Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. A., Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. A. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VTS KPP specialisto J. M. 2010 06 14 nutarimu E. A. buvo paskirta 500lt. bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 4 d., padarymą.

E. A. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2010 05 06, apie 04,54 val. Kaune, kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 5 km., vairuodama automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 107 km/h greičiu.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.

Tai, kad E. A. padarė minėtą nusižengimą įrodinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolu, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu, E. A. paaiškinimu, kurie sutinkamai su ATPK 256 str. pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltę.

ATPK 297 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad <...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Pagal ATPK 7 str. administracinių teisės pažeidimų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galių turintiems aktams ir poįstatyminiams teisės aktams ir kt. Šis principas ne sykį akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A1–495–05, P-98-2003, A3-1143-02, Nr. I1-4-05 ir kt.).

Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą atkreipė dėmesį, kad įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose reikšmę, itin svarbu, kad dėl greičio matavimo priemonių parodymų tikslumo nekiltų jokių abejonių.

ATPK yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi administracinę bylą nagrinėjančio pareigūno ištirti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.).

Nagrinėjamu atveju įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, pareiškėjo paaiškinimą, teismas sprendžia, jog surinkti įrodymai objektyvumo prasme nėra patikimi ir pakankami, kad patvirtintų aplinkybę, jog pareiškėjas 2010 05 06, apie 04,54 val. Kaune, kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 5 km., vairuodama automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 107 km/h greičiu. Tokia išvada darytina remiantis tuo, kad stacionariu greičio matuokliu užfiksuotos nuotraukos nėra kokybiškos, ryškios, nesimato visų transporto priemonės identifikavimo numerių ir raidžių (bl. 23). Be to, iš Lietuvos eismo priežiūros tarnybos buvo gautas kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas, kuriame buvo nurodytas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vėliau buvo pateiktas antrasis kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas, kuriame buvo nurodytas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bl. 31-33).

Tokių aplinkybių pagrindu ginčijamas nutarimas panaikintina ir byla nutrauktina ATPK 250 str. 1d. 1p., nes į bylą pateikti duomenys, kad pareiškėjas ne vieną kartą yra viršijąs greitį (bl. 34-37), nepašalina išdėstytų abejonių dėl greičio matavimo priemonių parodymų tikslumo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.