Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo atstovui Gediminui Kraučiūnui, atsakovui D. M., jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Visagino transporto centras“ ieškinį atsakovui D. M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, skolos ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 511,91 Eur nuostolius, 5 proc. procesines palūkanas, panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės – pripažinti ieškovo išskaitas ir iš darbo užmokesčio teisėtomis, o nusprendus priešingai – priteisti iš atsakovo 2 928,87 Eur skolą ir nuostolius. Ieškinį grindė tuo jog 2016 m. kovo 1 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis pagal kurią atsakovas dirbo vairuotoju iki 2018 m. spalio 25 d. Tarp šalių buvo pasirašyta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nutrakus sutartį atsakovas negrąžino jam patikėtų įmonėms reikmėms piniginių lėšų, kurių suma – 1 558,33 Eur, negrąžino jam perduotų racijų komplekto, kurių kaina 70,18 Eur, taip pat sugadino jam patikėto savivarčio „Ginaf M5450-S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) hidraulinį siurblį ir cilindrą, kuriuos pakeičiant ieškovas patyrė 1 050,00 Eur nuostolius. Kadangi atleidimo iš darbo dieną atsakovui išmokėtina suma, atskaičiavus mokesčius, sudarė 1 179,20 Eur, o atsakovo skola sudarė 1 558,33 Eur, atsakovas liko skolingas 379,13 Eur. Generalinio direktoriaus įsakymu buvo priimtas įsakymas išskaičiuoti iš darbo užmokesčio, bet nuskaityta suma nebuvo, nes nebuvo mokėtinų sumų. Patikrinęs atsakovui patikėtų kuro kortelių išrašus ieškovas nustatė, jog nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 25 d. atsakovas savo reikmėms sunaudojo kuro nemažiau kaip 250,36 Eur sumai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog jam nėra žinoma apie kokius nors 1 558,33 Eur pinigus, kurie buvo paskirti įmonės reikmėms. Atsakovui buvo perduotas racijų komplektas, kuris buvo įmontuotas automobilyje ir buvo perduotas kitam vairuotojui. Ieškovas turi du savivarčius su vienodais hidrauliniais siurbliai ir cilindrais. Su abiem važinėjo atsakovas. Abiem savivarčiams gedo siurbliai ir juos reikėjo keisti, bet atsakovas jų negadino. Atsakovo vadovybė žodiniu leidimu leido pasinaudoti kuro kortelėmis ir kurą piltis savo reikmėms. Tokiu atveju ant įmonei grąžinamo čekio reikėjo pažymėti, jog kuras piltas savo reikmėms ir suma bus išskaičiuota iš atlyginimo. Atsakovas pylė kurą savo reikmėms, pažymėdavo tai čekiuose ir jam buvo išskaičiuojama iš darbo užmokesčio.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog iš atsakovo darbo užmokesčio nebuvo daroma jokių išskaitų. Kurą, kuris priskirtinas atsakovo sunaudotas savo reikmėms, nustatė lygindamas automobilio buvimo vietą pagal GPS, atsakovo darbo laiką bei kuro kiekius, nes į sunkvežimį paprastai pilamas didelis kiekis. Atsakovas darbo metu vairavo savivartį. Baigęs darbą atsakovas numetė jam perduotą automobilį ir negrąžino jam perduotų racijų. Patikrinus automobilį buvo nustatyta, jog neveikia savivarčio kėlimo cilindras ir pakaba, o tai susiję su siurblio veikimu. Sugadinti taip automobilį galima važiuojant įjungtu siurbliu. Pagal avansines apyskaitas atsakovo skola yra 1 676,00 Eur. Įmonė susigrąžina PVM už perkamą kurą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Zigmantas Benetis nesutiko su ieškiniu.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, jog ieškovas turėjo du tokius pat automobilius ir siurblys buvo pirktas kitam automobiliui nei jis vairavo. Baigęs darbą paliko tvarkingą veikiantį automobilį be jokių gedimų. Važiuodamas automobiliu išjunginėjo siurblį. Racijas paliko automobilyje. Savo reikmėms pylėsi kurą, nes tai buvo leista daryti nurodant, jog bus daromos išskaitos iš atlyginimo. Sau pylėsi mažesnį kiekį nei nurodo ieškovas, bet negali nurodyti kiek. Į darbinį automobilį dažniausiai pylėsi didelius kiekius kuro, bet buvo atvejų, kai pasibaigus kurui, teko piltis mažą kiekį į kanistrą. Mano, jog ieškovas darė išskaitas už kurą iš darbo užmokesčio. Buvo kelis kartus gavęs grynus pinigus išlaidoms už kuriuos pirko kelionės bilietus, bet tai buvo mažos sumos, kurios ir buvo panaudotos darbo reikmėms.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.

Byloje pateikta 2016 m. kovo 1 d. darbo sutartis pagrindžia, jog atsakovas nuo 2016 m. kovo 2 d. buvo priimtas dirbti UAB „Visagino transporto centras“ automobilių vairuotoju su teise dirbti traktorininku ir šaltkalviu, o ieškovas įsipareigojo mokėti LR Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį atlyginimą. Iš šios sutarties tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai (DK 42 straipsnio 1 dalis).

2016 m. kovo 1 d. tarp šalių buvo sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam perduotų naudojimuisi darbe materialinių vertybių išsaugojimą.

2016 m. liepos 8 d. perdavimo – priėmimo aktas bei atsakovo teismo posėdžio metu pripažintos ir neginčijamos aplinkybės įrodo, jog atsakovui buvo perduotas racijų komplektas „CB Midland Alan 109“ su antena „AT 1200“ (toliau - Įranga).

2016 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. liepos 3 d., patvirtinimai ir atsakovo teismo posėdžio metu neginčijamos aplinkybės pagrindžia, jog atsakovui buvo perduotos kuro kortelės.

2018 m. spalio 25 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 55 straipsnį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) ir 2018 m. spalio 25 d. įsakymu ieškovas įsakė išskaityti iš atsakovo darbo užmokesčio 1 558,33 Eur sumą dėl permokų.

Ieškovo ir atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymai laikoma įrodyta, jog ieškovas atleidimo iš darbo dieną ir vėliau neišmokėjo atsakovui darbo užmokesčio ir kitų išmokų.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-6908 darbo byloje Nr. APS-36-22661 (toliau - Sprendimas) buvo nuspręsta išieškoti D. M. naudai iš atsakovo UAB „Visagino transporto centras“ 1 484,30 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (su privalomais mokesčiais) už 2018 m. spalio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Dėl atsakovui perduoto turto grąžinimo ir padarytos žalos.

Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurias iš esmės pripažino ir atsakovas pagrindžia, jog ieškovas 2016 m. liepos 8 d. perdavė atsakovui racijų komplektą „CB Midland Alan 109“ su antena „AT 1200“. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog šią Įrangą po darbo pabaigos paliko tarnybiniame automobilyje. Ieškovas bylos nagrinėjimo neigė, jog jam buvo grąžinta anksčiau nurodyta Įranga. Daugiau byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių ar paneigiančių faktines aplinkybes dėl Įrangos grąžinimo atsakovui. Atsakovui nesutikimą su ieškiniu grindžiant tuo, jog Įrangą grąžino ieškovui, tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovas grąžino Įrangą ieškovui, teismas daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta, jog pasibaigus darbo sutarčiai, atsakovas negrąžino Įrangos ieškovui.

Byloje pateikta 2016 m. liepos 1 d. PVM sąskaita – faktūra pagrindžia, jog ieškovas 4 racijas ir 4 antenas įgijo už 280,72 Eur, todėl racijos ir antenos kaina sudaro 70,18 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo šios ieškovo nurodytos Įrangos vertės, todėl teismui nustačius, jog atsakovas negrąžino ieškovui Įrangos, kurios kaina 70,18 Eur darytina išvada, jog dėl Įrangos negrąžinimo atsakovas patyrė 70,18 Eur žalą.

Dėl atsakovo sugadinto hidraulinio siurblio ir cilindro.

Ieškovas pareikštą ieškinį grindė tuo, jog atsakovas sugadino savivarčio „Ginaf M 5450-S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis) hidraulinį siurblį ir cilindrą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepripažino šių aplinkybių bei paaiškino, jog jam baigus darbą, visa Automobilio įranga veikė tinkamai, o gedimai buvo kitame automobilyje. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas sugadino Automobilio hidraulinį siurblį ir cilindrą, nėra net įrodymų, jog šios automobilio detalės buvo sugadintos. Vien tik aplinkybė, jog buvo atliekamas šių detalių remontas nepagrindžia, jog jos buvo sugadintos ir kad atsakovas jas sugadino. Dėl šių priežasčių teismas laiko, jog byloje neįrodyta, jog atsakovas sugadino Automobilio hidraulinį siurblį ir cilindrą, todėl ieškovas pareikštas reikalavimas šioje dalyje dėl žalos atlyginimo laikomas nepagrįstu.

Dėl atsakovo sunaudoto kuro.

Ieškovas pareikštą ieškinį grindė tuo, jog atsakovas nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 25 d. sistemingai savo reikmėms sunaudojo ieškovo kurą, kurio vertė 250,36 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu pripažino, jog pylėsi ieškovo kurą savo reikmėms, bet mažesnį kiekį nei nurodė ieškovas ir mano, jog už šį kurą iš jo darbo užmokesčio buvo daromos išskaitos. Tarp šalių bylos nagrinėjimo metu kilo ir ginčas ar atsakovui piltis kurą savo reikmėms ieškovas buvo leidęs, bet tai teismo vertinimu, atsakovui pripažinus kuro pylimo faktą ir jo pareigą už kurą apmokėti, esant ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo, ši šalių ginčijama aplinkybė laikytina teisiškai nereikšminga, todėl teismas jos šioje byloje nenustatinėja.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovo savo reikšmėms panaudotą kurą nustatė vertindamas duomenis apie pilamo kuro kiekį, laiką, bei visa tai lygindamas su automobilio buvimo vietos duomenimis, atsakovo nedarbingumais. Byloje pateiktos pardavimų ataskaitos bei paties ieškovo parengtos pažymos neįrodo kokį kuro kiekį atsakovas panaudojo savo reikmėms, nes jose nurodomos tik pilamo kuro datos, kiekiai ir kaina bei subjektyvus ieškovo vertinimas, kuris pilamas kuras turėtų būti laikomas panaudotu atsakovo poreikiams. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti apskaičiavimo kriterijai – mažas kiekis ir automobilio buvimo vieta, nėra tinkamais kriterijais nustatyti kuro kiekį, nes atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog kurą į tarnybinį automobilį pylėsi ir mažais kiekiais, buvo atvejų, jog pasibaigus kurui, atsakovas važiuodavo ir kurą pildavo į kanistrą.

Byloje pateikta Sodros pažyma pagrindžia, jog atsakovas nuo 2018 m. spalio 16 iki 2018 m. spalio 23 d. turėjo nedarbingumą, todėl teismas įvertinęs anksčiau teismo nustatytas faktines aplinkybes daro išvadą, jog byloje laikoma įrodyta, jog atsakovas tik 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 18 d. savo reikmėms įsipylė po 10 litrų kuro (viso 20 litrų).

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovas už atsakovo panaudotą kurą buvo daręs išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio pažymoje nurodoma, jog iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaitomas tik pajamų mokestis ir Sodros mokesčiai. Įvertinus ieškovo atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog ieškovui yra grąžinamas PVM už kurą, byloje pateiktus įrodymus apie kuro kainas, darytina išvada, jog dėl atsakovo savo reikmėm įpilto 20 litrų kuro, ieškovas patyrė 20,48 Eur žalą (kuro kaina be PVM).

Dėl atsakovui patikėtų piniginių lėšų.

Ieškovas ieškinį grindė ir tuo, jog atsakovui patikėjo įmonės reikmėms lėšas, kurių suma 1 558,33 Eur ir kurių atsakovas negrąžino. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė jo paties parengtas dvi buhalterines pažymas „Įmonių saldo pagal sąskaitą“, kuriose matyti nurodytas skirtingas D. M. debeto likutis 379,13 Eur ir 1 558,33 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovo pareikštu reikalavimu motyvuodamas, jog jam kartais buvo pateiktos nedidelės piniginės lėšos išlaidoms padengti – nupirkti bilietus ir pan., bet jos buvo panaudojamos nurodytiems tikslams.

Teismas įvertinęs šiuos byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kada ir kokiems tikslams, kokio dydžio lėšas perdavė atsakovui. Vien tik paties ieškovo vienašališkai užpildyti buhalteriniai dokumentai, kuriuose be to nurodomi ir iš esmės skirtingi skaičiai, neįrodo pinigų perdavimo atsakovui. Pažymėtina ir tai, jog ieškovui nepateikus įrodymų apie atsakovui išduodamas konkrečias sumas, datas ir jų tikslus, atsakovui buvo apsunkinta teisė į gynybą, nes aiškiai nežinodamas šių aplinkybių, jis negalėjo teikti paaiškinimų ir įrodymų pagrindžiančių šių lėšų negavimą ar panaudojimą ieškovo poreikiams.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog atsakovui perdavė 1 558,33 Eur lėšas, todėl reikalavimas šioje dalyje dėl 1 558,33 Eur priteisimo laikomas nepagrįstu.

Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų.

Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados leidžia teigti, jog atsakovas negrąžinęs ieškovui Įrangos ir savo reikėm panaudojęs 20 litrų kuro padarė ieškovui 90,66 Eur žalą, todėl ieškovo šioje dalyje pareikštas reikalavimas laikomas pagrįstu ir įrodytu, todėl teismo tenkinamas. Likusioje dalyje ieškovo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikomas nepagrįstu, todėl teismo netenkinamas.

Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 90,66 Eur žalos atlyginimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-6908 darbo byloje Nr. APS-36-22661. Pagal DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Byloje pateikta darbo užmokesčio pažyma pagrindžia, jog ieškovas atleisdamas atsakovą iš darbo turėjo jam išmokėti 1 544,46 Eur (neatskaičiavus mokesčių) (1179,20 Eur atskaičiavus mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino ir neginčijo aplinkybės, jog atleidęs atsakovą iš darbo neišmokėjo jam paskaičiuoto darbo užmokesčio motyvuodamas, jog padarė išskaitą. Teismui anksčiau nustačius, jog atsakovo padaryta žala ieškovui sudaro tik 90,66 Eur, todėl darytina išvadą, jog ieškovas nepagrįstai atsakovui neišmokėjo 1 544,46 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Šioje byloje ieškovo ginčijamu Darbo ginčo komisijos Sprendimu buvo nuspręsta išieškoti iš atsakovo 1 484,30 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bet šioje byloje teismui nustačius, jog neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 1 544,46 Eur, o CPK 417 straipsnyje esant numatai galimybei teismui viršyti pareikštus reikalavimus, teismas nagrinėdamas ginčą dėl teisės iš esmės priteisia iš ieškovo atsakovui 1 544,46 Eur dydžio (neatskaičiavus mokesčių) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Byloje pateikta pažyma apie darbo užmokestį pagrindžia, jog paskutinių trijų mėnesių vidutinis mėnesinis atsakovo darbo užmokestis sudarė 630 Eur ((600 Eur + 660 Eur + 630 Eur)/ 3), todėl sprendimo dalis dėl 630,00 Eur darbo užmokesčio priteisimo nukreipiama skubiai vykdyti (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas kreipdamasis į teismą už ieškinį sumokėjo 99,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir 76,00 Eur dydžio žyminį mokestį už 2 prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas priimdamas galutinį sprendimą ir įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus bei jų pobūdį, tai, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl atsakovui apskaičiuoto mokėtino darbo užmokesčio dydžio, o ginčas buvo dėl atsakovo padarytos žalos dydžio ir jos įskaitymo į mokėtiną darbo užmokestį, daro išvadą, jog ieškinio suma laikytina 2 928,87 Eur, todėl ieškovas už ieškinį turėjo sumokėti 66,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškovas permokėjo 33,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tai jis turi būti ieškovui grąžintas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje pateikta 2019 m. balandžio 3 d. pažyma pagrindžia, jog dėl atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos susidarė 301,21 Eur išlaidos.

Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimus, kurių suma 2 928,87 Eur, o teismas tenkino reikalavimus dalyje dėl 90,66 Eur, bei pareiškė 2 nepagrįstus reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo už kuriuos sumokėjo 76,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tai teismas paskirstydamas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisia tik dalį žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 2,04 Eur (66,00 Eur x 90,66 Eur / 2 928,87 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimus, kurių suma 2 928,87 Eur, o teismas tenkino reikalavimus dalyje dėl 90,66 Eur bei byloje susitarė 301,21 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, tai teismas iš ieškovo priteisia šias išlaidas proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai 291,89 Eur (301,21 Eur x 2 838,21 Eur / 2 928,87 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 90,66 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2,04 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Visagino transporto centras“, j.a.k. 110088380, naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Visagino transporto centras“, j.a.k. 110088380, 1 544,46 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsakovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimo dalį dėl 630,00 Eur darbo užmokesčio priteisimo iš ieškovo UAB „Visagino transporto centras“, atsakovui D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nukreipti vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Visagino transporto centras“, j.a.k. 110088380, 291,89 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Grąžinti ieškovui UAB „Visagino transporto centras“, j.a.k. 110088380, 33,00 Eur permokėtą žyminį mokestį.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-6908 darbo byloje Nr. APS-36-22661 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.