Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2015-10-20 · Byla Nr. A2.6.-974-633/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
A2.6.-974-633/2015
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00812-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
Š. S.
Administracinė byla Nr. A2.6-974-633/2015Teisminio proceso nr. 4-53-3-00812-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos – 2.7.4.5; 2.14.3 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASSKIRTI ADMINISTRACINĘ NUOBAUDĄ
2015-10-20,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui Š. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. S. administracinės teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. S. 2015-09-14 apie 01.30 val. Vilkaviškio m. S. Nėries gatvėje vairavo, neturėdamas tam specialios teisės, svetimą ir laikinai paprašytą pavairuoti lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, siekdamas išvengti atsakomybės, nepaklauso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti šią transporto priemonę.

Tokiais savo veiksmais Š. S. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Traukiamas atsakomybėn Š. S. kaltu byloje prisipažino dalinai. Jis visiškai prisipažino, kad R. K. automobilį vairavo neturėdamas tam specialios teisės, kadangi tokios dar nėra įgijęs, tačiau nepripažino, kad gatvėje buvo stabdomas policijos pareigūno, nepakluso reikalavimui sustoti ir bėgo. Apie įvykį teisme papildomai paaiškino, kad grįždamas į namus, daugiabučio namo kieme rado stovintį pažįstamo R. K. automobilį „Honda Civic, o jame – girtą ir toliau dar geriantį draugą E. Š., kuriam R. K. buvo laikinai davęs automobiliu naudotis, - šis jame kurį laiką gyveno. Jis paprašė E. Š. leisti jam automobilį pavairuoti, nes norėjęs išmokti geriau tai daryti, mat ketinantis laikyti vairuotojų egzaminus. E. Š. sutikęs, likęs automobilyje keleivio sėdynėje, o jis automobiliu išvažiavęs iš Nepriklausomybės gatvės į S. Nėries gatvę ir toliau važiavęs Giedrių km gyvenvietės link. Netikėtai automobilio variklis ėmęs gesti, todėl jis jį nusuko į įvažiavimą dešinėje į kažkokios įmonės teritoriją ir sustojo prie uždarytų vartų, užgesino, abu su E. Š. išlipo ir išėjo ieškoti savininko, kad jam pranešti apie automobilio sugedimą. Tačiau jis pats pas R. K. nėjo, o nuėjo į savo namus. Prieš nusukdamas iš gatvės į įvažiavimą jis matęs priekyje stovėjusį uniforminį policijos automobilį, tačiau jo švyturėliai įjungti nebuvo, taip pat jo policininkai nestabdė ir su skrituliu.

Nors traukiamas atsakomybėn Š. S. byloje neigia tyčia nepaklausęs policijos pareigūno KET nustatyta tvarka jam pareikštam reikalavimui sustabdyti vairuotą automobilį, tvirtindamas, kad jis nebuvęs stabdomas nei policijos automobilio šviesos signalais (švyturėliais), nei šviesą atspindinčiu skrituliu į gatvę prieš jį išėjusio policijos patrulio, tačiau ši Š. S. paaiškinimų teismui dalis neatitinka tikrovės, vertinama akivaizdžiu siekiu didžiąja dalimi išvengti byloje jam gresiančios atsakomybės ir atmetama. Aptariama dalis traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimų yra visiškai paneigta policijos darbuotojų R. S. ir E. P., teismo apklaustų liudytojais, parodymais, pareigūnai abu iš esmės vienodai patvirtino, kad Š. S. vairuotas automobilis buvo stabdomas iškarto (vienu metu) dviem būdais, - įjungtais ant gatvės pakraštyje (tos pačios pusės, kuria važiavęs Š. S.) pastatyto uniforminio policijos automobilio stogo mėlynai-raudonais švyturėliais, taip pat uniformuoto ir dėvėjusio specialią šviesą atspindinčią pareigūno liemenę patrulio R. S., išėjusio į gatvę priešais atvažiavusį Š. S. automobilį, rankoje laikytu specialiu šviesą atspindinčiu skrituliu. Vairuotojas Š. S. šioje situacijoje negalėjo nematyti nei dirbusių švyturėlių, nei skrituliu mojančio pareigūno R. S., kadangi stabdymo momentu iki policijos automobilio ir pareigūno Š. S. buvo likę tik apie 40-50 metrų, stabdęs jį pareigūnas R. S. buvo apšviestas tarnybinio automobilio šviesų, gretimos Kelių tarnybos teritorijos ir gatvės žibintų, oras buvo giedras, be kritulių, Š. S. vairuoto automobilio šviesos jau apšvietė patį jį stabdantį pareigūną. Be to, prieš atlikdamas staigų posūkio į dešinę manevrą Š. S. automobilio beveik nestabdė (užsuko labai staigiai į pirmą jam pasitaikiusį įvažiavimą), be to, nerodė ir posūkio signalo, - buvo akivaizdu, kad sukti iš gatvės jis iki stabdymo neketinęs, nestoja tyčia ir bando pabėgti. Pareigūnai taip pat vienodai nurodė, jog jiems po keliolikos sekundžių su tarnybiniu automobiliu įvažiavus į tą patį nuvažiavimą iš S. Nėries gatvės, Š. S. automobilį rado privažiavusį iki įmonės teritorijos vartų ir paliktą likimo valiai, - automobilio abejos durys buvo paliktas praviros, saugos diržai iškritę laukan, viduje palikta E. Š. piniginė su asmens dokumentais, alkoholis ir kt. asmeniniai daiktai, - buvę akivaizdu, kad automobiliu važiavę žmonės jį metė ir paskubomis pabėgo. Iki automobilio išgabenimo praėjo keletas valandų, tačiau niekas juo pasirūpinti nepriėjo. Pareigūnų parodymus byloje teismas vertina patikimais, abejoti jų teisingumu neturintis pagrindo, juolab, kad tiek abu pareigūnai, tiek pats Š. S. teisme pareiškė, kad vieni kitų iki šio įvykio nepažinoję, apie automobilio vairuotojo stabdymą ir jo tyčinį nestojimą paaiškinimus raštu pareigūnai byloje davę teisės pažeidimo fiksavimo dieną ir dar nežinodami, kad pabėgęs vairuotojas yra būtent Š. S.. Aptariamos traukiamo atsakomybėn asmens parodymų dalies vertinimą neatitinkančia tikrovės lemia ir jos nelogiškumas, - ėmus gesti vairuojamam automobiliui, jeigu jau taip netikėtai ir nutiktų, sąžiningas vairuotojas tokioje situacijoje jį sustabdys apšviestoje vienoje iš pagrindinių miesto gatvių (S. Nėries), įjungs avarinio sustojimo signalą, matydamas priekyje pareigūnus, pirmiausiai į juos pasikreips dėl tech. pagalbos iškvietimo ir kt., o ne staiga pasuks jį į tamsą kol atsirems į uždarytus pramoninės teritorijos vartus, neturėdamas kur toliau važiuoti automobilį tiesiog numes palikdamas atidarytomis durelėmis su paliekamais vertingais daiktais ir dokumentais viduje. Visa ši faktinė situacija akivaizdžiai rodo, kad Š. S. tikrovėje buvo stabdomas policijos pareigūnų ir jo manevravimas vairuotu automobiliu buvo ne dėl jo paties išgalvoto automobilio gedimo, o dėl tyčinio vengimo sustabdyti automobilį ir bandymo su juo pabėgti, kad nebūtų sulaikytas ir patrauktas atsakomybėn už tai, kad vairuoja be teisių, ir gana tikėtina, kad ir pats būdamas su E. Š. gėręs alkoholio (neblaivus). Dėl tų pačių bylos aplinkybių vertinami kaip neteisingi ir atmetami byloje esantys 2015-09-15 rašytiniai E. Š. paaiškinimai.

Be aukščiau aptartų ir įvertinų liudytojais teisme apklaustų policijos pareigūnų R. S. ir E. P. parodymų, Š. S. kaltė byloje yra visiškai įrodyta ir visuma jos dokumentų, teismo pripažįstamų rašytiniais įrodymais : 2015-09-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 56P-39338618-15, 2015-09-14 policijos pareigūno R. S. tarnybiniu pranešimu, automobilio priverstinio nuvežimo aktu, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis apie automobilį ir jo savininką.

Traukiamo atsakomybėn Š. S. veiksmai byloje kvalifikuoti pagal LR ATPK 130 str. 1 d. teisingai, kadangi ši norma pagal teisės normų konkurencijos taisykles apima LR ATPK 128 str. savarankiškai numatytą veiką. Kita vertus, policijos pareigūno aiškiai pareikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį Š. S. nepaklauso ir automobilio nesustabdė jo stabdymo vietoje tyčia, siekdamas pabėgti, išvengti automobilio ir jo paties sulaikymo ir gresiančios atsakomybės.

Š. S. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Nusprendžiant dėl administracinės nuobaudos individualizavimo teismas atsižvelgia ir į aplinkybes, kad Š. S. neteistas, tačiau turi 2 galiojančias už kt. rūšių teisės pažeidimus jam paskirtas administracines nuobaudas, yra nevedęs, išlaikytinių neturi, dirba nuolatinį darbą ir gauna apie 350 eurų/mėn. nuolatines pajamas. Todėl Š. S. šioje byloje paskirtina dar švelnesnės rūšies maždaug įstatymo sankcijos vidurkio dydžio administracinė nuobauda – 1300 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Teismas byloje nustatė, kad automobilis nuosavybės teise priklauso kitam, nagrinėjamuose įvykiuose nedalyvavusiam asmeniui (R. K.), šis jį laikinai buvo perdavęs naudotis E. Š., nežinojo ir neturėjo pagrindo numatyti, kad šis ateityje jį perduos vairuoti tokios teisės neturinčiam Š. S., o šis dar ir nesustos stabdomas policijos pareigūnų. Tokiu būdu kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas šios bylos situacijoje būtų neadekvati ir neproporcinga nuobauda, nukreipta į teisės pažeidime nedalyvavusį ir su juo tiesiogiai nesusijusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 30, 130 str. 1 d., 286, 287, 288 ir 291-293 str. str., teismas

nutarė:

Š. S., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) už padarymą teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., paskirti administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio trijų šimtų eurų (1300 EUR) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Išaiškinti pažeidėjui, kad baudą jis privalantis sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos paskirtis – bauda administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK : 15052020029, įmokos kodas – 1001.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.