- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- 1S-507-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00117-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- A. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2011 m. kovo 3 d., jos pabaiga – 2021 m. kovo 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis A. V. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.
3.1. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos Sąjungos teisės aktus. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai atsižvelgė į prokuroro atsiliepimą, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, prokurorui nesuteikia teisės teikti atsiliepimų dėl Komisijos nutarimų.
3.2. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes nutartyje nėra motyvuojamosios dalies. Taip pat apeliantas nesutinka ir su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika ir jos pagrindu padarytomis išvadomis, nes jo manymu atliekant vertinimą pagal „OASys“ buvo padaryta eilė klaidų, kurios sąlygojo neteisingą rezultatą.
3.3. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybes susijusias ir su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, nes sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinamos tik aplinkybės susijusios su bausmės atlikimu. Taip pat teismas neteisėtai ir nepagrįstai iš naujo vertino aplinkybes, kurios jau buvo įvertinos Komisijos, priimant nutarimą. Skundo autoriaus nuomone, tik Komisija gali priimti sprendimą dėl išvados ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismas yra patvirtinęs daugybę Komisijos nutarimų su daug aukštesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo balais.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo A. V. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. V. skundas atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Pastarosios nuostatos paneigia A. V. skundo argumentą, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su lygtinio paleidimo pagrindais.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo A. V. nepateikė. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepime nurodytus argumentus, nėra absoliutus pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.
9. Nuteistasis A. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (39 balai pagal OASys), tačiau ir šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis A. V. skunde kritikuoja nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atlikto vertinimo rezultatais. Be to, pažymima, kad iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis 2018 m. lapkričio 20 d. pasirašytinai buvo supažindintas su atlikto vertinimo rezultatais ir jokių pastabų dėl jų neišsakė.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – siekė mokytis, tačiau atsižvelgus į tai, jog turi tris specialybes, nebuvo priimtas mokytis, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu jis buvo devyniolika kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja telefonu ir laiškais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
11. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo A. V. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Jis penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau nepaisant to, ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį jau yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistajam A. V. buvo suteikta galimybė bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir už padarytus drausmės pažeidimus buvo grąžintas į pataisos namus. Kaip jau buvo minėta A. V. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės (39 balai). Iš 39 nusikalstamo elgesio rizikos balų – 20 balų sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą ir 19 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti. Pažymima ir tai, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pastaruoju metu ir sumažėjo, bet negalima neatsižvelgti ir į tai, kad ji nuo 32 balų nustatytų 2015 m. gegužės 22 d. buvo padidėjusi iki 54 balų – 2017 m. gruodžio 21 d., o pastaruoju metu ji nekinta. Kaip ir minėta, 19 balų sudaro kintantys taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
12. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš pagrindinių požymių, rodančių apie asmens nuoširdų siekį pasitaisyti, yra nuteistojo požiūris į darbą, nes būtent gebėjimas užsitikrinti lėšas pragyvenimui teisėtais būdais yra viena iš pagrindinių sėkmingos integracijos į visuomenę sąlygų, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nors nuteistasis turi įgijęs ne vieną specialybę, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie aktyvius veiksmus įsidarbinti pataisos įstaigoje. Ši aplinkybė taip pat leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistojo pažanga yra pakankama ir akivaizdi, jog būtų galima tikėtis jo sėkmingos integracijos į visuomenę.
13. Vertindama visumą aptartų A. V. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Minėta, kad, nors jis galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau jo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir tai patvirtina neigiamų nuteistojo asmenį charakterizuojančių aspektų egzistavimą bei suteikia teismui pagrindą abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. V. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Kadangi iš pateiktos medžiagos akivaizdu, kad A. V. ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, linkęs savo elgesį pateisinti, lygindamas jį su kitų žmonių nusižengimais, atsižvelgiant į nuteistajam iki šiol nustatomus 19 dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio ir jis turi galimybę šiuos balus sumažinti, darytina išvada, jog A. V. pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigos charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau nuteistojo A. V. elgesys per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, spręsdamas nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo klausimą, nepažeidė, tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl skundo argumentai dėl pažeistų baudžiamosios teisės principų atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.