- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-14
- Bylos Nr.
- e1-698-874/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03866-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Kaltinamasis
- Ž. R.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. R., žinodamas apie Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai S. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500,00 litų (144,81 eurų), nuo 2014-08-14 iki S. R. pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nemokėjo teismo priteistų lėšų dukrai S. R. išlaikyti laikotarpiais nuo 2014-08-14 iki 2014-12-31; nuo 2015-10-01 iki 2016-06-21; nuo 2017-09-01 iki 2018-01-02; nuo 2018-09-01 iki 2020-04-13; nuo 2021-09-09 iki 2025-01-31 ir tokiu būdu tyčia vengė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, neteikė kitos būtinos materialios paramos nukentėjusiajai S. R.
Motyvuojamoji dalis
Ž. R. padaryta veika yra numatyta BK 164 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Ž. R., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad G. R. yra buvusi jo sutuoktinė. Santuokos metu jiems gimė dukra S. R., tikslios gimimo dienos nežino. S. yra neįgali. Pakruojo rajono apylinkės teismas jam priteisė mokėti kas mėnesį dukrai išlaikymą, sumos nepamena, bet gali būti 500 litų. Apie priimtą sprendimą žinojo. Vėliau alimentai jam buvo „perteisti“, kokią sumą privalėjo mokėti nepamena. Kad turi pareigą mokėti alimentus dukros išlaikymui tikrai žinojo. Iš pradžių priteistą sumą vedė į G. R. nurodytą sąskaitą, tačiau kažkuriuo laikotarpiu su G. susipyko ir savanoriškai dukros išlaikymui pinigų nebevedė, iš jo sąskaitos pradėjo nuskaičiuoti antstoliai. Pinigų turėjo, dirbo įvairiuose darbovietėse, vykdė individualią veiklą. Šiuo metu kitos šeimos neturi, kitų vaikų neturi. Jis jau ilgą laiką važinėja į užsienį – į Vokietiją, Angliją, Lenkiją, Belgiją, Olandiją. Ten ieško automobilių, juos „prirodo“ žmonėms ir už tai gauna pajamas. Mėnesinės jo pajamos apie 1000 eurų. Neneigia, kad dukrai S. galėjo teikti teismo priteistą išlaikymą, tačiau to nedarė. Kodėl, paaiškinti negali. Savo vardu registruotų automobilių, nekilnojamojo turto neturi. Žino, kad įsiskolinimas šiuo metu yra virš 18000 Eur. Kad nemokėdamas alimentų dukros išlaikymui padarė nusikaltimą, supranta ir gailisi. Su buvusia sutuoktine yra susitaręs įsiskolinimą gražinti dalimis.
Liudytoja ir nepilnametės nukentėjusiosios S. R. atstovė pagal įstatymą G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. R. buvęs jos sutuoktinis. Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), jiems gimė dukra S. R. Mergaitė yra neįgali nuo gimimo, nuo (duomenys neskelbtini) dukrai nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Ž. R. dukra nesirūpino nuo pat gimimo, nors kartu dar gyveno. 2014 metais Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir Ž. R. santuoka. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu iš Ž. R., nepilnametei dukrai S. R. buvo priteistas išlaikymas po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį. Vėliau Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi iš Ž. R. nepilnametei S. R. buvo priteistas išlaikymas po 210 Eur iki dukros pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo 2025-02-01, po indeksavimo, Ž. R. privalo mokėti dukrai po 323 Eur per mėnesį. Iki 2025-02-01 turėjo mokėti po 316 Eur kas mėnesį. Po teismo sprendimo Ž. R. savanoriškai keletą kartų priteistus alimentus dukros išlaikymui vedė į jos banko sąskaitą. Kai Ž. R. nustojo pervesti pinigus į jos banko sąskaitą, ji kreipėsi į Vaivos Šimkienės antstolių kontorą. Iš Ž. R. buvo pradėtos išieškoti pinigų sumos dukros išlaikymui. Grynais pinigais Ž. R. jai yra davęs 50 eurų 2017 metais, kai buvo atvykęs prašyti, kad ji kreiptųsi į teismą dėl laikino alimentų sumažinimo. Ž. R. neįvardino, kad tai alimentų pinigai, juos tiesiog padėjo ant stalo. Po to, jai paprašius nuvykti į vaistinę nupirkti dukrai vaistų, jis paėmė nuo stalo tuos pačius 50 eurų, nupirko vaistus, o grąžą, apie 35 eurus, vėl padėjo ant stalo. 2017 metais, kai dukrą vežė į ligoninę konsultacijai, ji skambino Ž. tėvui V. R. ir prašė finansinės pagalbos. Po kelių dienų į sąskaitą iš Ž. gavo 8 eurus, kurie nebuvo įvardinti kaip alimentai. Ž. R. neprisidėjo prie vaiko išlaikymo perkant maistą, daiktus, neprisidėjo prie dukros auklėjimo, slaugymo ir kitų kasdieninių rūpesčių. Ž. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukrą, mokėti lėšas jos išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialinę paramą. Ž. R., būdamas darbingo amžiaus, geros sveikatos būklės, nesumažėjusio darbingumo lygio, galėdamas vykdyti teismo sprendimą, jo sąmoningai nevykdė ir jos manymu tyčia nemokėjo alimentų. Dukrai S. nuolat perkami įvairūs vaistai, reikalinga specialistų pagalba, būtinas išskirtinis maistas, higienos priemonės, o Ž. R. yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui. Ji neturi galimybės dirbti dėl dukros sveikatos būklės, nes dukrai reikalinga nuolatinė priežiūra. Jos turimais duomenimis Ž. R. vykdo veiklą – organizuoja (duomenys neskelbtini) visoje Lietuvoje, iš kurios gauna pajamų ir jas slepia, vengdamas išlaikyti dukrą. Yra mačiusi socialiniame tinkle „Facebook“ puslapį „(duomenys neskelbtini)“, kur skatinama dalyvauti ir registruotis į (duomenys neskelbtini), o kontaktinis numeris nurodytas Ž. R. telefono numeris. Šiai dienai Ž. R. dukros išlaikymui yra skolingas 18399,37 eurų sumą.
Liudytojas Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta tiek Ž. R., tiek G. R. Jam yra žinoma, kad Ž. ir G. turi neįgalią dukrą, kad yra išsiskyrę. G. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o Ž. pastovios gyvenamosios vietos neturi, kartais gyvena (duomenys neskelbtini) pas draugę, kartais pas savo tėvą (duomenys neskelbtini) mieste, važinėja į užsienį, kur perka automobilius. Ar tai yra Ž. R. pragyvenimo šaltinis, nežino. Ž. yra jam sakęs, kad užsiima veikla, susijusia su (duomenys neskelbtini), bet kiek iš to gauna pajamų, jis nežino. Kad Ž. R. vengia pareigos išlaikyti savo neįgalią dukrą, nežinojo. Ar Ž. turi kokio turto, nežino. Paskutinį kartą Ž. matė 2025 metų sausio mėnesio pabaigoje. Su Ž. pakalba tik bendromis temomis. Ž. dažnai būna užsienyje, ką ten veikia, jis nežino.
Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. R. yra jos draugas, bendrauja nuo 2014 metų, bet kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jų pajamos yra atskiros. Ž. ilgą laiką dirba užsienyje. Jai yra sakęs, kad „prirodo“ asmenims automobilius, žoliapjoves, kartais juos perka ir parduoda. Kokias pajamas gauna, nežino. Nuo 2017 metų abu organizuodavo (duomenys neskelbtini). Mokesčius iš (duomenys neskelbtini) rinkdavo atskirai, kiekvienas iš savo dalyvių. Gautos pajamos iš (duomenys neskelbtini) įvairios, nuo 200 eurų iki 600 ar 700 eurų. Mano, kad tokias pajamas turėjo gauti ir Ž. Iki 2020 metų (duomenys neskelbtini) organizuodavo 1–3 kartus per mėnesį, per metus suorganizuodavo apie 10. 2021 ir 2022 metais (duomenys neskelbtini) neorganizavo dėl pandemijos, 2023 metais jų turėjo iki 10, o 2024 m. tik dvi. 2024 m. Prienuose ir Lazdijose (duomenys neskelbtini) buvo atšauktos dėl nesusirinkusių dalyvių. Ž. tuo pačiu laikotarpiu dirbdavo ir užsienyje. Kokios Ž. mėnesinės pajamos ji nežino, bet jos nuomone 1000 eurų per mėnesį tai tikrai galėjo gauti. Ji su Ž. bendro turto neturi, prie jos turto įsigijimo Ž. nėra prisidėjęs. Grįžęs iš užsienio, Ž. atvažiuoja pas ją, būna ir pas tėvą (duomenys neskelbtini) mieste. Kad Ž. turi įsiskolinimą dėl alimentų, ji nežinojo. Kad Ž. turi dukrą su negalia ir turi mokėti dukrai alimentus, žinojo. Ji manė, kad Ž. juos moka. Kodėl Ž. vengė pareigos išlaikyti dukrą, ji nežino. Kiek ji bendrauja su Ž., pastarasis visuomet kažką dirbo, gavo pajamas, nors ir nestabilias. Ž. iš jos yra pasiskolinęs 2800 eurų, šiai dienai dar skolingas 700 eurų.
2025-01-27 G. R. atstovės pareiškime policijai nurodyta, kad Ž. R. vengia išlaikyti savo vaiką S. R., gim. (duomenys neskelbtini).
?? Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-690-744/2014 matyti, kad iš Ž. R., nepilnamečio vaiko S. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista mokėti po 500 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės, tai yra iki (duomenys neskelbtini).
Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1004-744/2015, matyti, kad iš Ž. R. nepilnamečio vaiko S. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista po 210 Eur nuo 2015-11-01 iki dukros pilnametystės.
Iš antstolės Vaivos Šimkienės 2025-02-19 pateiktos išlaikymo įsiskolinimo lentelės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2025-02-19 Ž. R. nemokėjo ar dalinai mokėjo lėšas dukros išlaikymui, iki 2025-02-19 susidaręs įsiskolinimas yra 18 541,37 Eur.
Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klientų aptarnavimo ir paslaugų valdymo skyriaus 2025-02-25 rašte nurodyti laikotarpiai, kuriais Ž. R. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje.
Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025-02-13 rašto Nr. (7.1 Mr) K-1630 matyti, kad Ž. R. Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė 2014–2023 m. Metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų (forma FR0001, toliau – FR0001 formos deklaracija). Pateiktose 2014–2019 m. Metinėse pajamų deklaracijose (forma GPM308, toliau – GPM308 formos deklaracija) ir 2019–2023 m. Pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM311, toliau – GPM311 formos deklaracija) Ž. R. deklaravo gautas pajamas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą Ž. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Už nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, gali būti skiriami viešieji darbai, nes tokia bausmės rūšis yra numatyta straipsnio sankcijoje. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo asmenybė – Ž. R. neteistas, baustas administracine tvarka baustas, vykdo individualią veiklą.
Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Kadangi byla baigta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nubausti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Ž. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 2 (du) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.
Išaiškinti Ž. R., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams Joniškyje prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.