio kraują pavyzdys, paklodė su dėmėmis, primenančiomis kraują. (1 t., b. 1. 5-17).
2011-02-10 apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėti: virtuvinis peilis, du stikliukai, tuščias alus butelis ir balta paklodė, išimti įvykio vietos apžiūros metu. Ant peilio ir paklodės rastos dėmės panašios į kraują (lt., b.l. 19-20).
2011-02-10 apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėti vyriški šortai, kurie 2010-08-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimti iš R. G.. Ant šortų rasta šviesiai rudos spalvos dėmės (1 t, b. 1. 22-24).
2011-02-10 apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėta dryžuota paklodė, 2010-08-15 paimta iš VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Rasta dėmės, primenančios kraują (1t., b.1.25, 26-27).
Specialisto išvada Nr. 3044/10(02) nustatoma, kad V. K. konstatuota viena kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su vidinės jungo venos bei kairio plaučio sužalojimu, lydima kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje bei šoko dėl nukraujavimo. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu paveikus kaklo kairiąją pusę. Kovai bei savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje Sužalojimo metu V. K. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimuisi. Labiausiai tikėtina, kad V. K. buvo sužalotas duriant peiliu į kaklo sritį iš viršaus, remiantis liudytojo V. Ž. parodymais. Mažai tikėtina, kad sužalojimas V. K. galėjo būti padarytas griuvimo metu. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. 6.6.12, 6.6.15 punktai) (1 t., b.1. 56-57).
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. buvo kaltinamas tyčia, kilusių tarpusavio nesutarimų, metu, peiliu sužalojęs nukentėjusįjį V. K. į kaklą ir tuo padaręs V. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 135 straipsnį atsako tas, kas padarė sunkų sveikatos sutrikdymą tyčia. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan. Išanalizuotų kaltinamojo R. G., teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto nukentėjusiojo V. K., V. Ž., L. L. parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, vertinant jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.
LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino dalinai, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Tiesiogiai įvykio vietoje buvusių kaltinamojo R. G., nukentėjusiojo V. K. ir liudytojų L. L. bei V. Ž. parodymai nesutampa detalėse ir tai galima paaiškinti tuo, jog įvykio metu jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, o iš karto po įvykio nukentėjusiajam V. K. buvo nustatytas - 3,57 promilės (1t.,b.1.75), kaltinamajam R. G. - 3,78 promilės (1t,b.1.106), liudytojui V. Ž. - 3.82 promilės etilo alkoholio girtumas (1 t., b.l. 92).
Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apkaltinant R. G., padarius sunkų nusikaltimą buvo remtasi liudytojo V. Ž. parodymais (T.1 b.l.93-95), kuris ikiteisminio tyrimo metu papasakojo sužalojimo aplinkybes bei mechanizmą, jog R. G. ant sofos gulinčiam V. K. keliu užspaudė krūtinę, pasuko jo galvą ir peiliu dūrė jam į kaklo sritį. Būtent šio liudytojo parodymais rėmėsi ir specialistė savo išvadoje dėl V. K. padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnio nustatymo, kuri pateikė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad V. K. buvo sužalotas duriant peiliu į kaklo sritį iš viršaus (T.1, b.l.56-57).
Teismas neatmeta galimybės, jog V. K. galėjo būti sužalotas tyčia, t.y. tokiomis aplinkybėmis ir būdu kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas V. Ž. ir būtent tokias sužalojimo aplinkybes ekspertas laiko labiausiai tikėtinomis. Tačiau šio liudytojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu teismui kelia abejones, nes V. Ž. iš karto po įvykio 15.42 val. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3.82 promilės; 1t.,b.l.92) ir ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes jis buvo apklausinėjamas praėjus vos keturioms valandoms – nuo 19.30 iki 20.40 val. (T.1 b.l.93-94), pakartotinai jo blaivumo nepatikrinus, t.y. jam esant apsvaigus nuo alkoholio. Nors papildomos apklausos metu V. Ž. patvirtino anksčiau duotus parodymus, tačiau nustatyta, jog ir papildoma jo apklausa buvo atlikta taip pat jam esant neblaiviam, t.y. sulaikytam išėjus iš baro, kur jis vartojo alkoholinius gėrimus. V. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog papildomos apklausos metu jis buvo išgėręs alaus ir degtinės. Tai, kad V. Ž. buvo apklausiamas sulaikius jį išeinant iš baro, posėdžio metu patvirtino ir jį apklausinėjusi tyrėja A. Ž.. Pats V. Ž. teisme parodė, kad kaip buvo sužalotas V. K. nematė, nes miegojo. Savo parodymų keitimą jis paaiškino tuo, jog apklausų ikiteisminio tyrimo metu buvo neblaivus. Antrą kartą V. Ž. buvo apklaustas pastarajam išėjus iš baro. Nors šiuo atveju V. Ž. girtumas tikrintas nebuvo, tačiau nepaneigtas ir jo paties teigimas, kad ir šiuo atveju jis buvo girtas. Tokiomis aplinkybėmis gautų įrodymų teismas negali laikyti patikimais, kadangi teisiamojo posėdžio metu V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų atsisakė ir nurodė jog apklausos protokolą pasirašė neskaitęs. Kadangi pirminės liudytojo apklausos, jam esant neblaiviam, teismui kelia pagrįstų abejonių jo adekvačia reakcija į jam užduodamus klausimus, taip pat į aplinką, todėl apsvaigusio nuo alkoholio asmens duotais parodymais, teismas negali remtis bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, nes tokie liudytojo duoti parodymai yra niekiniai. Tyrėja A. Ž. teisme pripažino, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai su liudytoju V. Ž. atlikti nebuvo, nes jis dingo ir surastas nebuvo.
Specialisto išvada Nr.3044/10(02) dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnio, taip pat nėra konkreti. Teiginiai „labiausiai tikėtina“ ar „mažai tikėtina“ neduoda pagrindo juos traktuoti, kaip R. G. kaltės įrodymą.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nuo pat pirmo teisiamojo posėdžio, tiek kaltinamasis R. G., tiek nukentėjęs V. K. teigė, kad V. Ž. yra melagis. Kaltinamasis neturėjo jokio tikslo ir motyvo padaryti nusikalstamą veiką kuria kaltinamas. Byloje apklausti asmenys nurodo, jog susipykę nebuvo, jokio konflikto nebuvo. Nukentėjęs, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai nurodė, jog susižalojo pats. Tai, kad V. K. susižalojo pats parodė ir liudytoja L. L., paaiškindama, jog V. K. ne kartą ženklais rodė, kad nusižudys. Nors specialisto išvada remiasi V. Ž. parodymais, tačiau jos 4 punkte nurodyta, jog sužalojimas V. K. galėjo būti padarytas jam esant įvairiose padėtyse (1 t.,b.l.57). Kaltinamasis parodė, jog V. K. galėjo susižaloti griūdamas, kai jis bandė iš jo atimti peilį, o nukentėjęs parodė, jog jis pats susižalojo sėdėdamas ant sofos. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė S. B. parodė, jog nukentėjusiojo rodomi judesiai neatitinka sužalojimo pobūdžio, nes rodo pjovimo judesį skersai kaklo, o kaip buvo sužalotas plautis, paaiškinti negali. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis V. K. įvykio metu buvo neblaivus, jo kraujuje nustatyta 3,57 promilės etilo alkoholio (1 t., b.1.75). Todėl esant tokio girtumo mažai tikėtina, jog jo judesiai įvykio metu galėjo būti koordinuoti ir jis gali tiksliai atkartoti šį judesį. Liudytojui V. Ž. atsisakius ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kaltinant R. G. sunkiu nusikaltimu remtis vien tik tikėtina specialisto išvada ir ekspertės E. B. parodymais, jog susižalojimo atvejais dažniausi būna ne durtinės, o pjautinės žaizdos, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, teismas negali.
Liudytojų E. K. parodymais, jog po įvykio R. G. sakė, jog jis sužalojo V. K. teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kaip neginčijamu įrodymu remtis negali, nes ši liudytoja tiesiogiai įvykio nematė, kitų aplinkybių nežino.
Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr.40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Pats kaltinamasis R. G. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo savo kaltės nepripažino, daugiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. G. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. G. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d. išteisintinas, neįrodžius, kad R. G. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5d. 1p)
Kaltinamąjį išteisinus, civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.
Daiktiniai įrodymai - virtuvinis peilis, plastikinis tuščias alaus butelis, du stikliukai, dvi paklodės, įtariamojo R. G. šortai, du vokai su nuorūkomis, vokas su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip neturintys materialinės vertės (BPK 94 str. 1d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str. 1 d., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 2 p., 304 str., 305 str. 3 d., , 307 str. 4 d., 308 str., 115 str. 3 d. 1 p., teismas
nusprendžia:
R. G., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinius įrodymus - virtuvinį peilį, plastikinį tuščią alaus butelį, du stikliukus, dvi paklodes, įtariamojo R. G. šortus, du vokus su nuorūkomis, voką su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo kaltinamajam, kitiems nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.