- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- 1S-56-1076/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8 punktą, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 12 punktus, 206 straipsnį, 241 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, 43 straipsnio 1, 5 dalimis, subendrinta (tarpusavyje ir su Pasvalio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžiu) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su 12 500 Lt bauda, konfiskuojant visą turtą.
1.1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 11 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 4 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2001 m. gegužės 11 d., Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 28 d., Panevėžio apylinkės teismo 2002 m. vasario 12 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su 12 500 Lt bauda ir turto konfiskavimu.
1.3. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus, 159 straipsnį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, kurią subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, R. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
2. Nuteistajam R. L. paskirtos bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 2001 m. kovo 2 d.
3. Kauno apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo. Teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, konstatavo, kad nors ir stebimos aktyvios R. L. pastangos koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau kol kas negalima daryti neabejotinos išvados dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam.
II. Skundo ir atsiliepimo argumentai
5. Skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, R. L. pripažįsta padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau suvokia, kad nusikalto dėl netinkamos draugų įtakos ir jauno amžiaus. Šiuo metu nuteistojo mąstymas ir vertybės yra pasikeitę, jo aplinkoje nėra asmenų, kurie darytų jam blogą įtaką. R. L. bendrauja tik su senyvo amžiaus motina, žmona bei jos vaikais.
5.2. Iš 2024 m. gruodžio 12 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-9638 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad R. L. daro pažangą, nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir išlieka vidutinė, tačiau didžiąją dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sudaro ankstesni teistumai, ir nuteistasis šios aplinkybės negali pakeisti.
5.3. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nuteistasis nėra linkęs analizuoti jo padarytų nusikaltimų ar juos lėmusių aplinkybių. Tačiau R. L. suvokia, jog yra padaręs labai sunkų nusikaltimą ir savo netinkamą elgesį supranta. Nuteistasis nuoširdžiai gailisi, suvokia padarytą žalą. Išėjęs į laisvę užsiimtų labdaringa veikla.
Atsiliepimas
6. 2025 m. vasario 21 d. atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dana Rutkauskaitė prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. L. skundo netenkinti.
6.1. Prokurorės teigimu, nors nuteistasis ir atitinka formaliuosius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnyje numatytus kriterijus, tačiau vien šių kriterijų nustatymo fakto nepakanka sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėjų kolegija tinkamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo bei bausmės atlikimo metu.
6.2. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis 7 kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką 4 kartus buvo baustas. R. L. bausmę atlieka už keliolikos nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo. Nuteistajam nustatoma vidutinė didelės žalos rizika visuomenei jam esant laisvėje. Be to, rizika yra linkusi mažėti, ir nuteistasis ją gali dar labiau sumažinti, kadangi jam nustatytas pakankamai didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių.
6.3. Įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, negalima daryti pagrįstos išvados, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiekti bausmės tikslai, užtikrintas teisingumo įgyvendinimas.
7. Pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.
8. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą (nuteistojo elgesį ir jo pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius ir kt.).
9. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti aptariamą institutą, tačiau kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jei šis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus ir švelnesnę terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
10. Teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis R. L. jau yra atlikęs dvidešimties metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, t. y. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau sprendžiant dėl bausmės keitimo, papildomai privaloma įvertinti ir kitas, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas, aplinkybes.
11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad R. L. jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pradėjo atlikti (duomenys neskelbtini) kalėjime. 2014 m. sausio 22 d. nuteistasis atvyko į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu R. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, siekiant gerinti socialinius įgūdžius, dalyvavo pokalbyje su resocializacijos skyriaus kontaktiniu pareigūnu. Nuteistasis užsiima darbine veikla, siekia įgyti suvirintojo specialybę, įkalinimo įstaigoje dalyvauja psichologų ir pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose. Pastaruosius 5 metus stebimas nepriekaištingas nuteistojo elgesys ir sistemingos pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. R. L. laikosi taisyklių, yra mandagus bendraudamas tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su įkalinimo įstaigos administracijos atstovais. 2023 m. rugsėjo 23 d. R. L. suteiktas leidimas užsiimti individualia kūrybine veikla – paveikslų gamyba. Nuo 2014 m. iki šiol nuteistasis dirba medienos ir baldų gamybos ceche, darbininko pareigose, o nuo 2024 m. rugsėjo jis siekia įgyti suvirintojo profesiją. Bausmės atlikimo laikotarpiu R. L. skatintas 34 kartus, nustatytą įkalinimo įstaigos tvarką pažeidė 7 kartus (tiek (duomenys neskelbtini) kalėjime, tiek (duomenys neskelbtini) kalėjime), 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą drausminė nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą nuteistajam paskirta 2019 m. gegužės 3 d.). Sprendžiant iš socialinio tyrimo išvados, (duomenys neskelbtini) kalėjime vykdomų raštų vykdymas užbaigtas. Pagal Lietuvos Kalėjimų tarnybos 2024 m. spalio mėn, raštą nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti. 2024 m. lapkričio 11 d. R. L. pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodoma, jog mažoji bendrija įsipareigoja suteikti nuteistajam reikiamus apmokymus ir darbo vietą.
12. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis sudarė trečią santuoką. Santykius su trečiąja žmona apibūdina kaip tvirtus ir palaikančius. Su pirmąja žmona R. L. susilaukė dviejų sūnų, su kuriais šiuo metu nebendrauja, kas mėnesį, priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio, moka jiems priteistus alimentus. Šiuo metu ryšius taip pat palaiko su mama, brolio ir sesers vaikais, nors santykis su pačiais broliu ir seserimi, nuteistojo teigimu, yra atšalęs. R. L. yra lankomas pasimatymų metu, taip pat bendrauja telefonu. Dėl suprastėjusios mamos sveikatos su ja pastaruoju metu bendrauja telefonu. Į bylą pateiktas nuteistojo mamos B. L. 2024 m. lapkričio 4 d. sutikimas, kuriame nurodoma, kad po bausmės atlikimo ji priimtų sūnų gyventi jai priklausančiame bute bei kad po jos mirties jis taip pat galėtų šiame bute gyventi.
13. Vertinimo metu nestebimas nuteistojo poreikis socialiniam atsiskyrimui – nuteistasis nurodo, kad bendrauja ne tik su šeima, tačiau turi ir draugų bei pažįstamų. R. L. geba užmegzti ryšius, tačiau su aplinkiniais greičiau išlieka pažįstamais nei tampa artimais draugais. Bendrauja noriai, jo bendravimo įgūdžiai pakankami, mintis dėsto nuosekliai, emocijos tolygios ir adekvačios esamai situacijai. Pastaruoju metu stebimos kryptingos nuteistojo pastangos atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos bei neigiamai charakterizuojamų asmenų, keisti savo elgesį pozityvia linkme. Vertinimo metu R. L. bendrauja geranoriškai, nevengia dalintis kasdienėmis patirtimis. Nuo 2019 m. fiksuojamas nepriekaištingas nuteistojo elgesys, jis aktyviai įsitraukia į pozityvias, socialiai priimtinas veiklas. R. L. neigia psichotropinių medžiagų vartojimą, teigia, niekada jų nebandęs. Nurodo, kad iki bausmės atlikimo alkoholį vartodavo saikingai. Įkalinimo įstaigoje apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų nefiksuota. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus kriminalinės subkultūros palaikymo apraiškų nestebima, jis nėra siejamas su asmenimis iš nusikalstamų grupuočių. Prižiūrinčių pareigūnų darbą R. L. vertina teigiamai, stengiasi su pareigūnais nekonfliktuoti.
14. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog savo elgesį jis koreguoja teigiama linkme. Pirmiau išvardinti su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau taip pat svarbu yra įvertinti ir kitus duomenis, kurie atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
15. R. L. bausmę atlieka už 13 nusikalstamų veikų padarymą (5 subendrinti nuosprendžiai). Didžioji nuteistojo įvykdytų nusikaltimų dalis – vagystės ir plėšimai. Nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą, R. L. įvykdė dar sunkesnius nusikaltimus – nužudymą bei pasikėsinimą nužudyti. Nusikaltimus R. L. pradėjo vykdyti būdamas pakankamai jauno amžiaus – 23 metų, jis buvo šių nusikaltimų iniciatorius, juos vykdydavo kartu su bendrininkais. Nors kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų R. L. lėšų tvarkymo bei pajamų ypatumai nėra aktuali kriminogeninė sritis, jo motyvacija darbinei veiklai yra aukšta, o kaip nurodo ir pats nuteistasis, būdamas laisvėje jis pragyveno iš už darbą gaunamų pajamų, tačiau įvertinus jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, akivaizdu, jog juos nuteistasis darė siekdamas finansinės naudos.
16. R. L. skunde nurodo, kad jis įvertino savo neteisėtą elgesį, supranta juo sukeltas pasekmes, todėl, jo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl savo veiksmų nuteistasis nesigaili ir dėl nusikaltimų įvykdymo jis kaltina draugus ir savo jauną amžių. Tačiau savo išvadą apygardos teismas padarė įvertinęs Socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis, kurie yra gauti atlikus nuteistojo elgsenos stebėseną bausmės atlikimo metu, taip pat pokalbių/interviu metu. Neigiamą draugų įtaką bei jauną amžių R. L. nurodo ir savo skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad sunkiausius nusikaltimus – nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti – R. L. įvykdė jau būdamas 28 metų amžiaus. Tuo metu jis jau buvo teistas laisvės atėmimo bausme, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, todėl akivaizdu, kad jis gerai suvokė jam gresiančios atsakomybės pasekmes. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą.
17. Nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 34 kartus, tačiau išskirtinai teigiamu elgesiu jis nepasižymėjo – 7 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos tvarką ir 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinį kartą nuobauda jam buvo paskirta 2019 m., t. y., po kiek daugiau nei 18 metų bausmės atlikimo. Nuobauda nuteistajam paskirta už įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą (išardžius R. L. asmeninį televizorių jame buvo rastas internetinis modemas, leidžiantis naudotis internetu). Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad net ir labai ilgą laiką būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, prižiūrimas įstaigoje dirbančių pareigūnų, R. L. nepaisė jam nustatytų apribojimų ir taip pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarką. Tai kelia pagrįstų abejonių nuteistojo sugebėjimu laikytis taisyklių išėjus į laisvę.
18. Sutiktina, kad paskutiniu metu stebimas nepriekaištingas nuteistojo elgesys ir sistemingos pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis tik R. L. paskutinio vertinimo metu (2024 m. gruodžio 12 d.) buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurių didžioji dalis yra dinaminiai, taigi juos asmuo gali mažinti savo nepriekaištingu elgesiu. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, įvertinus R. L. emocinę gerovę, nustatyta, kad jo savivertės jausmas yra aukštas ir kiek subjektyvus. Nuteistasis save pateikia iš gerosios pusės ir negeba įvardinti neigiamų bruožų, nurodo esantis patenkintas savimi. Nors nuteistojo emocinė gerovė tiesiogiai ir nėra susijusi su jo nusikalstamomis veikomis, tačiau neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje bei kurti santykius su aplinkiniais. Pokalbio metu vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nuteistasis elgiasi formaliai, atsako į užduodamus klausimus, bet vengia detalizuoti nusikaltimą ir jį lėmusias aplinkybes. Analizuojant asmens nusikaltimą stebima, kad R. L. nusikalto impulsyviai, neapgalvodamas kokias pasekmes jo elgesys sukels. Jo situacijos ir savęs analizė paviršutiniška. Atkreiptinas dėmesys, kad įkalinimo įstaigoje 2001 m. R. L. buvo paskirta nuobauda už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Nuteistajam buvo būdingas nenutrūkstamas dalyvavimas nusikalstamoje veikloje, kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę jis toliau su bendrininkais darė nusikaltimus. Kalbėdamas apie savo problemines sritis nuteistasis pasižymi pasyvumu, teigia sunkumų neturėjęs nei praeityje, nei dabar. Didžiausia problema jam – laisvės atėmimo bausmė.
19. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nors byloje ir nustatytos teigiamai R. L. charakterizuojančios aplinkybės, fiksuojama jo pažanga, siekis save realizuoti, taip pat nepriekaištingas elgesys pastaruosius 5 metus, tačiau vis tik, teismo vertinimu, ši pažanga nėra tokia akivaizdi, o jo asmenybės pavojingumas nėra tiek sumažėjęs, kad būtų galima daryti išvadą, jog egzistuoja pagrindas jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais teisinio nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.