Kauno apygardos teismo nutartis

2012-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-508-81-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
1A-508-81-2012
Teisminio proceso Nr.
24-1-00121-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
Š. S.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-508-81/2012 Teisėjas A. Rauckis Teisminio proceso Nr. 24-1-00121-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nuteistajam Š. S., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

Š. S. nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 22 str. 1d., 178 str. 2d. (pasikėsinimas padaryti vagystę iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „VW Multivan“) – laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d., 178 str. 12 d. (pasikėsinimas padaryti vagystę iš E. B. priklausančio automobilio „Oel Zafira“) - laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1d. (UAB (duomenys neskelbtini) turto sugadinimas) - laisvės atėmimo bausme 3 (trims) mėnesiams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 302 str. 1d. – laisvės atėmimo bausme 3 (trims) mėnesiams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1d. – laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1d., 2d., 5d. 1p., 2p., bausmės paskirtos už LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2 d. ir 187 str. 1d. numatytų veikų padarymą, t.y. už pasikėsinimą padaryti UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystę ir šios bendrovės turto sugadinimą, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d. ši bausmė ir kitos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir skirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 str. 1d., 2d. į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. S. nuteistas padaręs LR BK 22 tr. 1d. 178 str. 2d. numatytą nusikalstamą veiką už tai, kad jis 2012-02-01, apie 02.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, sugadindamas automobilio „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako dangtelio centrinio užrakto spynelę, plastikinės žarnos pagalba iš automobilio bako pasikėsino pagrobti 40 litrų dyzelino, bendros 184.80 litų vertės, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo policijos pareigūnų sulaikytas.

Be to, jis nuteistas padaręs LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d. numatytą nusikalstamą veiką už tai, kad 2012-02-01, apie 02.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, sugadindamas automobilio „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako dangtelio centrinio užrakto spynelę, plastikinės žarnos pagalba iš automobilio bako pasikėsino pagrobti 25 1itrus dyzelino, bendros 120 litų vertės, priklausančio E. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo policijos pareigūnų sulaikytas.

Be to, jis nuteistas padaręs LR BK 187 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, nes 2012-02-01, apie 02.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu sugadino svetimą turtą, t. y., tyčia nulaužė automobilio „VW Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtelį bei apibraižė aplink kuro bako dangtelį esančias skardas, taip padarydamas draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) bendrą 981,75 litų turtinę žalą.

Be to, ji nuteistas padaręs LR BK 302 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, nes ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu įgijo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus E. Š. vardu, bei neturėdamas teisėto pagrindo, juos laikė ir 2012-02-01 panaudojo, tai yra pateikė policijos pareigūnams prisistatydamas E. Š..

Be to, jis nuteistas padaręs LR BK 214 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, nes ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu neteisėtai įgijo E. Š. vardu išduotą AB Swedbank banko elektroninę mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei, neturėdamas teisėto pagrindo, ją laikė A. R. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2012-02-01 d. 17.05- 17.30 val., kol kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. S. prašo sušvelninti skirtą bausmę, nes LR BK 187 str. 1 d. numatytą veiką padarė netyčia, labai gailisi, pripažįsta iš dalies. Nusikaltimo jis nebūtų padaręs, jei nebūtų vartojęs alkoholio, o už nusikalstamas veikas paskirtos per griežtos bausmės. Jis nesutinka su nuteisimu už LR BK 302 str. 1d. ir 214 str. 1d. E. Š. dokumentus jis rado ir parsinešė namo, ketino dokumentus grąžinti per policiją, tačiau nespėjo. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis užsienyje, išlaikantis šeimą.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis iš esmės pripažįsta veikų, už kurias nuteistas, objektyviąją pusę sudarančius požymius, tačiau nepripažįsta subjektyviosios pusės požymių-kaltės, tyčios. Jis teigia, jog vagystes padaryti pasikėsino ir sugadino turtą netyčia, o kaltas alkoholis, jog rastus E. Š. dokumentus ir elektroninę mokėjimo kortelę ketino grąžinti per policiją, tačiau nespėjo. Tokiu būdu nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu rodymų vertinimu.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau-LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (Toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nuteistojo Š. S. kaltė įrodyta paties nuteistojo parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų M. M., R. U. parodymais, rašytinais bylos duomenimis-įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais, kratos protokole, daiktų apžiūros protokole bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotais ir apylinkės teismo išsamiai ištirtais bei teisingai įvertintais duomenimis, jų visuma. Teismo išvados dėl Š. S. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų vietos, laiko ir kitų padarymo aplinkybių, o taip pat ir tyčinės kaltės pagrįstos nešališkai teismo posėdžio metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, todėl yra pagrįstos ir motyvuotos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl tyčinės kaltės nebuvimo nuteistojo veikose, nepagrįsti ir yra atmetami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad apie subjektyviojo požymio-kaltės buvimą, jos turinį sprendžiama iš visų veikos aplinkybių. Šiuo atveju pats veikos padarymo laikas (nakties metas), būdas, priemonės (panaudojami įrankiai patekti į uždaras kuro talpyklas, iš anksto atsinešta plastikinė žarna kurui išsiurbti), rodo, jog nusikalstami veikai buvo ruošiamasi, veiksmai atlikti iš anksto juos apgalvojus, tikslingai, ir sąmoningai. Asmuo suvokė, kad tai neteisėta, pavojinga veika (tai parodo ir aplinkybė, jog viskas buvo darom naktį, kai yra mažesnė tikimybė, kad bus pastebėtas) ir taip veikti norėjo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo pastebėtas policijos pareigūnų. Tai patvirtina ne tik intelektualųjį tyčios turinį, bet ir valinį. Todėl konstatuojama, jog teismas nuteistojo veiksmuose pagrįstai nustatė tyčią ir nuteistojo veikas teisingai kvalifikavo sutinkamai su LR BK 22 str. 1d. ir 178 str. d., o UAB (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo atveju ir LR BK 187 str. 1d. Byloje nėra jokių duomenų, kad alkoholis būtų sutrukdęs suvokti savo nusikalstamų veikų pobūdį ar įtakojęs jų valdymą. Be to, nustatytas lengvas girtumas-0,73 prom., tai nepašalina nuteistojo kaltės ir pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog pagrįstos ir teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius LR BK 302 str. 1 d. bei 214 str. 1d. numatytas nusikalstamas veikas, t.y. dėl kito asmens dokumentų neteisėto laikymo bei panaudojimo ir dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo kortelės įgijimo bei laikymo. Nuteistasis teigia, jog jis svetimu vardu neprisistatinėjo, o asmens dokumentus nešiojosi su savimi, siekdamas juos apsaugoti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šie skundo argumentai prieštarauja teismo ištirtiems ir įvertintiems įrodymams. Nors nuteistasis neigia prisistatęs svetimu vardu jį sulaikant, tačiau ši versija paneigta liudytojų M. M. bei R. U. parodymais, kurie patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamasis sulaikant įvykio vietoje darant nusikalstamas veikas prisistatė E. Š. pavarde, dokumentai taip pat buvo surašyti šia pavarde. Laikino sulaikymo protokolas taip pat įformintas E. Š. pavarde (T1, b.l. 67). Protokolą surašė ir pasirašė tyrėjas I. P.. Šie duomenys sutampa su liudytojų parodymais, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. Be to, manymą, kad nuteistasis pasinaudojo šiais dokumentais dar labiau sustiprina ir ta aplinkybė, jog būtent šiuos dokumentus nuteistasis nešiojosi su savimi, o ne savo asmens dokumentus, vykdydamas neteisėtą veiką-pasikėsindamas pagrobti kurą. Be to, nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog bijo kreiptis į policiją dėl dokumentų, nes bijojo būti sulaikytas, tačiau tai šis paaiškinimas prieštarauja logikai, nes bijant, kad būsi sulaikytas kaip tik būtų siekiama svetimų dokumentų su savimi neturėti, o ne nešiotis su savimi kai neturi savo asmens dokumento. Be to, šis aiškinimas prieštarauja apeliacinio skundo argumentui, kad Š. S. ketino kreiptis į policiją dėl rastų dokumentų. Nors nuteistasis teigė, kad dokumentus rado dar sausio 22 d., tačiau iki vasario pirmos dienos nei dokumentų, nei elektroninės mokėjimo kortelės į policiją nenunešė, dėl rastų dokumentų niekur nesikreipė, dar daugiau, su šiais svetimais dokumentais buvo užkluptas darantis nusikalstamą veiką, kitų savo asmens dokumentų neturėjo. Be to, mokėjimo kortelė buvo namuose, ne kartu su vairuotojo pažymėjimu ir asmens tapatybė skroteles, kas tik patvirtina, kad nuteistasis neketino kreiptis ieškoti dokumentų savininkų, suprato, kad dokumentus laiko neteisėtai, o taip pat ir neteisėtai pasinaudojo kito asmens tapatybės dokumentu. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistasis suvokė savo veikų pavojingumą, pasekmes ir sąmoningai elgėsi neteisėtai, taip norėjo elgtis, t.y. veikė tyčia, todėl jo veikos numatytos LR BK 302 str. 1d. ir 214 str. 1d. kvalifikuotos teisingai.

Nuteistasis taip pat nesutinka su paskirtomis bausmėmis bei su galutine paskirta bausme, teigia,kad jos per griežtos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentais nepagrįsti, todėl atmetami.

Bausmės nuteistajam skirtos teisingai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmes Š. S. į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, stadiją, t.y. tai, kad padaryti tyčiniai nusikaltimai, trys baigti, du nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pažymėtina, jog keturios iš veikų priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, vienas-nesunkus nusikaltimas. Teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino nuteistojo asmenybę, t.y. į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui. Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis LR BK 27, 56 straipsnių nuostatomis, Š. S. laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamas veikas skirtos pagrįstai. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina tai, kad nors nuteistasis objektyvias veikų aplinkybes pripažino, tačiau nepripažino kaltės, be to, parodymus baudžiamojo proceso metu keitė, todėl vadovaujantis teismų praktika, šiuo atveju negali būti prisipažinimas laikomas nuoširdžiu ir tai vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apylinkės teismas taip pat skirdamas bausmes už pasikėsinimus įvykdyti vagystes ir turto sugadinimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

LR BK 61 st. 2d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmių dydžius, teisėjų kolegijo snuomone, šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydžius ir net nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl trijų veikų esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti vidurkiai, o dviem atvejais ir bausmes, atitinkančias šios bausmės rūšies minimumą, todėl pagrindo teigti, kad bausmės aiškiai per griežtos, nėra.

Subendrindamas bausmes bausmių bendrinimo taisyklių teismas nepažeidė. Kadangi dvi veikos – pasikėsinimas pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir šios įmonės turto sugadinimas padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės, skirtos už šias veikas, pagrįstai subendrintos taikant LR BK 63 str. 5d. 1p., 2p. nuostatas ir griežtesne bausme apimta švelnesnioji bausmė, o po to ši subendrinta bausmė, LR BK 63 str. 1d., 4d. pagrindu teisingai subendrinta su kitomis bausmėmis taikant dalinį bausmių sudėjimą. Įvertinus padarytų veikų skaičių bei skirtąsias bausmes, darytina išvada, jog prie griežčiausios bausmės pridėtos labai nedidelės kitų bausmių dalys, mažesnės netgi už laisvės atėmimo bausmė minimalų dydį, todėl teigti, kad paskirtoji galutinė bausmė aiškiai per griežta, nėra pagrindo.

Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi gyvenamąją vietą, dirbo užsienyje, turi du mažamečius vaikus. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir su ja susiję apribojimai yra natūrali neteisėto, nusikalstamo elgesio pasekmė, apie kurią asmenys yra informuoti iš anksto įtvirtinant veikas kaip nusikalstamas ir bausmes už jas baudžiamajame įstatyme todėl asmuo, padaręs šias veikas, privalo tokiu būdu atsakyti, prisiimti atsakomybę, todėl šiuo atveju yra pateisinamas šeimos interesų pažeidimas. Atsižvelgiant į padarytas veikas, jų kiekį, pobūdį, nuteitojo pavojingumą, bei skirtąsias bausmes, darytina išvada, jog paskirtos bausmės, o kartu ir suvaržymai, susiję su rūpinimusi šeima, asmeniniais interesais, nėra aiškiai, neproporcingai dideli siekiamiems bausmės tikslams, todėl skundas dėl šio argumento negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Š. S. paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Š. S. apeliacinį skundą atmesti;

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Kęstutis DargužisEvaldas Gražys