Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1713-573/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
1-1713-573/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48048-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
M. R.
Nukentėjusysis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1713-573/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48048-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.2.14.5.3.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,kaltinamajam M. R.,jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,nukentėjusiajam M. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011-07-21 Kauno r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2. 2011-11-29 Kauno r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2011-07-21 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

3. 2012-09-25 Kauno r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2011-11-29 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4. 2012-09-26 Kauno r. apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2011-11-29 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams.

5. 2016-02-01 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6. 2016-02-03 Kauno apylinkės teismo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 40 valandų viešųjų darbų. 2016-04-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2016-02-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 10 dienų laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7. 2019-03-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016-04-07 nutartimi paskirta bausme ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 10 dienų (nuosprendis neįsiteisėjęs),

8. 2019-03-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. R. bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose, 2019-10-15 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi prie 2019-03-06 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 3 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (5 mėnesiai) laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-21 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė M. R. paskirta 3 metai 5 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, tai yra 2018 m. spalio 1 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusiajam M. R. pardavė televizorių „Samsung LED 3D“ 46 colių įstrižainės, modelis UE46F6100AW, melagingai nurodydamas, jog jis yra tinkamas naudojimui, tačiau vėliau paaiškėjo, jog televizorius yra neveikiantis, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. R. 200 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

M. R. kaltės nepripažino, parodė, kad televizorius, kurį pardavė nukentėjusiajam, veikė. Tinklapyje skelbiu.lt įdėjo skelbimą apie parduodamą televizoriaus, nes naują nusipirko ir senas tapo nereikalingas, skelbime savo telefono numerį nurodė. Kai 2018-10-01 paskambino nukentėjęs dėl televizoriaus, ne jis, o R. D. atsiliepė telefonu, jis pas jį bute gyveno. Apie parduodamą televizorių R. D. žinojo, jis dėl televizoriaus pardavimo susitarė ir jį nuvežė. Televizorius veikė ir skelbime buvo veikiančio televizoriaus nuotrauka, ekranas įskilęs nebuvo, nes pats televizorių naudojo. Pardavinėjamas televizorius buvo už 210-220 eurų. R. D. ant taksi galinės sėdynės padėjo televizorių ir nuvežė. Kalbėjo tik kartą su nukentėjusiuoju, kai jis paskambino ir pasakė, kad televizorius neveikia. Jam tai buvo neaktualu, savo telefono numerį pakeitė ir viskas. Žalą atlyginti sutinka. Gautus pinigus už parduotą televizorių R. D. atidavė ir nesakė, kad televizorius buvo sugadintas. Kai paskutinį kartą matė televizorių, jis buvo pilnai veikiantis. Kai nusipirko naują televizorių, ant sienos užkabino jį, o šitą televizorių padėjo ant spintelės, paskui pardavė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. R. kaltė įrodyta sekančiais byloje ištirtais įrodymais:

nukentėjusio M. R. parodymais, iš kurių matyti, kad jam reikėjo televizoriaus, todėl prašė, kad brolis surastų, skelbimuose jis surado ir susisiekė su televizorių pardavinėjančiu asmeniu. Pats M. R. tuo metu buvo Kaune, pas draugą A. Š., sutarė, kad televizorių atveš prie „(duomenys neskelbtini)“. Televizorių atvežė kaltinamasis, jį atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Į susitikimą prie „(duomenys neskelbtini)“ kartu vyko žmona E. R. ir A. Š., kuris vairavo automobilį. Televizorių į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę kaltinamasis atvežė su taksi, padėjo į jų automobilio bagažinę ir išsiskirstė, viskas per minutę įvyko, o kai kitą dieną televizorių įjungė, jis neveikė, nes vidinis ekranas buvo įskilęs. Susisiekė su kaltinamuoju, jis savo vardo ir pavardės nesakė, o jis jo ir neklausė. Kai „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje pirko, taip pat neklausė kaltinamojo vardo ir pavardės, apžiūrėjo, viskas atrodė gerai, patikrinti, ar veikia televizorius, nebuvo kur. Televizorius buvo „Samsung“. Kad televizorius yra geras, telefonu kaltinamasis įtikino jo brolį. Kai susitiko su kaltinamuoju, neklausė, ar televizorius veikia, pasitikėjo žmogumi, sakė, kad naują televizorių nusipirko ir jam šito nebereikia. Pardavinėjo televizorių už 210 eurų, bet brolis pasiderėjo ir sutarė, kad televizorių kaltinamasis parduos už 200 eurų. Su kaltinamuoju buvo taksi vairuotojas, kuris nelipo iš automobilio. Kai paskambino pasakyti kaltinamajam, kad televizorius neveikia, jis nenustebo, bet pasiūlė susirasti meistriuką, kad pažiūrėtų ir patvarkytų. Dar sakė, kad į el. paštą atsiųstų nuotrauką, bet el. pašto adresas buvo blogas ir tokio nerado, tada jis pasakė dar kitą el. pašto adresą ir dingo. Atpažino kaltinamąjį, atpažinimas vyko pradžioje iš nuotraukų, paskui gyvai. Nuotraukų buvo pateikta daug. Atpažino 80 procentu. Iš išvaizdos tikrai yra tikras 99 procentais, kad kaltinamasis yra tas pats asmuo. Palaiko civilinį ieškinį, žala nėra atlyginta. Prašo priteisti 200 už televizorių. Kai įjungė televizorių, jis neveikė. Pasiskaitė internete, kad neapsimoka remontuoti televizoriaus, nes išsiliejęs vaizdas ir skilęs vidinis ekranas buvo. Pats nustatė, kad televizorius neveikia. Televizorius transportuojant negalėjo sugesti;

liudytojo A. Š. parodymais, iš kurių matyti, kad M. R. pas jį buvo ir padėjo su darbais, tada paprašė, kad pažiūrėtų televizorių, kurį jis ketina pirkti. Nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, pardavėjas atvažiavo su taksi. Jo paklausė, ar televizorius veikia, jis padavė televizorių, jį įsidėjo, o M. R. padavė pinigus. Pardavėjas ir kaltinamasis yra tas pats asmuo, yra 100 procentu tikras. Televizorių apžiūrėjo tik išoriškai, pardavėjas patikino, kad televizorius veikia, juo pasitikėjo. Televizorius buvo transportuojamas iki namų ant taksi automobilio galinės sėdynės ir nesupakuotas. M. R. televizorių parsivežė namo, bet jis nerodė, jis pats tik padėjo įnešti televizorių ir išvyko;

liudytojos E. R. parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta, yra jį mačiusi. Buvo sutarta, kad pasiims televizorių. Pati sėdėjo mašinoje, matė, kaip televizorių įdėjo į automobilį. Sutarė dėl televizoriaus M. R. R., o pasiimti turėjo pats M. R.. K. R. pirkimo metu nedalyvavo. Per langus pardavėją matė praeinantį. Kad kaltinamasis ir pardavėjas yra tas pats asmuo, yra tikra. Kada pastebėjo, jog televizorius neveikia, nepamena, žino, kad įsijungė televizorius, o ekranas buvo tamsus. Meistrui nerodė ir nebandė taisyti. Kaltinamasis buvo stambesnis tuo metu, jis yra tas pats asmuo. Kai vyko atpažinimas, ji buvo tik 5 dienos po gimdymo. Jai sakė rašyti, jei atpažins asmenį tik 100 procentu, tuo metu nebuvo tiek tikra;

liudytojo K. R. parodymais, iš kurių matyti, kad spalio 1 dieną broliui ieškojo televizoriaus per skelbimus, radęs gerą variantą susirašė telefonu per SMS su asmeniu, o brolis tuo metu buvo Kaune. Jiems perdavė kontaktus, kad susirašytų ir susitartų kur susitikti, daugiau niekur nedalyvavo. Antrą dieną telefonu kalbėjo su kaltinamuoju, o pirmą dieną ar kalbėjo, nepamena. Aprašymas skelbime buvo, kad televizorius gedimų neturi ir yra tvarkingas. Žinojo, kad kaltinamasis iš Kauno, bet daugiau nieko. Tarėsi, kad televizorius bus paimtas prie „(duomenys neskelbtini)“ ir brolis susitars kur tiksliai. Patikrinus televizorių buvo matoma, kad neveikia ir kad ekranas skilęs, įjungus į elektros tinklą. Kad televizorius neveikia, rašė kaltinamajam, jis sakė meistriuką susirasti ir galiausiai dingo. Įjungus televizorių, matėsi tik juosta ir daugiau nieko, o paskui po kiek laiko užsidega pusė juodo ir pusė balto ekrano. Televizorius buvo tinkamai pajungtas, meistrui nebuvo jis parodytas. Televizorius nebuvo taisytas nes jam reikėjo keisti ekraną, kas neapsimokėjo. Skelbime matė televizoriaus nuotraukas, bet nuotraukoje nesimatė kokio gamintojo buvo veikiantis televizorius. Prašė, kad nuotraukas atsiųstų, bet niekas daugiau nieko nesiuntė ir dingo;

liudytojo A. P. parodymais, iš kurių matyti, kad jis dirba servise ir remontuoja televizorius. 2019 m. liepos 8 dieną iš policijos buvo atvežtas televizorius. Toks atvejis buvo vienintelis, tai pamena. Mechaninio televizoriaus pažeidimo nebuvo, o buvo juosta ekrane, kuri galėjo atsirasti savaime arba sudrėkinus ekraną. Mechaninio televizoriaus pažeidimo nematė, jis veikė, tiesiog vaizde buvo matoma juosta 1-3 cm. Juosta buvo per televizoriaus vidurį nuo apačios į viršų, šiaip televizorius veikė, meniu buvo, o vaizdo pačio nežiūrėjo. Buvo nustatytas ekrano gedimas. Jis būna savaiminis arba skysčio užpilus. Toks gedimas senesniems modeliams buvo dažnas, bet toks ekranas keičiamas. Ekrano pakeitimo kaina priklauso nuo įstrižainės ir detalės kainos. Šio televizoriaus detalė kainuoja 200-300 eurų, o darbas apie 49 eurus jų įmonėje. Toks gedimas, kaip šis, paprastai atsiranda staiga, o jei pažeidimas dėl drėgmės, tai palaipsniui gedimas atsiranda. Transportuojant televizorių toks gedimas negalėjo atsirasti, mechaninio gedimo nematė. Gali būti, kad iš vakaro žiūrėtas televizorius be gedimų, ryte gali neveikti arba atsirasti toks gedimas kaip šis. Savaime atsirasti gedimas gali ir taip būna. Šiame televizoriuje buvo meniu ir buvo vaizdas, buvo tik tamsi juosta, kurioje vaizdo nebuvo. Nuo drėgmės pažeistų detalių nesimatė. Ekranas buvo sveikas ir nebuvo skilęs.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad M. R. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, tai yra 2018 m. spalio 1 d. apie 18.20 val. Kaune, Islandijos pl. 32, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusiajam M. R. pardavė televizorių „Samsung LED 3D“ 46 colių įstrižainės, modelis UE46F6100AW, melagingai nurodydamas, jog jis yra tinkamas naudojimui, tačiau vėliau paaiškėjo, jog televizorius yra neveikiantis, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. R. 200 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. R. kaltės nepripažino, teigė, kad kai paskutinį kartą žiūrėjo televizorių, jis veikė, dėl televizoriaus pardavimo tarėsi ir televizorių parduoti atvežė jo draugas R. D., kuris pas jį laikinai gyveno. Telefono numerį po pokalbio su nukentėjusiuoju pasikeitė, sutinka grąžinti nukentėjusiajam pinigus.

Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, būtinas sudėties požymis yra veikos padarymo būdas – apgaulė. Kaltininkas turi turėti tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismų praktika išskiria tokius apgaulės kriterijus: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios tik požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimą. Šios bylos kontekste svarbus dviejų požymių – tyčios ir apgaulės – aiškinimas ir aplinkybių, atskleidžiančių šiuos požymius, vertinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2010; 2K-633/2012).

Sukčiavimas gali pasireikšti nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas.

Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad apsisprendimą pirkti televizorių iš kaltinamojo nulėmė nedidelė jo kaina bei patvirtinimas, kad televizorius trūkumų neturi. Kaltinamojo parodymų apie tai, kad parduodamas televizorius buvo be trūkumų, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Nors liudytoja A. R., kaltinamojo sutuoktinė, nurodė, kad televizorius buvo veikiantis, tačiau parduotą televizorių veikiantį ji paskutinį kartą matė prieš mėnesį laiko iki pardavimo. Kaltinamasis iš viso neigė taręsis dėl pardavimo ir pardavęs televizorių nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusiojo bei liudytojų A. Š., E. R. parodymai ir jų kaltinamojo atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu kaip televizorių pardavusio asmens leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent kaltinamasis M. R. tarėsi dėl televizoriaus pardavimo ir pats jį atgabeno į pardavimo vietą ir pats užtikrino, jog televizorius yra be trūkumų. Nors liudytojas A. P. teigė, televizoriaus gedimas yra savaiminis ir nėra galimybės nustatyti, kada jis įvyko, tačiau kaltinamojo veiksmai po televizoriaus pardavimo – neteisingo elektroninio pašto nurodymas, neatsiliepimas į skelbime nurodyto telefono skambučius, telefono numerio pakeitimas – liudija, kad kaltinamasis vengė nukentėjusiojo, tuo tyčia sudarė kliūtis nukentėjusiajam civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises ir toks pažeistų teisių gynimo būdas buvo tiek apsunkintas, kad tapo neįmanomu be teisėsaugos pareigūnų įsikišimo. Tai, kad kaltinamasis, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir teisme sutiko grąžinti pinigus už parduotą daiktą, negali būti traktuojama kaip aplinkybė, šalinanti apgaulę, kadangi jis tai padarė dėl surinktų prieš jį įrodymų.

Aptartų įrodymų pagrindu, nustačius kaltinamojo veiksmuose tiesioginę tyčią apgaulės būdu savo naudai įgyti nukentėjusiojo pinigus – 200 eurų, konstatuotina, jog yra visi privalomi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

M. R. pareiškė civilinį ieškinį 200 eurų sumai (2 t., b. l. 8). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kaltinamasis jo neginčija. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jo atžvilgiu taikytina deliktinė atsakomybė, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio nuostatomis – televizorius „Samsung LED 3D“ juodos spalvos, model:UE46F6100AW, pultelis bei laidai, perduoti saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 39-41), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje ir paskirti bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio vykdymo pradžios neskirti.

M. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš M. R. priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) M. R. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nagrinėti bylą – televizorių „Samsung LED 3D“ juodos spalvos, model : UE46F6100AW, pultelį bei laidus – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dainius Ročys