- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- e2A-1748-432/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- UAB „Deklara“
- Ieškovas
- UAB „Ignitis“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mano būstas sostinė“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Deklara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ignitis“ (buvęs pavadinimas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) ieškinį dėl skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareikštą atsakovui UAB „Deklara“, trečiasis asmuo UAB „Mano būstas sostinė“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą- 124,59 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovui priklauso negyvenamosios patalpos, pažymėtos Nr. 65 ir Nr. 66 (automobilio stovėjimo vietos) (duomenys neskelbtini). Ieškovas paruošė 2017-06-26 elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 145414-51112/271391 ir išsiuntė ją atsakovui pasirašyti elektroniniu paštu, nurodytu sutartyje. Atsakovas sutarties nepasirašė ir negrąžino. Objekte, kuriame atsakovas turi automobilių stovėjimo vietas, įmokas už suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms skaičiuoja ir paskirsto trečiasis asmuo UAB „Karoliniškių būstas“. Ieškovas pagal trečiojo asmens duomenis apie mokėtinas sumas už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2017-06-26 iki 2018-11-26 išrašė ir pateikė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta mokėtina suma- 124,59 Eur. Šių sąskaitų atsakovas neapmokėjo.
3. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad trečiojo asmens išrašomose sąskaitose yra nurodoma informacija ieškovui pie mokėtiną sumą už garažuose/parkinguose suvartotą elektros energiją bei yra pateikiama informacija, kad atsakovas turi pareigą atsiskaityti pagal ieškovo pateikiamas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovas teigė tinkamai vykdantis savo pareigą dėl informacijos apie mokėtinas sumas pateikimo, nes jis suteikė atsakovui elektroninę prieigą, o atsakovas nepateikė prašymo gauti sąskaitas ar kitą informaciją registruotu paštu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra su ieškovu pasirašęs sutarties, pirkęs paslaugų ar gavęs sąskaitų, todėl neturi pareigos jų apmokėti. Pažymėjo, kad atsakovo negyvenamąsias patalpas administruoja uždaroji akcinė bendrovė „Karoliniškių būstas“, kuri atsiunčia sąskaitas ir atsakovas jas apmoka. Atsakovas teigė nebegalintis priimti ir apmokėti sąskaitų, nes jau yra pateikęs savo finansinės atskaitomybės dokumentus, be to, sąskaitose trūksta privalomų rekvizitų: kainos ir kiekio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-01 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
6. Teismas nurodė, kad nors ir nebuvo sudaryta ieškovo ir atsakovo rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis (pastarajam atsisakius tą padaryti), tačiau atsakovas neneigė, kad į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, tiekiama elektros energija. Vadinasi, atsakovas visą šį laikotarpį naudojosi į pastatą bendroms reikmėms tiekiama elektros energijos dalimi, proporcinga bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų negyvenamųjų patalpų daliai bei atitinkamai įgijo pareigą už patiektą energiją atsiskaityti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 4.76 straipsnis, 6.383 straipsnio 2 dalis). Nurodęs šias aplinkybes ir teisinius argumentus, pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė užmokestį už bendroms reikmės laikotarpiu nuo 2017-06-26 iki 2018-11-26 patiektos elektros energijos dalį- 124,59 Eur.
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo argumentus, pažymėjo, kad atsakovui pareiga atsiskaityti už elektros energiją atsirado kaip bendrosios dalinės nuosavybės (negyvenamųjų patalpų) savininkui už tą dalį elektros energijos, kuri proporcinga jo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų negyvenamųjų patalpų daliai (CK 4.76 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovas vengia sudaryti raštu sutartį su ieškovu dėl elektros energijos pirkimo ar/ir aplinkybė, kad atsakovo netenkina ieškovo išrašomų sąskaitų pateikimo būdas ar/ir aplinkybė, kad atsakovas nepageidauja tikslinti savo finansinės atskaitomybės bei įtraukti ieškovo sąskaitų į savo apskaitą, nepaneigia fakto, kad atsakovui elektros energija buvo patiekta, o atsakovas neprašė būti nuo jos tiekimo atjungtas. Atsakovo įvardinami argumentai, susiję su atsakovo nepasitenkinimu dėl sąskaitų pateikimo būdo, nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti už jam patiektą dalį elektros energijos, sunaudotos bendroms reikmėms.
8. Teismas atmetė atsakovo vadovo žodžiu išsakytą prielaidą dėl sąskaitose pateiktų sumų susidarymo neaiškumo kaip neįrodytą, nes atsakovas neįvardino kurias sumas sąskaitose jis laiko nepagrįstai apskaičiuotomis ir dėl kokių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 12 straipsnis).
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau- EEĮ) 51 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta elektros energijos tiekėjo teisė pasirinkti, kokiu būdu– pateikiant vartotojui sąskaitą, suteikiant elektroninę prieigą ar kitokiu būdu– pateikti informaciją apie mokėjimus už elektros energiją, o atitinkamai vartotojas turi teisę pareikšti prašymą gauti sąskaitas popierine forma. Vadinasi, tuo atveju, jei atsakovas mano, jog ieškovas pažeidžia atsakovo teises, suteikdamas jam elektroninę prieigą prie sistemos, kurioje yra pateikiamos atsakovui išrašytos PVM sąskaitos- faktūros, nors atsakovas pageidauja PVM sąskaitas- faktūras gauti elektroniniu paštu ar paprastu paštu, jis turi kreiptis į ieškovą su atitinkamu prašymu. Ieškovui šio prašymo netenkinus, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl elektros energijos tiekėjo įpareigojimo tai daryti, įrodinėdamas, kad sąskaitų, skirtų juridiniam asmeniui, pateikimas elektroninėje sistemoje pažeidžia atsakovo teises (CPK 5 straipsnis). Teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad jis yra juridinis asmuo, kuris naudojasi elektroniniu paštu, elektronine bankininkyste, elektronine duomenų deklaravimo sistema ir pan., kur visais atvejais reikia suvesti savo prisijungimo vardą ir slaptažodį. Tokiame kontekste kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas iš tikrųjų yra nepajėgus gauti elektronines sąskaitas už elektros energiją. Be to, kaip jau aukščiau sprendime konstatuota, aplinkybė, kad vyksta šalių ginčas dėl sąskaitų pateikimo būdo, nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti už patiektą elektros energiją.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-01 sprendimą panaikinti.
11. Apeliantas nurodo, kad neteisinga konstatuoti, jog UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ paruoštą sutartį 2017-06-26 Nr. 145414-51112/271391 išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu. Nurodo, kad tokio įrodymo ieškovas nepateikė. Ieškovo 2017-06-27 data atsiųstas informacinis pranešimas atsakovui yra tik informacija, jog paruošta elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartis ir/ar jos priedai ir kokiu vienu iš galimų būdų prašo per 30 d. patvirtinti, o nepatvirtinus sutarties, nutrauks elektros energijos tiekimą, tačiau pačios sutarties Nr. 145414-51112/271391 nesiuntė atsakovui nei paštu, nei elektroniniu paštu. Taip pat teigia, kad ieškovas nepateikė atsakovui PVM sąskaitų-faktūrų.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodo, jog telefonu buvo informavęs ieškovą apie tai, jog pageidauja sąskaitas gauti registruotu paštu.
13. Elektros energijos vartotojų teisių apsauga taip pat numatyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau- EEĮ) 49 straipsnio 1 dalyje- „Valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą ir įstatymų nustatyta tvarka gina vartotojų teises ir teisėtus interesus santykiuose su elektros energijos gamintojais, tinklų operatoriais ir tiekėjais bei užtikrina, kad vartotojai nebūtų diskriminuojami sąnaudų, pastangų ir laiko požiūriu“. Ieškovo pateikta galimybė jungtis prie el. sistemos yra elektros energijos tiekėjo prievolių vengimas ir jų perkėlimas vartotojams.
14. Ieškovo teismui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už laikotarpį nuo 2017-06-26 iki 2018-11-26 neatitinka visų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-12 punktų.
Atsiliepimas
15. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nors ir nebuvo sudaryta ieškovo ir atsakovo rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovas, būdamas bendrosios dalinės nuosavybės turėtojas (bendraturtis), turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už suvartotą elektros energiją.
16. EEĮ 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog tiekėjai ir elektros tinklų operatoriai sudaro tinkamas ir pakankamas sąlygas vartotojų prieigai prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros energiją ir (ar) su elektros energijos tiekimu ir persiuntimu susijusias paslaugas. Tinkamomis ir pakankamomis prieigos priemonėmis laikoma sąskaitos pateikimas vartotojui arba elektroninė prieiga prie vartotojo mokėjimo duomenų ar kitos pagrįstos priemonės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtu straipsniu, pagrįstai nurodė, jog įstatyme yra įtvirtinta elektros energijos tiekėjo teisė pasirinkti, kokiu būdu- pateikiant vartotojui sąskaitą, suteikiant elektroninę prieigą ar kitokiu būdu- pateikti informaciją apie mokėjimus už elektros energiją.
17. Atsakovas privalo suvokti, kad už suvartotą elektros energiją atsiskaityti reikia būtent su ieškovu. Šiai prievolei vykdyti nėra svarbu, kokia forma ar būdu (popierine, elektronine ar savitarnos svetainėje) yra pateikiamos sąskaitos. Be to, trečiojo asmens išrašytose sąskaitose už suteiktas paslaugas pateikiama informacija patvirtina aplinkybę, jog atsakovui buvo žinoma, kad būtent su ieškovu turi būti atsikaitoma pagal jo pateikiamą sąskaitą
Šalies argumentai
18. Ieškovas pažymi, kad prašymą pateikti popierines sąskaitas iš apelianto gavo tik 2019-02-22, t. y. kitą dieną po teismo posėdžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2019-03-29 išsiuntė pasirašyti sutartį apelianto registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgdamas į apelianto prašymą gauti popierines sąskaitas, informavo, jog visos popierinės sąskaitos bus siunčiamos nurodytu adresu. Apeliantas nepateikė įrodymų apie ankstesnį tokio prašymo buvimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. 1-7 p., nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo prievolės apmokėti sąskaitas už suvartotą elektros energiją, vykdymo. Atsakovui UAB „Deklara“ nuo 2014-08-22 nuosavybės teise priklauso 2/70 dalys negyvenamosios patalpos- parkingo, automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 65 ir 66 (duomenys neskelbtini). Iki 2017-06-25 už objekte suvartotą elektros energiją atsakovas atsiskaitydavo tiesiogiai namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojančiam administratoriui UAB „Karoliniškių būstas“. 2017-05-01 buvo pakeistos administratoriaus ir ieškovo sudarytos sutartys, todėl pasikeitė patalpų savininkų atsiskaitymo už elektros energiją tvarka. Nuo 2017-06-26 už elektros energiją atsiskaitoma tiesiogiai ieškovui. Ieškovas paruošė atsakovui 2017-06-26 Elektros energijos pirkimo- pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. 145414-51112/2713971 dėl elektros energijos tiekimo į atsakovo objektą ir išsiuntė atsakovui pasirašyti el. paštu, nurodytu sutartyje (2 t. e. b. l. 71). Atsakovo pasirašyta sutartis ieškovui nebuvo grąžinta. Su ieškovu rašytinė elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į objektą skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta. Už objekte suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2017-06-26 iki 2018-11-26 nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 124,59 Eur skola.
21. Apelianto teigimu, jis nėra su ieškovu pasirašęs elektros energijos pirkimo- pardavimo sutarties, pirkęs paslaugas ar gavęs PVM sąskaitų faktūrų už suvartotą elektros energiją bendrosioms reikmėms jam nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose patalpose parkinge esančiame (duomenys neskelbtini), todėl neturi pareigos mokėti už suvartotą elektros energiją.
22. Už patiektą elektros energiją bendroms reikmėms atsakovas privalo atsiskaityti pagal atskirai sudarytą elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartį, o jos nesudarius- teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo prievolė atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nesudarant sutarties, kyla iš EEĮ 2 straipsnio, kuriame numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui, taip pat numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau- taisyklės), kur nurodyta, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5, 90, 97 punktai). Taisyklių 100 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Atsakovui prievolė atsiskaityti už suvartotą elektros energiją tenka ir kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atitinkamai pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, išlaikymu ir išsaugojimu, šią pareigą priskyrė namo bendraturčiams– buto ar kitos name esančios patalpos savininkams (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 6 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Šių teisės normų tikslas- įtvirtinti bendraturčių pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, jos administravimu bei kitų su bendrąja daline nuosavybe susijusių paslaugų teikimu bei jų apmokėjimu. Taip pat taisyklių 132.17. punkte numatyta, jog jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms <...>, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją <...> pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai. Sutinkina su ieškovo pozicija ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atmestini atsakovo argumentai dėl to, jog jis nesudarė sutarties ir neįsipareigojo iš ieškovo pirkti elektros energijos. Atsakovas visą skolos laikotarpį naudojosi į pastatą bendroms reikmėms tiekiama elektros energijos dalimi, proporcinga bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų negyvenamųjų patalpų daliai, bei atitinkamai įgijo pareigą už patiektą energiją atsiskaityti (CK 1.71 straipsnis, 4.76 straipsnis).
23. Atsakovas skolos sumos ir laikotarpio neginčija, tačiau, jo manymu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie sąskaitas. EEĮ 51 str. 1 d. 4 p. nustato, jog tiekėjai ir elektros tinklų operatoriai sudaro tinkamas ir pakankamas sąlygas vartotojų prieigai prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros energiją ir (ar) su elektros energijos tiekimu ir persiuntimu susijusias paslaugas. Tinkamomis ir pakankamomis prieigos priemonėmis laikoma sąskaitos pateikimas vartotojui arba elektroninė prieiga prie vartotojo mokėjimo duomenų ar kitos pagrįstos priemonės. Ieškovas suteikė atsakovui prisijungimo duomenis prie elektroninės prieigos, kurioje patalpino sugeneruotą sutartį bei kurioje pateikdavo sąskaitas- faktūras už patiektą elektros energiją. Kiekvieną mėnesį informuodavo atsakovą apie pateiktą sąskaitą atskiru pranešimu atsakovo elektroniniu paštu. Pranešimų gavimo faktą patvirtina atsakovo elektroninis laiškas, kuriame yra pateiktas atsakymas į automatinį informacinį elektroninės sistemos pranešimą apie pateiktą sąskaitą už suteiktas paslaugas (2 t. e. b. l. 6). Taigi, ieškovo parinktas būdas pateikti informaciją apie mokėjimus už suvartotą elektros energiją per savitarnos svetainę ir informuojant vartotojus elektroniniu paštu laikytinas tinkamu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įstatyme yra įtvirtinta elektros energijos tiekėjo teisė pasirinkti, kokiu būdu pateikiant vartotojui sąskaitą, suteikiant elektroninę prieigą ar kitokiu būdu- pateikti informaciją apie mokėjimus už elektros energiją. Atsakovas turi teisę kreiptis su prašymu į ieškovą gauti sąskaitą registruotu paštu. Tokio atsakovo prašymo ieškovui nepatenkinus, atsakovas gali kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (EEĮ 49 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis). Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, jog 2019-02-22 gavo iš atsakovo prašymą dėl sąskaitų siuntimo registruotu paštu. Tad iki pastarojo įvykio teisėtai siuntė atsakovui sąskaitas ir informaciją apie mokėtinas sumas anksčiau aprašytu būdu. Atsakovo, kaip juridinio asmens, kuriam keliami didesni atidumo reikalavimai, argumentai dėl ieškovo pranešimų, siųstų el. paštu negavimo, nėra pagrįsti. Šalių nesutarimai dėl sąskaitų formos ir siuntimo būdo energijos vartotojo iniciatyva gali būti išspręsti pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatas (žr. 34 straipsnį), tačiau šie nesutarimai nepanaikina atsakovo prievolės sumokėti užmokestį už pateiktą elektros energiją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė šį užmokestį ir patenkino kitus ieškinyje pareikštus reikalavimus.
24. Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai ir pagal teisės aktų reikalavimus išsprendė prievolės mokėti už patiektą elektros energiją, palūkanų priteisimo klausimus, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti atsakovo UAB „Deklara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ignitis“ (buvęs pavadinimas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) ieškinį dėl skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareikštą atsakovui UAB „Deklara“.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-01 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.