- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-25
- Bylos Nr.
- e2-1283-381/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00374-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. B. prašymas dėl baudos panaikinimo bankrutuojančios mažosios bendrijos „Tituva“ bankroto byloje Nr. eB2-295-544/2017,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Tituva“ iškėlė bankroto bylą, bendrijos bankroto administratoriumi paskyrė A. K. bei atsakovės MB „Tituva“ atstovui A. B. nustatė laikotarpį – ne ilgiau kaip 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos – per kurį jis privalo perduoti bankroto administratoriui bendrijos turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą šios nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 9 d.2017 m. kovo 29 d. MB „Tituva“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė skirti atsakovės buvusiam direktoriui A. B. 2 896 Eur baudą už 2017 m. sausio 19 d. teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo nevykdymą, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta į bankrutuojančios MB „Tituva“ banko sąskaitą. Bankroto administratorius nurodė, kad, siekdamas išreikalauti įmonės dokumentus, bandė telefonu susisiekti su A. B., siuntė elektroninius laiškus, tačiau pastarasis į raginimus nereaguodavo ir iki prašymo pateikimo dienos įmonės dokumentų neperdavė. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi paskyrė A. B. 1000 Eur baudą. Teismas nurodė, kad A. B. apie iškeltą bankroto bylą MB “Tituva“ ir jam nustatytą terminą įpareigojimui įvykdyti neabejotinai žinojo ir suprato, nes byloje buvo pateikęs atskirąjį skundą dėl teismo nutarties iškelti bendrijai bankroto bylą panaikinimo. Iš minėto asmens skundo turinio akivaizdu, kad įmonės dokumentus A. B. turi, taip pat bendrovė turi turto.2017 m. gegužės 9 d. pareiškėjas A. B. pateikė teismui prašymą dėl 2017 m. balandžio 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, kuriame nurodė, kad jis visus turimus MB „Tituva“ finansinius dokumentus perdavė paskirtam bankroto administratoriui, vėluodamas kelias dienas nei teismo nutartimi buvo įpareigotas. Pareiškėjas teigė, jog jis realiai neturėjo jokių galimybių vykdyti teismo nutarties dėl dokumentų perdavimo, nes visi dokumentai 2016 m. rugsėjo 15 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu buvo perduoti naujam MB „Tituva“ nariui. Pareiškėjas prašė teismo atsižvelgti į jo finansinę padėtį, nes jis neteko darbo, MB „Tituva“ liko skolinga didelę pinigų sumą, iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnametės dukros naudai po 260 Eur kas mėnesį. Be to, nebebūdamas bendrijos nariu ir vadovu, jis ėmėsi visų veiksmų, kad bankroto administratorius gautų dokumentus ir galėtų apginti visų kreditorių interesus.Bankroto administratorius atsiliepime prašė A. B. prašymą atmesti bei palikti galioti Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą.Administratorius nurodė, kad jam buvo perduoti tik pavieniai bendrijos dokumentai už 2013 –2015 metus: banko sąskaitų išrašai, darbo sutartys, įvairios deklaracijos, užpildytos formos, dalis pardavimo dokumentų ir kt. Iš perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti bendrijos turto, veiklos, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros. Bankroto administratorius pabrėžė, jog pareiškėjo teismui pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenimis naujas bendrijos atstovas D. S. buvo įregistruotas tik 2017 m. kovo 21 d., t. y. jau po bankroto bylos bendrijai iškėlimo. Todėl, jo nuomone, 2016 m. rugpjūčio 5 d. nario teisių perleidimo sutartis tikėtina sudaryta atgaline data jau po to, kai bendrijai iškelta bankroto byla, pareiškėjui siekiant išvengti galimos atsakomybės.2017 m. sausio 29 d. atskirajame skunde dėl 2017 m. sausio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-712-544/2017 panaikinimo A. B. save įvardija bendrijos atstovu. Joks tariamo naujojo bendrijos nario D. S. pareiškėjui išduotas įgaliojimas pridėtas nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad jokie bendrijos dokumentai šiam asmeniui perduoti nebuvo. Bankroto administratorius akcentavo, kad pareiga pareiškėjui perduoti bendrijos dokumentus vis dar yra galiojanti ir iki šiol neįvykdyta.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo A. B. prašymą panaikinti jam paskirtą baudą atmetė.Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kad bendrijos turtą yra teisėtai perleidęs tretiesiems asmenims, todėl turi jį perduoti bankroto administratoriui (CPK 178 straipsnis). Jeigu pareiškėjas tam tikro turto ir/ar dokumentų neturi, tai jis bankroto administratoriui turi pateikti įrodymus, jog turtas (jo dalis) perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo.Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė 2016 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl nario teisių perleidimo ir 2016 m. rugsėjo 15 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, jo nuomone, įrodančius, kad jis negali įvykdyti teismo nutarties įpareigojimo perduoti bendrijos bankroto administratoriui turtą ir dokumentus. Teismo nuomone, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, o pareiškėjo elgesys vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės.Teismas, remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nustatė, kad MB „Tituva“ nariais nuo 2012 m. spalio 15 d. buvo A. B. ir A. B., atstovauti bendrijai ir sudaryti sandorius buvo paskirtas A. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos), kurioje nustatyta, jog A. B. po separacijos liks visos MB „Tituva“ vienintelio nario teisės ir pareigos, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi šį sprendimą panaikino (civilinė byla Nr. 2A-1824-619/2016), šis susitarimas neįsigaliojo ir pakeitimas Juridinių asmenų registre nebuvo įregistruotas. Todėl remdamasis 2016 m. rugpjūčio 5 d. sutartimi A. B. negalėjo perleisti visų bendrijos nario teisių D. S., nes pats jų visų neturėjo, atitinkamai teisių perėmėjas negalėjo tapti vieninteliu bendrijos nariu. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl bendrijos dokumentų pateikimo, kuriame jis save vadino įgaliotu bendrijos asmeniu ir neužsiminė apie tai, kad jis nebėra bendrijos narys. 2017 m. sausio 29 d. atskirajame skunde dėl 2017 m. sausio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-712-544/2017 panaikinimo pareiškėjas A. B. save taip pat įvardijo bendrijos atstovu ir D. S. jam išduoto įgaliojimo nepridėjo. Be to, 2016 m. rugpjūčio 5 d. sutarties pagrindu naujas bendrijos narys D. S. buvo įregistruotas tik 2017 m. kovo 21 d., t. y. jau po nutarties iškelti bankroto bylą MB „Tituva“ įsiteisėjimo.2016 m. rugsėjo 15 d. dokumentų naujajam bendrijos nariui perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad A. B. perduoda visus apskaitos dokumentus nuo bendrijos įsteigimo momento iki akto sudarymo dienos (2016 m. rugsėjo 15 d.), tačiau tai neatitinka tikrovės, nes tiek bankroto administratorius, tiek A. B. neginčija fakto, kad dalį dokumentų bankroto administratoriui perdavė. Kadangi teismui kilo pagrįstų abejonių dėl tikrosios nario teisių perleidimo sutarties sudarymo datos, dokumentų perdavimo jos naujam bendrijos nariui faktą teismas laikė neįrodytu.Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba (dirbo) UAB „Balticom“, UAB „Medritas“, UAB „Ridstata“, yra VšĮ „Juridinės konsultacijos“ dalininkas, turi vertingo nekilnojamojo turto (įkeičiant jo vertė nurodyta 317 000 Eur), žemės sklypą, valdo automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 4MATIC. Liteko duomenimis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-2090-855/2016 yra konstatuotas faktas, kad vienam iš kreditorių išduotas Europos Sąjungos vykdomojo rašto pažymėjimas, nes A. B. turi turto užsienyje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad keisti nustatytos baudos dydį taip pat pagrindo nėra.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą – panaikinti teismo nutartimi jam paskirtą baudą.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bankroto administratorius savo atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjas perdavė jam visus bendrijos dokumentus. Pareiškėjui sudėtinga tai įrodyti, nes bankroto administratorius iki šiol vengia sudaryti dokumentų perdavimo – priėmimo aktą. Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas pareiškėjo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą teismo posėdyje, 2017 m. gegužės 25 d. išdavė pareiškėjui teismo liudijimą, kuriuo patvirtinta jo teisė susipažinti su bankroto administratoriui perduotais bendrijos finansinės apskaitos dokumentais.A. B. savo nario teises pareiškėjui perleido 2013 m. rugsėjo 15 d. sutartimi dėl teisių perleidimo, kuri ir buvo pagrindas 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui. Priešingai nei nurodė teismas, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir likęs neišspręstas klausimas dėl vieno kreditoriaus skolos A. B.. Be to, pareiškėjo teisę parduoti visas MB „Tituva“ nario teises suteikia 2016 m. balandžio 12 d. pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudaryta vedybinė (povedybinė) sutartis, kuri registruota vedybinių sutarčių registre.Pareiškėjas šiuo metu dirba tik dvejose įmonėse – UAB „Medritas“ ir UAB „Ridstata“, jo pajamos nesiekia minimalaus darbo užmokesčio. Teismo nurodytas pareiškėjui priklausantis nekilnojamas turtas yra areštuotas ir šiuo metu antstolės V. M. kontoroje vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Dėl automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) 4MATIC nutraukta lizingo sutartis ir jis grąžintinas UAB „Nordea Finance Lithuania“. Faktas, kad pareiškėjas turi turto užsienio šalyse niekada nebuvo įrodytas jokioje byloje ir yra nepagrįstas.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą bankroto administratorius prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bendrovės bankroto byloje yra pateikusi savo finansinį reikalavimą 41 829,47 Eur piniginių lėšų sumai ir nurodo, jog PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. vasario 25 d. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad bendrija 2016 metais dar vykdė veiklą pakankamai dideliu mastu, tačiau pareiškėjas jokių bendrijos veiklos dokumentų už 2016 metus administratoriui neperdavė.A. B., įrodinėdamas savo prastą finansinę padėtį, nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, iš kurio galima būtų spręsti apie jo gaunamų pajamų dydį ir skolinius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantas A. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2013 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl nario teisių perleidimo ir 2017 m. gegužės 25 d. Panevėžio apygardos teismo liudijimą bei prašė juos prijungti prie bylos bei vertinti sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apelianto naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo gauta nebuvo.ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės buvusius vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus bei turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nurodytų dokumentų bei turto, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-771-330/2016).Nagrinėjamu atveju buvęs MB „Tituva“ atstovas A. B. savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog jis neturi galimybės įvykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte jam numatytos pareigos. Apeliantas teigia, jog visus bendrijos finansinius dokumentus 2016 m. rugsėjo 15 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu perdavė naujajam bendrijos nariui D. S.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, perkeliama tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti.VĮ „Registrų centras“ išrašo iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, jog nuo 2012 m. spalio 15 d. MB „Tituva“ nariais buvo A. B. ir A. B.. Atstovauti bendrijai ir sudaryti sandorius buvo paskirtas A. B.. Pagal apelianto pateiktą 2016 m. rugpjūčio 5 d. sutartį dėl nario teisių perleidimo A. B. visas jam priklausančias MB „Tituva“ nario teises 2016 m. rugpjūčio 5 d. perleido naujajam bendrijos nariui D. S.. Pateikto byloje 2016 m. rugsėjo 15 d. dokumentų perdavimo – priėmimo akto duomenimis A. B. perdavė naujajam bendrijos nariui visus bendrijos apskaitos dokumentus nuo bendrijos įsteigimo momento iki akto pasirašymo dienos bei banko generatorių. Nors apeliantas tvirtina, kad nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas teigti, kad jis neturi galimybės įvykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte jam numatytos pareigos, tačiau teismo nuomone sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo. Pažymėtina, jog prašymas dėl 2016 m. rugpjūčio 5 d. sutarties dėl nario teisių perleidimo registravimo bei pati sutartis JAR buvo pateikta tik 2017 m. kovo 14 d. bei šis juridinis faktas JAR įregistruotas 2017 m. kovo 21 d., t. y. po nutarties dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo įsiteisėjimo dienos – 2017 m. kovo 9 d. Be to, 2017 m. sausio 29 d. atskirajame skunde dėl 2017 m. sausio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria MB „Tituva“ iškelta bankroto byla, panaikinimo, pareiškėjas A. B. save taip pat įvardijo bendrijos atstovu ir naujojo bendrijos nario D. S. jam išduoto įgaliojimo, suteikiančio teisę atstovauti bendriją, nepridėjo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios teisių perleidimo naujajam nariui sutarties sudarymo datos bei dokumentų perdavimo jos naujajam nariui fakto. Pažymėtina, kad apeliantas nei prašyme dėl paskirtos baudos panaikinimo pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nepaaiškino, dėl kokių priežasčių 2016 m. rugpjūčio 5 d. sutartį JAR pateikė tik 2017 m. kovo 14 d. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apelianto pateiktame 2016 m. rugsėjo 15 d. dokumentų perdavimo – priėmimo akte nurodyta aplinkybė, kad A. B. perdavė visus bendrijos apskaitos dokumentus naujajam nariui, neatitinka tikrovės. Tiek pats apeliantas, tiek bankroto administratorius patvirtino, jog dalį bendrijos finansinės apskaitos dokumentų A. B. bankroto administratoriui perdavė. Taigi apeliantas, įrodinėdamas pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrijos finansinius dokumentus bei turtą nebuvimą, yra nenuoseklus, jo pateikti argumentai yra prieštaringi. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. MB „Tituva“ dokumentų perdavimo naujajam jos nariui fakto neįrodė.Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. negalėjo perleisti visų bendrijos nario teisių D. S., nes pats jų visų neturėjo. Minėta, kad VĮ „Registrų centras“ išrašo iš JAR duomenimis nuo 2012 m. spalio 15 d. MB „Tituva“ nariais buvo A. B. ir A. B.. Atstovauti bendrijai ir sudaryti sandorius buvo paskirtas A. B.. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2013 m. rugsėjo 15 d. sutarties dėl nario teisių perleidimo duomenimis A. B. 2013 m. rugsėjo 15 d. perleido A. B. jai priklausančias MB „Tituva“ nario teises. Vienok prašymas dėl A. B. narystės ir bendrijos atstovo duomenų išregistravimo JAR buvo pateiktas tik 2017 m. kovo 14 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. sutartis dėl nario teisių perleidimo, sudaryta tarp apelianto ir naujojo bendrijos nario. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1824-619/2016 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo dalį (civilinė byla Nr. 2-2920-127/2016) dėl A. B. ir A. B. sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių patvirtinimo ir šios bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad A. B. ir A. B. sutarties, pateiktos pirmosios instancijos teismui, dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių 6.3 punkte šalys buvo susitarusios, kad A. B. lieka visos MB „Tituva“ vienintelio nario teisės ir pareigos, t. y. po separacijos patvirtinimo A. B. lieka vieninteliu bendrijos nariu. Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi A. B. ir A. B. prašymą patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių paliko nenagrinėtą.Apeliantas taip pat teigia, kad jo teisę parduoti visas MB „Tituva“ nario teises suteikia ir 2016 m. balandžio 12 d. tarp jo ir sutuoktinės A. B. sudaryta povedybinė sutartis. Tačiau A. B. ir A. B. 2016 m. balandžio 12 d. povedybinėje sutartyje susitarė, jog visas turtas, įgytas nuo šios sutarties patvirtinimo dienos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (1 punktas). Taigi priešingai nei teigia apeliantas, 2016 m. balandžio 12 d. povedybinė sutartis nepatvirtino pareiškėjo teisės parduoti visas 2012 m. spalio 15 d. įsteigtos MB „Tituva“ nario teises, kurios priklausė ir A. B.. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. visų bendrijos nario teisių perleisti naujajam nariui negalėjo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su bankroto administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog A. B., įrodinėdamas savo prastą finansinę padėtį nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu deklaratyvūs, jokiais rašytinais įrodymais nepagrįsti teiginiai dėl gaunamų pajamų ar įsiskolinimų dydžio, vykdomų ieškojimų iš turto, negali būti pagrindas išvadai apie blogą apelianto turtinę padėtį.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skirdamas baudą A. B. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos nevykdymą. Todėl apelianto pozicija, neigiant nurodytos jo pareigos egzistavimą, nesudarė pagrindo panaikinti baudą. Vertinant perduotinų dokumentų svarbą bankroto procedūrų vykdymui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantui paskirta 1000 Eur bauda atitinka pažeidimo sunkumą, todėl pritaikyta sankcija laikytina proporcinga priemone. Baudos įpareigotajam asmeniui paskyrimas tokiu atveju neatleidžia jo nuo įstatyme ar teismo nutartyje numatytos pareigos įvykdymo. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti A. B. prašymą dėl baudos panaikinimo, kadangi nustatyti buvusio bendrijos valdymo organo veiksmai (neveikimas) pažeidžia bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, trukdo tinkamai atlikti bendrijos bankroto procedūras. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.