Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-21 · Byla Nr. ATP-170-135/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
ATP-170-135/2013
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-01234-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Pažeidėjas
Č. A. K.

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-170-135/2013;Teisminio proceso Nr.4-45-3-01234-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 44;79.1(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Č. A. K. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. A. K. 2012-10-16 Administracinės komisijos prie Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nutarimu Nr. AP-51-(9.1) nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. įspėjimu už tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Radviliškio m., J. J. g. jam priklausantiems šunims leido laisvai bėgioti gatvėje. Be to, Č. A. K. 2012-10-16 Administracinės komisijos prie Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nutarimu Nr. AP-52-(9.1) nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 5 d. 500 litų administracine bauda už tai, kad 2012-08-24 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 37 jam priklausantys šunys užpuolė dviračiu važiuojantį D. J., dėl to jis nugriuvo nuo dviračio, patyrė rankos piršto traumą bei sudaužė savo mobiliojo ryšio telefoną.

Nesutikdamas su Administracinės komisijos prie Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nutarimais Nr. AP-51-(9.1) ir Nr. AP-52-(9.1), Č. A. K. juos apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui, kuris 2013-02-13 nutartimi skundą atmetė.

Nesutikdamas su šia nutartimi, Č. A. K. ją skundžia Šiaulių apygardos teismui ir prašo ją panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, jei tokios atsirastų.

Č. A. K. nurodo, kad įvykyje dalyvavo tik vienas mažas rudas šuniukas, kuris priklauso M. P.. Taip pat nurodo, kad teisme nebuvo apklaustas D. J., ir mano, kad jį buvo būtina apklausti. Nurodo, kad jis nesutinka su teismo teiginiu, jog jis (Č. A. K.) 2012-08-30 paaiškinime prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nurodo, kad jis įvykio iš viso nematė, todėl taip rašyti 2012-08-30 paaiškinime Radviliškio PK viršininkui negalėjo. Pažymi, kad teismo posėdyje nedalyvavo. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, nepagrįstai nustatė, kad jis kaltas, kadangi dviratininką užpuolęs šuo yra ne jo.

Radviliškio rajono savivaldybės administracinė komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto Č. A. K. skundą atmesti.

Česlovo A. K. skundas atmetamas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.

Nagrinėjamu atveju Č. A. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už LR ATPK 110 str. 1 d. ir 5 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) jam priklausantiems šunims jis leido laisvai bėgioti gatvėje ir už tai, kad 2012-08-24 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 37 jam priklausantys šunys užpuolė dviračiu važiuojantį D. J., dėl to jis nugriuvo nuo dviračio, patyrė rankos piršto traumą bei sudaužė savo mobilaus ryšio telefoną.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Č. A. K. iš esmės nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, jog D. J. užpuolė ne jam priklausantys šunys, o M. P. priklausantis mažas rudas šuo. Atsižvelgdamas į apeliacinį skundą, teismas daro išvadą, jog apeliantas neginčija, jog jam priklausantys šunys nepririšti ir laksto gatvėje, nes pats skunde nurodo, jog kai kada jie pralenda pro susidėvėjusius vartus arba juos iš kiemo paleidžia vaikai, t. y. neginčija administracijos komisijos 2012-10-16 sprendimo Nr. AP-51-(9.1), kuriuo jam skirtas įspėjimas už jam priklausančių šunų laisvą bėgiojimą gatvėje, tačiau nesutinka, kad jam priklausantys šunys užpuolė D. J..

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos V. D. parodymais, kadangi, visų pirma, apie šį asmenį nebuvo užsiminta nei pirminiame Č. A. K. 2012-08-30 paaiškinime, nei nukentėjusiojo D. J. 2012-08-25 pareiškime dėl įvykio Radviliškio rajono PK viršininkui. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad minėtos liudytojos paaiškinimas apie tai, kad galbūt ji matė, kaip 2012-08-24, apie 18 val., dviračiu važiavusį vyriškį užpuolė rudas šuo, kurio savininkas yra M. P., buvo surašytas tik 2012-10-24, t. y. po to, kai Administracinė komisija Č. A. K. skyrė nuobaudas (6 b. l.), tai pagrįstai leidžia abejoti V. D. parodymų teisingumu. Be to, 2012-08-30 Č. A. K. paaiškinime, kuris patvirtintas jo paties parašu, Radviliškio rajono PK viršininkui nurodė, jog 2012-08-24, apie 18.00 val., jis (Č. A. K.) matė dviračiu važiuojantį vyriškį ir tada iš jo kiemo išbėgo jo 4 šunys, kurie puolė ant dviratininko, o dviratininkas bandė apsiginti ir nugriuvo ant žemės. Iš medžiagoje esančio D. J. 2012-08-25 pareiškimo dėl įvykio Radviliškio rajono PK viršininkui matyti, jog D. J. policijai nurodė, kad 2012-08-24, apie 18 val. ar apie 19 val., jis važiavo J. gatve dviračiu, važiuojant pro medinį namą jį užpuolė 3 ar 4 šunys, o jis gindamasis nuo šunų puolimo griuvo su dviračiu ant žemės, užsigavo dešinės rankos pirštus ir sudaužė telefoną, šunų šeimininkas kažką darė prie namo ir jo negynė, šunis uždarė tik po to, kai jis (D. J.) pasakė, kad praneš policijai. Iš D. J. pareiškimo policijai ir pradinio Č. A. K. paaiškinimo akivaizdu, jog jie nurodė vienodas aplinkybes, jie yra nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Č. A. K. kaltės klausimą, pagrįstai jais vadovavosi. Minėti įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad Č. A. K. šunys J. gatvėje, R. m., 2012-08-24, apie 18.00 val., buvo palaidi, užpuolė tuo metu šia gatve dviračiu važiavusį D. J., šis dėl šio užpuolimo griuvo ant žemės, ir jam buvo sužalota sveikata ir sugadintas turtas. Tuo buvo pažeistos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Radviliškio rajono savivaldybėje taisyklės.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog Č. A. K. administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 110 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus pažeidimus patrauktas ir nuobaudos jam skirtos pagrįstai.

Dėl apelianto teiginio, jog buvo būtina pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti nukentėjusįjį D. J., pažymėtina, kad ATPK normos nenumato, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nukentėjusiojo dalyvavimas būtų privalomas (ATPK 273 str.), dėl šio asmens paaiškinimų teisme davimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris ir nustato, ar būtina jį teisme apklausti kaip liudytoją. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 110 straipsnyje numatytas pažeidimas nepatenka į ATPK 272 str. 2 d. išvardytų straipsnių sąrašą, kuriuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjime privalomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas. Todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą be nukentėjusiojo D. J. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Č. A. K., LR ATPK normos pažeistos nebuvo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Č. A. K. apeliacinį skundą atmesti. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga