- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- M1-513-543/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07088-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.4Nepakaltinamumas (BK 17 str.)
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.2Atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 str.)
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.8Nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos (BPK 400 str.)
- 2.10.9Bylos išsprendimas teisme (BPK 401 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinčiam (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, neregistruotam (duomenys neskelbtini), neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. P. 2023 m. vasario 25 d. apie 12 val. 15 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu savo šeimos nariui – motinai V. P. tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kairiame skruoste, kairio peties sąnario srityje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, taip mušdamas nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog tuo metu jis buvo supykęs ant motinos dėl jam išreikšto nepasitenkinimo, pykčio dėl vaistų naudojimo, ligoninės, nebuvo nuoširdaus bendravimo. Todėl supykęs, jis panaudojo fizinį smurtą motinos atžvilgiu, dėl ko jis jai sukėlė fizinį skausmą. Naudodamas prieš ją fizinį smurtą jis jautė pyktį, įsiūtį dėl susikaupusio skausmo. Tuo metu jis negalvojo, kad jai skauda, ir nenorėjo suprast, kad jai skauda, nes jam skaudėjo labiau psichologiškai, dvasiškai. Ji jį norėjo kontroliuoti. Po taikyto gydymo suprato, kad reikalingas artimas bendravimas su šeimos nariais, kad galėtų pozityviai reaguoti į aplinkinių išsakytas pastabas ir veiksmą. Į jo panaudotą smurtą prieš motiną žiūri savikritiškai, gailisi, mamos dėl tokių savo veiksmų atsiprašė, stengiasi į viską žiūrėti pozityviau (2 t., b. l. 102-103).
Nukentėjusioji V. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe neduoti parodymų prieš šeimos narį. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. parodė, jog sūnus P. P. gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini). Sūnus gauna tik socialinę išmoką dėl neįgalumo, todėl ji finansiškai jį išlaiko. Su sūnumi sutaria labai prastai. Jis serga (duomenys neskelbtini), tačiau paskirtų medikamentų nevartoja, todėl pablogėjusi psichinė sveikata. 2023-02-25 apie 11 val. 55 min. grįžęs sūnus atsidarė pilnai kambario langą. Jai pasidarė vėsu, todėl paprašė langą užverti. Tuo metu jis gulėjo lovoje, ji stovėjo prie jo kojų. Kai jo prašė uždaryti langą, jis jai bandė ne mažiau 3 kartus spirti dešine koja į jos kojas, tačiau nepataikė. Ji pamatė, kad sūnus gulėdamas pradėjo gniaužti rankų kumščius. Paprašius pasikalbėti, sūnus staiga pašoko iš lovos, buvo agresyvus, todėl ji pradėjo bėgti į savo kambarį. Ją atsivijęs, sūnus kumščiais sudavė ne mažiau 4 smūgius į galvos sritį. Po šių P. P. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, liko sužalojimai. Konflikto metu ji verkė, prašė jos nemušti, tačiau į prašymą P. nereagavo ir sudavė jai smūgį į kairės pusės viršutinę nugaros dalį. Ar sužalojimas liko, negali pasakyti, tačiau skauda iki dabar. Po to dar sudavė smūgį į nugaros sritį ir į karės kojos išorinę šlaunies pusę, liko kraujosruva kojos srityje. Jai kažkaip pavyko ištrūkti, todėl nubėgo pas kaimynę, paaiškino situaciją ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus (1 t., b. l. 14-17).
2023 m. vasario 25 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas V. P. pareiškimas ir parodymai dėl sūnaus P. P. veiksmų: 2023-02-25 apie 12 val. 15 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) jos sūnus P. P. sudavė jai apie 6 smūgius į įvairias kūno vietas, dėl to ji juto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą sūnaus atžvilgiu (1 t., b. l. 1).
Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad 2023-02-25 12:29 val. į BPC paskambinusi V. P. pranešė, kad jos sūnus serga (duomenys neskelbtini), dabar jam paūmėjo, pasidarė agresyvus, sumušė ją, ji pabėgo, laukia laiptinėje, bijo grįžti į namus; į pranešimą reagavę pareigūnai sulaikė P. P. (1 t., b. l. 45-50).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pagal pranešimą į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai nešiojamu vaizdo registratoriumi padarė vaizdo įrašus. Vaizdo įraše „PSS-20230225-124929UTC+0200“ nuo 07:26 min. užfiksuotas moters pasakojimas apie įvykio aplinkybes – ji policijos pareigūnams nurodo, kad P. paklausus, kodėl jis atsidarė langą, jis pradėjo gniaužti kumščius, atlėkė į kambarį pas ją ir pradėjo daužyti jai galvą visur iš kumščio, sudavė kokius 6 smūgius, bet ji kažkaip išslydo ir pabėgo pas kaimynę (1 t., b. l. 56-59).
Specialisto išvadoje Nr. G 91/2023 (06) konstatuota, kad V. P. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kairiame skruoste, kairio peties sąnario srityje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairio smilkinio srityje; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 78-79).
Asmens anketinių duomenų išrašu nustatyta, kad V. P. yra P. P. motina (2 t., b. l. 2).
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, jog P. P. ir nukentėjusioji V. P. yra šeimos nariai, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą namų ūkį. Anksčiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad P. P. būdamas agresyvus dėl motinos išsakytų priekaištų, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kairiame skruoste, kairio peties sąnario srityje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, taip mušdamas nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp P. P. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog P. P. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-228/2023 nurodyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu P. P. sirgo ir serga (duomenys neskelbtini), jis negalėjo ir šiai dienai negali suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. P. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis – (duomenys neskelbtini). Dėl esamos psichikos būsenos P. P. negali adekvačiai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių, duoti apie tai parodymus. Jo parodymai gali būti įtakoti psichikos sutrikimo. Jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną (2 t., b. l. 75 – 78).
Teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė J. Z. R., patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą ir rekomendacijas dėl P. P. gydymo sąlygų. Teismo psichiatrė ekspertė paaiškino, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu P. P. sirgo (duomenys neskelbtini), dėl to jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu P. P. taip pat serga (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. P. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jam pakanka bendro stebėjimo sąlygų, o vėliau gydantys gydytojai stebės ir kas 6 mėnesius peržiūrės priverstinio gydymo sąlygas. P. P. ne kartą buvo taikytas medikamentinis gydymas, po kurių jis kažkiek pasidavė gydymui, jo elgesys kažkiek koregavosi, tačiau ryškesnių pagėrėjimų nebuvo pastebėta, be to dabartiniu metu jis atsisako vartoti medikamentus, ligos eiga nepertraukiama, todėl nustatyta rezistentiška gydymo forma. P. P. siūlomas stacionarinis stebėjimas, kadangi buvo įvertintas įstatymo uždraustos veikos pobūdis, sukeltas pavojus artimam asmeniui, su kuriuo gyvena kartu. Taip pat įvertintas kritikos nebuvimas savo atžvilgiu, kadangi pacientas save laiko visiškai sveiku, nurodo, kad dėl įvykio atsakinga motina, nes ji jį provokuoja, be to, jam gydymas nereikalingas, reikalingi tik antidepresantai, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar P. P. reguliariai vartos vaistus ir laiku lankysis pas psichiatrą, o dėl to yra galimos ir pakartotinos nusikalstamos veikos.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
Teismo vertinimu, abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstumu nėra pagrindo, nes ji yra išsami ir motyvuota. P. P. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, vadovaujantis BK 17 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas pripažinti, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir dėl to negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į P. P. socialinį pavojingumą, tai, jog jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra pakankamai sunkus, progresuojantis, konstatuojama, kad ambulatorinis gydymas nėra pakankamas, tai patvirtino ir teismo psichiatrė ekspertė. Todėl konstatuojama, jog dėl psichikos sutrikimo P. P. būtina stebėti bei gydyti specializuotame stacionare, todėl jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu P. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 112 – 114, 115–118), kurios panaikinamos įsiteisėjus šiai nutarčiai (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 2 dalimi, 401 straipsniu, 403 – 404 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti, jog baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, P. P. padarė būdamas nepakaltinamas.
Taikyti P. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti P. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o P. P. – per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.