Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Irmai Guobytei-Šiaulienei,

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui A. V.,

kaltinamiesiems A. B., K. B., J. K., jų gynėjams advokatams Juozui Ančiukaičiui, Antanui Lekstučiui, Olegui Romanovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje,

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, 2017 m. gegužės 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje,

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, teistas 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis arba pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą, nuo 2017-10-05 atlieka bausmę, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. įgijo ir realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra:

Iš lombardo sutarties Nr. 5576 matyti, kad 2016-11-03 A. B. pateikęs savo asmens tapatybės kortelę užstatė lombarde 7 meškeres už 40 Eur (1 t., b.l. 74).

Iš lombardo sutarties Nr. 5575 matyti, kad 2016-11-03 A. B. pateikęs savo asmens tapatybės kortelę užstatė lombarde žvejybinę stotelę ir ekraną už 65 Eur (1 t., b.l. 75).

Iš 2017-01-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2017-01-27 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. G. pateikė lombardo sutartį ir magnetolą „Pioneer“ (1 t., b.l. 84).

Iš lombardo sutarties Nr. 5577 matyti, kad 2016-11-03 A. B. pateikęs savo asmens tapatybės kortelę užstatė lombarde magnetolą už 10 Eur (1 t., b.l. 85).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, tai yra pačių kaltinamųjų K. B. ir J. K., nukentėjusiojo parodymus, apžiūros protokolus ir kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji K. B. ir J. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, iš K. V. priklausančio katerio (duomenys neskelbtini), išlaužę kajutės durų spyną, pagrobė: keturis baltos spalvos spiningus „Spider“, vieną spiningą „Shimano“, vieną spiningą „Drob Shop“, vieną žalios spalvos spiningą, vieną teleskopinį spiningą, du spiningus, dvi dėžes guminių kabliukų, žiūronus. Taip pat sulaužę trijų spintelių, buvusių katerio vairinėje, spynas, iš spintelių pagrobė: navigacinę sistemą „Raymarine“, juodos spalvos raciją „Cobra Marine“ ser. Nr. A505000771, juodos spalvos mikrofoną „Bydz“, taip pat iš vairinės sienos išplėšė įmontuojamą magnetolą „Pioneer“. Tokiu būdu pagrobė K. V. priklausantį turtą bendros 2190 eurų vertės.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji K. B. ir J. K. neneigė padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamųjų parodymai, nurodant kaltinamojo A. B. vaidmenį darant šią nusikalstamą veiką, skiriasi (kaltinamasis J. K. tvirtina, kad vagystės organizatoriumi buvo būtent A. B.), jie abu detaliai nurodė savo nusikalstamos veikos įvykdymo detales, išsamiai apibūdino nusikaltimo vietą ir katerį, patekimo į katerį mechanizmą, tiksliai nurodė iš nukentėjusiojo K. V. pagrobtus daiktus. Kaltinamieji J. K. ir K. B. nurodė, kad į K. V. katerį pateko atitraukę katerio tentinę apsauginę medžiagą, laivo vairinėje išlaužė stalčiaus spyneles, į laivo kajutę pateko išlaužę medinių durų spyną. Iš katerio pagrobtus daiktus kaltinamojo K. B. tėvas A. B. pardavė lombarde, o gautus pinigus pasidalino.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamieji K. B. ir J. K. svetimą turtą pagrobė įsibrovę į nukentėjusiajam priklausantį katerį (duomenys neskelbtini). Kateris pagal paskirtį yra vandens transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju vagystė padaryta iš mechaninėmis priemonėmis saugomo katerio, vagystės metu pavogti asmeniniai nukentėjusiojo daiktai ir katerio priedai (automagnetola, navigacinė sistema, racija), todėl vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą (kasacinės bylos Nr. 2K-100/2007, 2K-534/2011). Kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal 178 straipsnio 2 dalį.

Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia: jie suvokė, kad grobdami svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamų veikų pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi kaltinamieji turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Kaltinamieji K. B. ir J. K. padarė nusikalstamą veiką bendrininkaudami tarpusavyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji K. B. ir J. K. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas tikslas), kiekvienas kaltinamasis realizavo dalį pagrobimo sudėties objektyviųjų požymių: abu, atitraukę katerio apsauginės tentinės medžiagos užtrauktuką, pateko į katerį, J. K. stebint aplinką, K. B. laivo vairinėje išlaužė ten buvusių spintelių spynas, pagrobė navigacinę sistemą, magnetolą, raciją. Po ko abu, išlaužę laivo kajutės durų spyną, iš laivo kajutės pagrobė kaltinime nurodytas meškeres, dėžutes su masalais ir kabliukais, žiūronus. Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, tai jie abu yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju K. B. ir J. K. veikė bendrininkų grupe, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai.

Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas reikalauja nustatyti aiškiai teisės normoje apibrėžtus nusikalstamos veikos požymius: 1) kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį yra gautas nusikalstamu būdu, 2) kaltininkas, prieš įgydamas, naudodamas ar realizuodamas tokį turtą žino, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Taigi šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgyjamas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014), nors nebūtina, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Teismų praktikoje apie šiuos požymius sprendžiama įvertinus tam tikrus paties turto ypatumus, jo įgijimo ar paėmimo sąlygas, konkrečius duomenis apie asmenį, kuris pasiūlo šį turtą, ir pan.

Išanalizavus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, matyti, jog 2016-11-03, naktį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, kaltinamieji K. B. ir J. K. iš K. V. priklausančio katerio (duomenys neskelbtini), stovėjusio garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė kaltinime nurodytus daiktus.

Kaltinamasis A. B. kaltės nepripažino, nurodė nežinojęs, kad kaltinime nurodyti daiktai yra vogti iš katerio. Nurodė, kad įvykio dieną kartu su sūnumi K. B. ir sūnaus draugu J. K. automobiliu nuvyko prie garažų masyvo, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus su J. kažkur nuėjo, po 20 minučių grįžo, prie automobilio atnešė įvairius daiktus, tai yra meškeres, magnetolą, raciją, plastmasines dėžutes, žiūronus ir kt. J. K. tvirtino, kad minėtus daiktus paėmė iš senelio laivo, seneliui šie daiktai nereikalingi. Daiktus padėjo į automobilio bagažinę, o sekančią dieną J. K. prašymu daiktus pardavė lombarde. Vėliau, išgirdęs sūnaus K. ir J. pokalbį, suprato, kad daiktai buvo pavogti iš katerio.

Šie kaltinamojo A. B. parodymai prieštarauja įrodymų visetui, todėl atmetami. Duodamas tokius parodymus kaltinamasis A. B. akivaizdžiai siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad nei kaltinamasis K. B., nei kaltinamasis J. K. nenurodė, kad buvo kalbama apie tai, kad J. K. senelis turi katerį ir kaltinime nurodyti daiktai priklauso J. K. seneliui ir šis leido juos pasiimti. Kaltinamasis K. B., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltu prisipažino, atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jiems atvykus į garažų masyvą, kur buvo saugomi laivai, kilo mintis apvogti kokį nors katerį. Nurodė, kad jo tėvas A. B. žinojo, kad daiktai vogti, nes įvykdę vagystę visus pavogtus daiktus nunešė į tėvo automobilį, ir atėję prie automobilio tėvui pasakė, kad apvogė katerį ir kad šie daiktai yra iš katerio, o kitą dieną tėvas iš automobilio paėmė pavogtus daiktus ir juos užstatė į lombarde. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir kaltinamasis J. K., parodęs, kad apie savo šeimos narius nei A. B., nei K. B. nepasakojęs, pats gyvena su globėja, o senelio neturi.

Teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. B. suvokė, kad įgyja bei realizuoja žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Byloje nustatytos aplinkybės - daiktų įgijimo vieta, laikas, būdas, jų vertė, kiekis, daiktų savininko nebuvimas, kaltinamųjų K. B. ir J. K. parodymai, paneigia A. B. argumentus, neva jis nežinojo ir nesuprato apie nusikalstamu būdu gautų kaltinime nurodytų daiktų įgijimą. Akivaizdu, jog visos byloje nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę bei patvirtina, kad kaltinamasis A. B. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Neįtikinamas A. B. argumentas, kad jis nesiaiškino, ar tikrai minėti daiktai priklausė J. K. seneliui, ar šis leido jais disponuoti, nes J. K. pasitikėjo. Gyvenimišką patirtį turinčiam sąmoningam žmogui turėtų kilti toks klausimas. Pažymėtina, kad kaltinamasis įvykio dieną į garažų masyvą atvyko su dviem nepilnamečiais asmenimis, nakties metu, nepilnamečiai kaltinamieji J. K. ir K. B. į saugomą teritoriją pateko perlipę per tvorą, atnešė vertingus daiktus, tai yra spiningus, raciją, navigacinę sistemą, magnetolą. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, kiekvienas suaugęs žmogus turėjo ir privalėjo suprasti, kad jam perduoti daiktai įgyti nusikalstamu būdu, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. B. žinojo, jog įgijo daiktus, kurie buvo gauti nusikalstamu būdu. Kaip minėta anksčiau, įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, užtenka bendro kaltininko supratimo apie kito asmens padarytą nusikaltimą ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kaltinamasis A. B. pirmiausia įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, po to jį realizavo parduodamas lombarde.

Kaltinamajame akte, nurodant kaltinamųjų viso pagrobto turto vertę klaidingai nurodyta bendra pagrobto turto vertė – 2160 Eur, viso nusikalstamu būdu įgyto turto vertė klaidingai nurodyta 2160 Eur ir realizuoto turto vertė taip pat klaidingai nurodyta- 2010 Eur, nes bendra pagrobto turto vertė yra 2190 Eur, nusikalstamu būdu viso įgyto turto vertė 2190 Eur, o realizuoto turto vertė yra 2040 Eur. Šis netikslumas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, todėl ši aplinkybė patikslinama, nurodant, kad bendra pagrobto turto vertė yra 2190 Eur, o viso nusikalstamu būdu įgyto turto vertė 2190 Eur ir viso realizuoto turto bendra vertė yra 2040 Eur. Taip pat iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį šalintina perteklinė aplinkybė, kad K. B. ir J. K. sugadino turto už 20 eurų, nes kaltinamieji nekaltinami turto sugadinimu, kadangi sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Kaltinamųjų K. B. ir J. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. Be to, kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad jis atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, atsižvelgia į bausmių skyrimo nepilnamečiams asmenims ypatumus.

Kaltinamasis A. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Kaltinamasis nusikaltimu padarė nukentėjusiajam K. V. žalą, kurios neatlygino ir nesistengė tai padaryti. Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, baustas už administracinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kaltinamasis K. B. padarė tiesiogine tyčia vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis K. B. nusikalto būdamas nepilnametis, jis anksčiau neteistas, tačiau 2017 m. gegužės 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nusikalto būdamas nepilnametis, į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą kaltinamasis A. B. parodė, kad su K. kartu gyvena, K. mama gyvena atskirai. Nors kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, jis niekur nedirba ir nesimoko, ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. B. kaltę pripažino ir gailisi, nusikalto būdamas nepilnametis, 16 metų amžiaus, anksčiau neteistas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą K. B. atidėti.

Kaltinamajam K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis J. K. padarė tiesiogine tyčia vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis J. K. nusikalto būdamas nepilnametis, neteistas, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nusikalto būdamas nepilnametis, į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė J. K. charakterizavo kaip vidutiniškai besimokantį, problematiško elgesio mokinį ( t.2, b.l. 10-11). Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą R. K. parodė, kad Jordanas turi tinkamas gyvenimo sąlygas, jam nieko netrūksta, tačiau jis daro nusikaltimus. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas parodė, kad J. K. globėja ne kartą kreipėsi dėl netinkamo Jordano elgesio, pamokų nelankymo, vagiliavimo. J. K. nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, nebuvo namuose, todėl bausmė buvo pakeista į areštą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi nusikaltimas padarytas prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-23 teismo baudžiamąjį įsakymą, kurio paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nutartimi į 45 parų areštą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2017-09-13 nutartimi pakeista bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a pp., dalinio sudėjimo būdu - prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-13 nutartimi pakeistos bausmės- 20 dienų. Tokia bausmės dalis – mažesnė nei pusė paskirtos bausmės, pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į byloje esančią jį charakterizuojamą medžiagą, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu pripažino, turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino, jo atsiprašė ir šis jam atleido, pasižada nenusikalsti, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis J. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl

yra pakankamas pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

J. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusysis K. V. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamiesiems 750 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 63), prašydamas iš kaltinamųjų priteisti 750 Eur turtinę žalą. Civilinio ieškinio sumą sudaro iš jo pagrobtų ir negrąžintų daiktų, bei sugadinto turto vertė. Kaltinamieji, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, kaltinamasis J. K. nukentėjusiajam atlygino 250 Eur. Kaltinamasis A. B. sutinka atlyginti likusią 500 Eur žalą.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam K. V. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. K. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamųjų A. B. ir K. B. solidariai priteisiama 500 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. V.. Civilinio kodekso 6.276 straipsnyje nurodyta, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ir pajamų, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Kaltinamasis K. B. yra nepilnametis. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajam K. V. 500 Eur žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamųjų A. B. ir K. B., o K. B. neturint turto ar pajamų, jo dalis išieškotina iš jo atstovo pagal įstatymą A. B.. Kadangi dalį pareikšto ieškinio- 250 Eur turtinės žalos atlyginimo atlygino kaltinamasis J. K., todėl procesas dėl civilinio ieškinio toje dalyje nutraukiamas ( (duomenys neskelbtini) str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – CD su nuotraukomis prie apžiūros protokolo, saugomas baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.–308 str., teismas,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirti K. B. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį 12 mėnesių mokytis arba dirbti, ir būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią K. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a pp., šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pakeista bausme- prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2017 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pakeistos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę J. K. paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams ir 20 dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirti J. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant 12 mėnesių mokytis arba dirbti, ir būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2017 m gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. B. ir K. B. 500 eurų turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam K. V., o nepilnamečiui nuteistajam K. B. neturint turto ir pajamų, išieškoti jo dalį - 250 Eur, iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo A. B.. Kitoje ieškinio dalyje procesą dėl K. V. 250 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – CD su nuotraukomis prie apžiūros protokolo, saugomą baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.