Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-01 · Byla Nr. 2KT-57/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-01
Bylos Nr.
2KT-57/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-57/2013Procesinio sprendimo kategorija 106.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-87/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11940-820/2013 pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovei P. A. dėl nuostolių, patirtų bendraturčiui nemokant turto išlaikymo išlaidų atlyginimo. Parengiamojo teismo posėdžio metu šioje byloje gautas ieškovės M. Ž. atstovės advokatės K. Č. prašymas sujungti šią bylą su Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-10010-285/2013 pagal ieškovės P. A. ieškinį atsakovei M. Ž. dėl buto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-11940-820/2013 nagrinėjantis teisėjas V. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę dėl šių civilinių bylų sujungimo. Nurodė, kad abejose minėtose bylose šalys yra tos pačios. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas nuostolių, patirtų bendraturčiams valdant bendrosios dalinės nuosavybės turtą, atlyginimo klausimas. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama buto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas. Šalys teigia, jog sprendžiant ginčus kartu galimi priešpriešinių reikalavimų įskaitymai ir šalys nori baigti ginčus taikos sutartimi. Siekiant bylas išnagrinėti greičiau ir teisingai, tikslinga šias bylas sujungti ir nagrinėti kartu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2013 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apylinkės teismo civilinių bylų sujungimo klausimą perduota spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas M. Ž. atstovės advokatės K. Č. prašymas dėl aukščiau minėtų civilinių bylų sujungimo. Prašyme nurodoma, kad po bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teisme, atsakovė pateikė priešieškinį, tačiau jis nebuvo priimtas, todėl pagal teismingumo taisykles buvo kreiptasi į Kauno apylinkės teismą. Prašo sujungti civilines bylas, nes šalys siekia sudaryti taikos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovė P. A. iš esmės pripažįsta savo prievolę mokėti mokesčius, o Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje M. Ž. sutinka atidalinti bendrąją nuosavybę jai priteisiant butą natūra, o P. A. išmokant piniginę kompensaciją. Sujungtas bylas prašo nagrinėti Kauno apylinkės teisme, kadangi M. Ž. yra labai ligota, seno amžiaus, betarpiškai dalyvavo ir toliau nori dalyvauti bylos nagrinėjime.

Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gautas P. A. atstovo advokato padėjėjo T. B. prašymas dėl bylų sujungimo ir perdavimo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas sujungti bylas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Kauno apylinkės teismas turėjo teisinę galimybę patys išspręsti šių bylų sujungimo klausimą. Tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11940-820/2013 ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-10010-285/2013 tarpusavyje susijusios tuo, kad abiejose bylose ginčas vyksta tarp tų pačių šalių – P. A. ir M. Ž.. Tačiau reikalavimai šiose bylose nėra priešpriešiniai, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje reikalaujama atlyginti nuostolius, patirtus išlaikant atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, o Kauno apylinkės teisme prašoma padalinti bendraturčių turtą – atidalyti buto, esančio (duomenys neskelbtini) 3/8 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisti atsakovei M. Ž. visą butą, o ieškovei P. A. piniginę kompensaciją iš atsakovės. Šie reikalavimai yra visiškai savarankiški ir tarpusavyje nesusiję, ginčo išnagrinėjimo rezultatas vienoje byloje neturėtų įtakos kitos bylos rezultatui. Tokiu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad sujungus bylas ginčai būtų išnagrinėti operatyviau ir ekonomiškiau. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, kai abi ginčo šalys prašo sujungti civilines bylas ir ketina ginčus išspręsti taikiai abipusių nuolaidų būdu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo byla jau perduota iš Vilniaus apygardos teismo Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti bylų sujungimo klausimą, siekiant greičiau užbaigti ginčus bei įgyvendinant ekonomiškumo principą, yra pagrindas šias civilines bylas sujungti (CPK 2, 7 str.) ir jas perduoti kartu nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Juo labiau, kad LITEKO sistemos duomenimis, 2013 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teisme paskirtas parengiamasis teismo posėdis.

Pažymėtina, kad šalys turėjo procesinę galimybę taikos sutartimi užbaigti ginčus ir nesujungtose civilinėse bylose. Tokiu būdu teisinė taika būtų atkurta laikantis proceso įstatymo ir opertyvumo principų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 3 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-11940-820/2013 ir Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-10010-285/2013, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-11940-820/2013 prie civilinės bylos Nr. 2-10010-285/2013 ir perduoti jas nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas