Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-527/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
1A-527/2011
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00113-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis (pran.)
Nuteistasis
V. K., A. P., A. Z., A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-527/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.;1.1.8.6.2. Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00113-2011-3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,gynėjams advokatams Eugenijui Karažinui, Stasei Kazlauskienei,nuteistiesiems V. K. , A. P. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. (V. K. ) ir A. P. (A. P. ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį bei 180 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 254 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bei A. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. Z. bei A. D. , tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. ir A. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su A. D. bei A. Z. , panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudot, įsibrovę į gyvenamąją patalpą, panaudodami peilį, pasikėsino pagrobti didelės vertės turtą, o būtent: 2011 m. sausio 25 d. V. K. pasiūlė A. P. dalyvauti plėšime, kurį organizavo ir parengė V. K. , A. P. pasitelkus A. D. ir A. Z. , V. K. savo automobiliu Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 25 d., apie 20.00 val., atvežė bendrininkus A. P. , A. D. ir A. Z. į nusikaltimo vietą, esančią Vilniaus r., Riešės sen., (duomenys neskelbtini), davė A. D. nukentėjusiųjų bauginimo įrankį – peilį, nurodė bendrininkams įsibrauti į šį namą, o pats liko šalia namo stebėti aplinką, kad pašaliniai asmenys nesutrukdytų padaryti nusikaltimo ir duoti nurodymus bendrininkams telefonu, o A. P. , A. D. ir A. Z. , peršokę tvorą, pateko į namo kiemą, A. P. pabeldė į namo duris, o namo šeimininkui J. M. jas atidarius, A. P. ištempė jėga J. M. iš namo ir suduodamas nenustatytu daiktu du smūgius į galvą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, A. P. , A. D. ir A. Z. įsibrovė į gyvenamąjį namą, kur A. Z. pargriovė ant žemės P. R. Meškienę, užlaužė jai rankas bei lipnia juosta surišo rankas, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimo darymo metu A. D. laikė rankoje peilį ir tokiu būdu namo šeimininkams J. M. ir P. R. Meškienei darė psichologinį smurtą, sudarydamas pagrindą manyti, kad peilis tuoj pat gali būti prieš juos panaudotas. Tuo metu V. K. telefonu davė nurodymus bendrininkams surišti nukentėjusiuosius, atimti jų telefonus, išjungti name šviesą, suplėšyti užuolaidas ir užrišti burną, o bendrininkai A. P. , A. D. ir A. Z. iš namo pagrobė juodos spalvos piniginę – 10 Lt vertės, kurioje buvo 240,45 Lt, iš rankinės paėmė 100 Lt kupiūrą, telefono „Nokia“ pakrovėją – 20 Lt vertės, šokoladą „Karūna“ – 2 Lt vertės, vyno butelį „F. G. “ 0,75 l talpos – 18 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230“ – 300 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2720a-2“ – 200 Lt vertės, moterišką sagę su dėžute – 35 Lt vertės, viso turto 925,45 Lt vertės bei vykdydami išankstinį susitarimą reikalavo iš namo šeimininkų automobilio raktelių ir dokumentų, A. P. su V. K. , atrakinę kiemo vartelius paruošė automobilio nuvarymą iš kiemo, pasikėsino pagrobti automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. laidos – 55 490 Lt vertės, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi J. M. iš rūsio atsinešė kirvį, kurio išsigandę iš įvykio vietos kaltinamieji pasišalino ir kieme buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

A. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. Z. , toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu pasikėsino slapta pagrobti 50 vnt. pramoninės gamybos .22(5,6) kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, t.y. šaudmenų, kurie skirti įvairių sistemų ir modelių .22 (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes kieme buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir šoviniai iš A. P. buvo paimti, o būtent: 2011 m. sausio 25 d., apie 20 val., įsibrovus į gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus r., Riešės sen., (duomenys neskelbtini), vykdydamas susitarimą pagrobti pinigus, vertingus daiktus ir automobilį, A. Z. spintoje rado dėžutę su 50 vnt. šovinių, kurią slapta paėmė ir perdavė A. P. , o šis niekam nesakęs ją įsidėjo į kišenę, ir bėgant iš namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Pasak apelianto, nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžius, turi šeimą, nepilnametę dukrą, kuriai reikalinga globa ir materialinis išlaikymas. Nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje, jis galėtų įsidarbinti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo bei sumokėti administracines nuobaudas.

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis A. P. savo apeliaciniame skunde teigia, kad su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu sutinka tik iš dalies. Jis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nesutinka su paskirtąja laisvės atėmimo bausme. Taip pat, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, turinčius reikšmės nuteistojo V. K. teisinės padėties įvertinimui.

Pasak apelianto, jis nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kritiškai vertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai nepripažino A. P. atsakybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi. Be to, nuosprendį priėmęs teismas neįvertino tų aplinkybių, kad apeliantas yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios finansinės padėties. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad prieš nukentėjusiuosius pavartotas fizinis smurtas nebuvo intensyvus.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog V. K. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, neteisingai įvertino jo (A. P. ) byloje duotus parodymus. Be to, pasak apelianto, nuosprendį priėmęs teismas nepašalino visų byloje kilusių neaiškumų.

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje dalyavę nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. K. ir A. P. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Todėl kiekvienu atveju ji turi būti individualizuojama atsižvelgiant į konkretų padarytą nusikaltimą. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, turi paisyti imperatyvo, jog bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, kuri turi būti kiekvienu konkrečiu atveju vertinama visumoje, nesuteikiant nė vienam iš bausmės paskirties elementų konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepagrįsto prioriteto. Bausmės dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką turi būti nustatomas įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje, pagal kurį teismas bausmę kaltininkui skiria baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir jų nepažeidė.

V. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į tai, kad V. K. inkriminuotas nusikaltimas yra sunkus, padarytas veikiant bendrininkų grupe, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo apeliaciniame skunde minimas aplinkybes – tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, turi šeimą, mažametį vaiką. Byloje nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas V. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, t.y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog apeliantui paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Pasak V. K. , jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė turėtų būti sušvelninta dar ir todėl, kad jis, būdamas laisvėje, turėtų galimybę įsidarbinti ir prisidėti prie savo mažamečio vaiko išlaikymo bei sumokėti administracines nuobaudas. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra numatoma galimybė dirbti bei užsidirbti, todėl ir atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę V. K. turės galimybę bent iš dalies prisidėti prie savo mažamečio vaiko išlaikymo bei sumokėti valstybei paskirtąsias pinigines baudas.

Dėl nuteistojo A. P. apeliacinio skundo.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje padaryti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir esminiai Lietuvos Respublikos BPK (toliau – ir BPK) pažeidimai, tačiau juos iš esmės argumentuoja nesutikimu su teismų atliktu byloje surinktų duomenų vertinimu.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus, jeigu nėra nustatyta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl pasikėsinimo pagrobti didelės vertės svetimą turtą bei šaudmenis iš nukentėjusiųjų J. M. ir P. R. M. aplinkybių padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių visetu nustatytos faktinės nusikaltimų padarymo aplinkybės. Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo patikimumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir padarė pagrįstas išvadas dėl kiekvieno bendrininko vaidmens nusikalstamos veikos padaryme, jų susitarimo turinio, nusikalstamų veiksmų motyvo bei kitų aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Priešingai nei teigiama nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde, nuosprendį priėmęs teismas tinkamai ištyrė bei įvertino apelianto byloje duotus parodymus, kuriais remiantis padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo V. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Nuteistojo A. P. parodymais viso proceso metu nustatyta, jog: 2011 m. sausio 24 d. pokalbio metu V. K. pasiūlė apeliantui užsidirbti pinigų apiplėšiant jam žinomus asmenis, pas kuriuos jis atliko statybos darbus; apeliantui sutikus ir pasitelkus kitus nuteistuosius šioje byloje, į nusikalstamos veikos padarymo vietą juos (A. P. , A. Z. ir A. D. ) nuvežė būtent V. K. , nes tik jis žinojo, kur bus vykdomas plėšimas; atvykus prie nukentėjusiųjų namų V. K. į namo vidų nėjo, liko saugoti aplinkos, o iškilus pavojui, žadėjo paskambinti namo viduje esanties bendrininkams mobiliojo ryšio telefonu. Nuosprendį priėmęs teismas išsamiai išanalizavo tokius nuteistojo A. P. parodymus ir padarė pagrįstą išvadą tiek dėl nuteistojo V. K. , tiek dėl kitų bendrininkų vaidmens nusikalstamos veikos padarymo metu. Juolab, kad tokius apelianto parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys – paties nuteistojo V. K. , nuteistųjų A. Z. , A. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir kita bylos medžiaga. Visa tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminę reikšmę išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti tikrąsias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis A. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011 m. sausio 25 d. policijos pareigūnai gavo operatyvinės informacijos apie tai, kad nuteistasis V. K. organizuoja bei telkia bendrininkus siekdamas įvykdyti plėšimą (t. 1 b.l. 1). Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2011 m. sausio 25 d., iš karto po to, kai visi nuteistieji, tarp jų ir apeliantas, buvo sulaikyti įvykio vietoje (t. 1 b.l. 3). Akivaizdu, kad pirmosios apklausos metu apeliantui jau buvo žinoma, jog policijos pareigūnai turi objektyvių duomenų apie jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme. Todėl, įvertinus A. P. prisipažinimo ikiteisminiame tyrime laiką, darytina išvada, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ne savo noru, o dėl byloje surinktų duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nes po apelianto pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime naujų esminių aplinkybių, susijusių su nusikalstamų veikų padarymu, nepaaiškėjo. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Taip pat nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį neatsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Anot apelianto, nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, į jauną amžių bei turtinę padėtį, todėl paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais nuteistojo skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų rūšinio pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, tinkamai individualizavo bausmes A. P. , nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

Griežčiausia bausmė, kuri ir nulėmė galutinės subendrintos bausmės dydį, apeliantui paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį. Už šį sunkų nusikaltimą įstatymo leidėjas numatė tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dešimties metų. Priešingai nei teigiama A. P. apeliaciniame skunde, apygardos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes – kaltininko asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo rūšinį pavojingumą, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. P. iki šios nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, anksčiau teistas keturis kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniems teistumams, todėl pagrįstai pripažintas recidyvistu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą. Tačiau vertindama padarytos nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. P. inkriminuota nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo A. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nelaikytina akivaizdžiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. K. ir A. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Regina GaudutienėVioleta Ražinskaitė