- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-04
- Bylos Nr.
- 2S-772-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- Vladislovo E
- Ieškovas
- K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vladislovo E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties, kuria prašymas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui Vladislovui E. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalių nustatymo ir atidalijimo bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. liepos 22 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo K. R. ieškinį atsakovui Vladislovui E. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto dalių nustatymo ir atidalijimo, bei nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas pareiškimu kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes nespėjo laiku grįžti iš užsienio, tikėjosi pateikti savo atsikirtimus, motyvus bei įrodymus teismo posėdyje, tačiau šaukimo į teismo posėdį negavo. Nuo 2009 m. gegužės mėnesio pradžios mažai laiko praleido savo gyvenamojoje vietoje, nes padėjo seseriai įrenginėti sodo namelį „Restauratoriaus“ SB. Apie už akių priimtą sprendimą sužinojo tik 2009-10-22, kai banke buvo areštuota jo sąskaita. Prašė šią termino praleidimo priežastį pripažinti svarbia ir atnaujinti 20 d. terminą pareiškimui, dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, paduoti.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, bei pareiškimą grąžino jį padavusiam asmeniui. Konstatavo, kad atsakovas prašyme nurodė galimas termino praleidimo priežastis, tačiau įrodymų, patvirtinančių termino praleidimo priežastis, nepateikė. LR CK 121 str. nustatyta byloje dalyvaujančių asmenų pareiga informuoti apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą ne tik teismą, bet ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis. Neįvykdžius šios pareigos, terminas paduoti pareiškimui neatnaujintinas.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl termino atnaujinimo, tenkinti, bei panaikinti 2009-07-22 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, jog gavęs pranešimą pateikti atsiliepimą į ieškinį, sekančią dieną nuvykęs į teismą prašė šį terminą pratęsti, dėl suplanuotos automobiliu kelionės į užsienį. Terminas buvo pratęstas, tačiau kelionei užtrukus, atsakovas nespėjo pateikti atsiliepimo, tačiau tikėjosi teismo posėdžio metu išdėstyti savo argumentus, ir laukė teismo šaukimo. Byloje įrodymai patvirtina, jog siųsti teismo šaukimai grįžo neįteikti atsakovui, o apie sprendimą už akių jis sužinojo tik tuomet, kai buvo areštuota jo banko sąskaita.
LR Konstitucinis teismas 2006-09-21 nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismo posėdį svarbos. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas sprendimą už akių ištyrė ir įvertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, ir nevertino įrodymų viseto, netaikė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių reglamentuojančių teisės normų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Ieškovas teismui pateikė 2008-12-01 VĮ Registrų centro CDB išrašą apie tai, kad ginčo buto bendras plotas yra 63,67 kv.m (kadastro duomenų fiksavimo data – 1992-05-21). Ieškovas prie ieškinio pateikė 2009-01-23 VĮ Registrų centro atliktą esamų patalpų planą, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas viešąjame registre ir nėra laikomas buto kadastrinių matavimų fiksavimu, tačiau teismas jais rėmėsi tenkindamas ieškinį ir atidalijo jau ne 63,67 kv. m. butą, o 68,14 kv. m. butą. Kadangi teismo sprendimas priimtas remiantis neįregistruotais duomenimis, teismo sprendimas yra neteisėtas.
Teismas prie bendro naudojimo patalpų priskyrė patalpą - įstiklintą balkoną, kurio indeksas pagal 2009-01-23 patalpų planą 25 – 4 (kuri nėra įregistruota viešąjame registre), tuo sumažindamas atsakovui tenkančią buto dalį ir padidino ieškovo dalį, bei priteisiamą jam kompensaciją pinigais. Be to, teismas priskirdamas minėtą įstiklintą balkoną prie bendrai naudojamų patalpų neišsprendė atsakovo galimybės patekti į šią patalpą. Apelianto nuomone teismas turėjo nustatyti servitutą pateikti į šį balkoną, nes priešingu atveju atsakovas neteko galimybės pateikti į bendrą patalpą.
Nurodo, jog teismas nenustatė realios ginčo buto vertės. Remiantis LR CPK 85 str. l d. 9 p., turto vertė yra nustatoma atsižvelgiant į turo rinkos vertę. Pagal ieškovo pateiktą 2008-12-01 NRT CDB išrašą, ginčo buto vertė 310 000 Lt, tačiau minėtame išraše nurodyta, kad turto vertė nustatyta masiniu būdu, neatsižvelgiant į individualius turto požymius bei esamos rinkos pokyčius, todėl ši turto vertė negali būti laikoma teisinga ir atitikti esamos nekilnojamojo turto realios vertės, nekilnojamojo turto rinkoje. Remiantis atsakovo pateikta 2009-11-03 preliminaria turto vertės nustatymo pažyma Nr. 09-1 l-B-006, ginčo buto rinkos vertė yra 127000 Lt. Todėl teismas ieškovu iš atsakovo nepagrįstai priteisė 38 597,87 Lt kompensaciją ir 831,72 Lt nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog pagal 2007-08-29 paveldėjimo pagal įstatymą atsakovui atiteko ¼, o ieškovui ¾ dalys ginčo buto. Bendrą plotą sudaro 63,67 kv.m., o gyvenamąjį - 43,76 kv. m. Tokiu būdu atsakovui tenka 15,917 kv.m. bendro buto ploto arba 10,94 kv. m. gyvenamojo buto ploto. Kadangi teismo sprendimu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priskirtas 12,90 kv.m. atskiras kambarys kuris viršija atsakovui tenkantį gyvenamąjį plotą - 1,96 kv.m., bei 1/2 dalis iš 21,79 kv.m. bendro naudojimo patalpų, t.y., - 10,89 kv.m. atsakovui tenkančių patalpų perviršis, už kurį privalo kompensuoti ieškovui, sudaro 7,87 kv.m. Atsižvelgiant į turto rinkos kainą - 127000 Lt / 63,67 kv.m. = 1994,65 Lt už l kv.m. x 7.87 kv.m.- l5 697,89 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašė prisiteisti iš atsakovo nuostolius kuriuos jis patyrė nes už atsakovą sumokėjo UAB „Šnipiškių ūkis“ - 2539,59 Lt /4 = 634,90 Lt; UAB „Vilniaus vandenys“ - 267,80 Lt / 4 = 66,95 Lt; už dujas - 102,96 Lt / 25,74 Lt; už elektrą - 166,50 Lt / 4 - 41,63 Lt viso 769,22 Lt. Teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino nenustatęs, jog už minėtas paslaugas ieškovas nemokėjo nuo 2006 m. lapkričio mėn., o atsakovas per šį laikotarpį dalinai mokėjo. Per laikotarpį nuo 2006 m, lapkričio mėn. iki 2008-12-31 UAB „Šnipiškių ūkis“ ginčo butui suteikė paslaugų už 3 261,29 Lt iš kurių atsakovui tenkanti mokėti suma - 815,32 Lt, o ieškovui 2 445,97 Lt. Per šį laikotarpį atsakovas paslaugų teikėjui už paslaugas sumokėjo 104,94 Lt ( 2008 106 11; KPO LAF 3822413); 173,56 Lt (2008-06-11;KPO LAF 2822416), 443,20 Lt (2008 07 15; KPO LAF 3822608), viso - 721,70 Lt. Atsakovas ieškovui liko skolingas - 93,62 Lt.
Už suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008-12- 31buvo priskaičiuota 638,50 Lt suma. Per šį laikotarpį atsakovas sumokėjo 472 Lt (2008 04 17), nors atsakovui tenkanti suma - 159,62 Lt. Ieškovas atsakovui už suvartotą elektros energiją liko skolingas - 312,38 Lt.
Kadangi už dujas ir vandenį atsakovas nemokėjo, todėl atsakovas turi kompensuoti nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė už jį sumokėdamas UAB „Vilniaus vandenys“ - 66,95 Lt, už buto suvartotas dujas - 25,74 Lt bei UAB „Šnipiškių ūkis“ už suteiktas paslaugas - 93,62 Lt. Viso ieškovo nuostoliai sudaro - 186,31 Lt. Vertinant aplinkybę, kad atsakovas už šį laikotarpį sumokėjo ženkliai didesnę dalį už buto suvartotą elektros energiją, tuo pačiu sumokėjo ir ieškovui tenkančią dalį, ieškovo nuostoliai turi būti mažinami šia suma 126,07 Lt (312,38 Lt - 186,31 Lt = 126,07 Lt). Taigi, pateikti paskaičiavimai parodo, kad ne atsakovas skolingas ieškovui, o ieškovas atsakovui 126,07 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
LR CK 287 str. nustatyta, jog neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežastys, ir įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.
Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus sudaro dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal LR Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (LR Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.
Pirmos instancijos teismas atmesdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vertino tik neatvykimo į teismo posėdį priežastis, visiškai nepasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kurie gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovo nurodytos į teismo posėdį neatvykimo priežastys nėra laikytinos svarbios, tačiau atsakovo argumentai, nurodytos faktinės aplinkybės, dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, sudaro prielaidą peržiūrėti sprendimą už akių.
Byloje nustatyta, jog pagal 2008-05-15 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ieškovui nuosavybės teise priklauso ¼ buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. 1097-6007-8010:0021, o atsakovui ¾ dalys. Minėtame bute atlikta rekonstrukcija ir 2009-01-26 atlikti minėto buto kadastriniai matavimai. Tuo tarpu VĮ Registru centro duomenimis, kadastro matavimo nustatymo data – 1992-05-21, ir kitų kadastro žymų, nėra. Taigi, sprendimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo yra priimtas remiantis duomenimis, kurie nėra įregistruoti VĮ Registrų centre. Be to, sprendimu už akių realiai buvo ne atidalintas šalių turtas, o nustatyta šiuo turtu naudojimosi tvarka. Atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, reglamentuoja LR CK 4.80 str. nuostatos. Kolegija pažymi, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog dalis buto kadastrinių matavimų po rekonstrukcijos, realiai nebuvo atlikti, nes atsakovas neįsileido matininkų į kambarį, taigi šie matavimai užfiksuoti remiantis ne realiais išmatavimais, o 1992-05-21 suformuota technine buto apskaitos byla. Taigi šiuo atveju 2009-01-26 užfiksuoti minėto buto kadastriniai matavimai gali skirtis nuo realaus buto ploto, o tai turėtų įtakos atidalijant turtą iš bendros dalinės nuosavybės, bei priteisiant kompensaciją pinigais.
Atsakovas taip pat pateikia preliminarią sprendimo už akių priėmimo dienai buto vertę, kuri vadovaujantis UAB „Tikslo siekis“ pažyma Nr.09-11-B-006, buvo 127 000 Lt. Sprendimu už akių nustatyta minėto buto vertė - 310 000 Lt. Taigi, atsakovo pateikta preliminari buto vertė sprendimo už akių priėmimo dienai, taip pat kelia abejonių dėl tikrosios minėto buto vertės, bei priteistos kompensacijos, jos dydžio ir pagrįstumo.
Pirmos instancijos teismas taip pat nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, dėl ieškovui ir atsakovui tenkančios komunalinių mokesčių dalies apmokėjimo.
Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai.
Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos faktinės aplinkybes sudaro pagrindą panaikinti 2010-01-15 nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti atsakovui terminą atsiliepimui pateikti, o taip pat 2009-07-22 sprendimą už akių. Pažymėtina, jog atsakovui pateikus pareiškimą su prašymu, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir pirmos instancijos teismui nustačius, jog nepateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo nurodomas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagal LR CPK 287 str. 4 d. pareiškimo trūkumus turėjo šalinti ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatęs trūkumus, atsisakė atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, bei pareiškimą grąžino jį padavusiam asmeniui.
Vadovaujantis išdėstytu kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas nenustatė atsakovui termino pareiškimo trūkumams pašalinti, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grąžino jį padavusiam asmeniui neįvertinęs atsakovo argumentų, kurie gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o priimdamas sprendimą už akių neįvertino visų įrodymų, tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, todėl pirmos instancijos teismo 2010-01-15 nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti atsakovui terminą atsiliepimui pateikti, ir 2009-07-22 sprendimas už akių naikintini, ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., , kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį ir 2009 m. liepos 22 d. sprendimą už akių panaikinti, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.