Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Prano Šimkaus ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2014 m. rugsėjo 4 d., bausmės pradžia – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 16 d. apie 2 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į G. D. gyvenamąsias patalpas ir reikalaudamas pinigų G. D. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, o būtent: gulintį lovoje nukentėjusįjį laikė už rankų, spaudė jo galvą prie pagalvės, atėmė piniginėje buvusius 200 litų (57,92 Eur), 20 litų (5,79 Eur) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir 290 Lt (83,98 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha 305“ – iš viso G. D. turto už 147,70 Eur.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui bausmę paskyrė teisingai, atsižvelgdamas į visas bausmę skiriant reikšmingas aplinkybes bei išdėstydamas motyvus, kodėl apeliantui paskirta būtent tokia bausmė, o apelianto argumentai nepagrįsti.

Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. B., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas nusikaltimus padarė būdamas teistas dėl smurtinio nusikaltimo nuosavybei, iki suėmimo niekur nedirbo. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikalstama veika padaryta esant tiesioginiai tyčiai. Apeliantas nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką (BK 180 straipsnio 2 dalis) tyčinį nusikaltimą ir būdamas recidyvistu. Byloje nustatytos viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, jog savo noru atlygino padarytą žalą. Sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis buvo pagrįstai pripažinta tai, jog V. B. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat, jog veika padaryta asmeniui, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę (niekur nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą), padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje bus įgyvendinta V. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijose numatytą realų laisvės atėmimą. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas, į visas aukščiau minėtas aplinkybes, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir jas teisingai įvertino, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atžvilgiu turėjo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tačiau bylos medžiaga rodo, jog tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Nuo 2013-07-13 įsigaliojo 2013-07-02 įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo BK buvo papildytas 64¹ straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.

Nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. baudžiamoji byla, kurioje V. B. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, todėl nesant visų būtinų sąlygų, nėra teisinio pagrindo V. B. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Kolegija, įvertinusi nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, taip pat pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl ją laikyti per griežta, švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas V. B. paskyrė teisingą bausmę ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą

Remiantis aptartų duomenų visuma, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą.