Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2012-09-13 · Byla Nr. TS-15-564/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-13
Bylos Nr.
TS-15-564/2012
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00579-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nuteistasis
S. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-15-564/2012
Proceso Nr. 1-26-1-00579-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1.; 2.5.14.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012-09-13Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės PN 2012-08-23 nutarimo Nr. 563, susipažinusi su skundo medžiaga ir nuteistojo asmens byla, prokurorės atsiliepimu į skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2012-08-23 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų priimtu nutarimu Nr. 563 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ nutarta nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą netaikyti, rekomenduoti nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones .Komisijos nutarime nurodoma, kad S. K. turi 9 klasių išsilavinimą, jokios specialybės neturi, turi teigiamą darbinę motyvaciją. Pataisos programos vykdymo metu buvo pasiūlyta dalyvauti papildomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau nedalyvavo. Nuteistasis laisvėje vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau priklausomybių prevencijos programose nedalyvavo. Supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą asmeniui ir jo aplinkiniams. Mano, kad turėjo alkoholio vartojimo problemą ar yra pagrindas teigti, kad jis turėjo nesaikingo ir dažno alkoholio vartojimo problemą; jis galėjo vartoti alkoholį dažnai ir dideliais kiekiais. Pataisos programos vykdymo metu pastebėta, kad nuteistasis elgiasi ramiai, stengiasi suvaldyti savo jausmus bei emocijas. S. K. anksčiau teistas 4 kartus, šis teistumas – 5-tas, anksčiau jam buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nusikaltimai neturi nuolatinio pobūdžio, tačiau sunkėja. Bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos pažeidimus baustas nebuvo, skatintas nebuvo taip pat. S. K. nusikalstamo elgesio rizika aukšta. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo S. K. skundas, kuriuo nuteistasis prašo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012-08-23 nutarimą pakeisti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. S. K. teismui pateiktame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jau 8 mėnesius atlieka bausmę, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidęs, praeityje paleistas iš laisvės atėmimo vietos anksčiau laiko buvo įsidarbinęs, užsiregistravęs darbo biržoje, dėl padaryto nusikaltimo galisi.

Iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimo į nuteistojo skundą seka, jog prokurorė pritaria lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam sprendimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, sutinka su komisijos nutarime nurodytais motyvais, prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. skundas atmestinas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų nusikalstamų veikų bei veikų, už kurių padarymą atlieka bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu, ankstesnius teistumus, įvertinti psichologinės tarnybos išvadą dėl galimybės paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį pagal Socialinio tyrimo išvadą ir OAS-ys programą.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BVK 8 ir 9 str. įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų patisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas pažymi, jog nuteistasis yra atlikęs tam tikrą bausmės dalį, dėl ko formaliai galėtų būti taikomas LR BVK 157 str. 2d. 1p. numatytas lygtinis paleidimas. Kaip matyti iš pateiktos asmens bylos medžiagos, S. K. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis turi 9 klasių išsilavinimą, bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos pažeidimus baustas nebuvo, turi teigiamą darbinę motyvaciją. S. K. praeityje teistas 4 kartus, kas parodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei tai jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs sistemingai daryti nusikaltimus. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės atlikimą lengvinanti priemonė – bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau tai nepadėjo teigiamai koreguoti nuteistojo, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, taip nepateisindamas teismo parodyto pasitikėjimo, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto veiksmingumu nuteistojo atžvilgiu, juolab, kad iš socialinės tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta, o Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad kriminogeninis veiksnys t.y. veiksnys, lėmęs nuteistojo nusikalstamą elgesį yra taip pat ir ankstesni nusikalstami veiksmai. Nuteistasis, siekdamas daryti įtaką savo teisinei padėčiai, neturi būti vien objektas, į kurį nukreipiamas bausmių vykdymo įstatymuose numatytų pataisos priemonių poveikis, bet pats privalo aktyviai dalyvauti pataisos procese. Tai, jog S. K. nei karto neskatintas bei pataisos programos vykdymo metu papildomose socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo parodo, jog nuteistasis nėra šiuo metu pakankamai aktyvus pataiso proceso dalyvis. Taip pat atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar nepakankama. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Teismas sutinka su 2012-08-23 nutarime Nr. 563 komisijos išdėstytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, kad netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 360 str. 5 d. 3 p., teismas,

nutaria:

Nuteistojo S. K. skundą atmesti.

Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė