Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.1.; 2.2.2.7.; 2.6.1.6.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.; 3.4.3.2.3.

2019 m. gegužės 29 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Molnera“ ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė BUAB „Molnera“ prašo priteisti iš atsakovo T. S. 7833,78 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalį paliekant pranešimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Ieškinys tenkintinas.

Sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2018-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-787-210/2018 tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą UAB „Molnera“ (toliau – bendrovė) (el. b. 17-19 l.). Teismas nustatė, kad bendrovės vadovas T. S. nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovės skola VSDFV Šiaulių skyriui 2018-09-11 sudarė 3261,42 Eur, skolos išieškojimas priverstine tvarka nuo 2018 metų sausio mėn. buvo mažai sėkmingas, nuosavybės teise bendrovė nekilnojamojo turto neturi, jai priklausiusios transporto priemonės išregistruotos, bendrovės turtą 2017-12-31 sudarė 32060 Eur, 2389 Eur sudaro trumpalaikis turtas, kita dalis įvardinta kitu trumpalaikiu turtu, ilgalaikio turto bendrovė neturi, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 42099 Eur, visa ši suma mokėtina per vienerius metus, 2017 metais dirbo nuostolingai, turėjo 27534 Eur nuostolio, bendrovėje dirba 5 darbuotojai, skola VSDFV biudžetui nuolat didėjo nuo 2018 m. sausio mėn. Remiantis pateiktais duomenimis darytina išvada, kad bendrovė yra nemoki, nes laiku nemoka mokesčių valstybei, o bendrovės pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi jau 2017-12-31 bendrovė buvo nemoki. Iš Šiaulių apygardos teismo 2019-01-09 nutarties matyti, kad visų pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma yra 7833,78 Eur (el. b. 24-25 l.).

Bendrovės vadovas nuo 2017-01-05 iki 2018-11-09 buvo atsakovas T. S. (el. b. 8-12 l.), kuriam bankroto administratorius siuntė 2018-11-13 pranešimą dėl dokumentų ir turto perdavimo (el. b. 7 l.), tačiau įrodymų, kad atsakovas bendrovės bankroto administratoriui perdavė reikalaujamą turtą ir dokumentus, byloje nėra.

Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas bendrovės vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-12-30 iki 2018-07-01) (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte - perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013 ir kt.). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d.), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.

Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendrovė 2017-12-31 buvo nemoki ir kad atsakovas, laiku, t. y., iki 2017-12-31 nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi vienas iš bendrovės kreditorių. Be kita ko nustatyta, kad atsakovas nepateikė Šiaulių apygardos teismui bendrovės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės turtinę būklę, bendrovė neturi kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų.

Taipogi nustatyta, kad pagal 2017-12-31 balansą bendrovė turėjo turto, kurio vertė 32060,00 Eur (el. b. 22 l.), ir kurio atsakovas neperdavė bankroto administratoriui, todėl bankroto administratorius neturėjo galimybių iš bendrovės turimo turto sudengti 7833,78 Eur kreditorinių reikalavimų. Taigi atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai įmonės interesais, nevykdė pareigos kreiptis perduoti bankroto administratoriui į įmonės balansą įrašyto turto ir tokiu būdu pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus. Todėl 7833,78 Eur suma pagrįstai laikytina žala bendrovei ir kreditoriams, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui kaip bendrovės vadovui buvo žinoma bendrovės finansinė padėtis, kad yra neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, į atsakovo visišką nusišalinimą nuo bendrovės vadovo pareigų vykdymo, nesidomėjimą bendrovės bankroto procesu ir bankroto administratoriaus įpareigojimų nevykdymą. Paminėtina, kad nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovas būtų perdavęs bankroto administratoriui visą bendrovės turimą į balansą įrašytą turtą. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos bendrovės vadovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 7833,78 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovei iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 7833,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-03-19 iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 176,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285–287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei BUAB „Molnera“, į. k. 303192295, iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 7833,78 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt trijų eurų, 78 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7833,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 176,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.