Šiaulių apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu sandorį - 2005 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Pakruojo notarų biuro notarės N. D., registro Nr. 10715, pagal kurį B. P. A. pardavė R. S. ir F. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 10.2400 ha, esantį (duomenys neskelbtini) už 10200 Lt. Taikant restituciją priteisė iš atsakovų R. S. ir F. S. ieškovui B. P. A., piniginį ekvivalentą - po 14900 litų iš kiekvieno. Priteisė iš atsakovų R. S. ir F. S. ieškovui B. P. A. bylinėjimosi išlaidas - po 1179,70 Lt iš kiekvieno. Priteisė iš atsakovų R. S. ir F. S. po 48,80 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Sprendime teismas nurodė, kad ieškovas B. P. A., 2005 m lapkričio 16 d., tuo metu nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų teisingai valdyti dėl potrauminės demencijos, pardavė R. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą kartu su sutuoktine F. S. jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 10.2400 ha, esantį (duomenys neskelbtini) už 10200 Lt. Sandorio pripažinimui negaliojančiu neturi reikšmės būsenos, kai asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, priežastys (liga, didelis susijaudinimas, išgyvenimų padarinys, alkoholio, narkotinių ar psichotropinių bei kitokių cheminių medžiagų vartojimas ir pan.). Ieškovas B. P. A. ieškiniu reikalavo pripažinti 2005 m. lapkričio 16 d. tarp jo ir atsakovo R. S. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, nes sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 212 darė išvadą, kad 2005 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio tarp B. P. A. ir R. S. sudarymo metu B. P. A. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų teisingai valdyti, nes tuo metu jam buvo potrauminė demencija. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: ieškovo atstovės pagal įstatymą S. Ž. paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. Šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir atsakovai, atsikirsdami tik tai tuo, kad jie sandorio sudarymo metu nepastebėjo, kad B. P. A. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų teisingai valdyti, todėl, neabejotinai įrodžius, kad 2005 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio tarp B. P. A. ir R. S. sudarymo metu B. P. A. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų teisingai valdyti, ieškinio reikalavimas dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkintinas. Ieškovo atstovai būtent ir reikalavo taikyti antrąjį restitucijos būdą – sumokant ekvivalentą pinigais, nes restitucija natūra neįmanoma, kadangi žemės sklypas yra atlygintinai perleistas trečiajam asmeniui L. A., kurio sąžiningumo ieškovo atstovai neginčijo, o turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įsigijusio trečiojo asmens (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 1 d., 2 d.). Tokiam restitucijos būdui iš esmės neprieštaravo ir atsakovai, todėl, pripažinus 2005 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį tarp B. P. A. ir R. S. negaliojančiu, restituciją teismas taikė piniginiu ekvivalentu CK 6.146 str. pagrindu. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos 6.147 straipsnyje reglamentuojamas piniginio ekvivalento skaičiavimas. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Žemės sklypas yra perleistas, todėl taikytinas CK 6.147 str. 2 d. numatytas piniginio ekvivalento skaičiavimo būdas. Kokią turto vertę – mažiausią ar didžiausią – privalo atlyginti skolininkas, priklauso nuo to, ar jis sąžiningas, ar nesąžiningas, ar restitucija buvo taikoma dėl jo kaltės. Ieškovo atstovai teigdami, kad atsakovai, sudarydami sandorį su B. P. A., buvo nesąžiningi arba dėl jų kaltės buvo taikoma restitucija privalėjo šią aplinkybę įrodyti (CPK 12 str., 178 str.). Teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovai, sudarydami žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį su ieškovu B. P. A., buvo nesąžiningi t.y. žinojo, kad B. P. A. nesupranta savo veiksmų esmės ar negali jų valdyti, arba to nežinojo, tačiau galėjo ir turėjo žinoti, neįrodyta. Nei ieškovo atstovė pagal įstatymą S. Ž., nei liudytojai V. Ž., M. C., A. V., S. D. teismui nenurodė nei vieno jo sutrikusios psichikos požymio, kuris neabejotinai leistų suabejoti ieškovo gebėjimu suprasti savo veiksmų esmę, nors jie su B. P. A. bendrauja daug dažniau, nei tai darė atsakovai. Atsakovų nesąžiningumą sudarant sandorį paneigia ir aplinkybė, kad tariantis dėl žemės pardavimo, kartu su ieškovu buvo ir jo tėvas. B. P. A. gebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti nesuabejojo ir notarė N. D., patvirtinusi pripažintiną negaliojančiu sandorį. Parenkant piniginio ekvivalento skaičiavimo būdą svarbu skolininko sąžiningumas sandorio, kuris pripažįstamas negaliojančiu, sudarymo metu, o ne jo elgesys po sandorio sudarymo. Atsakovai privalo ieškovui atlyginti žemės sklypo, kurį įgijo pripažintinu negaliojančiu sandoriu, vertę, buvusią jo gavimo, perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia (CK 6.147 str. 2 d.). Kadangi šio žemės sklypo vertė mažiausia buvo 2005 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, kai jį atsakovai įsigijo iš ieškovo ir po to pardavė trečiajam asmeniui, atsakovai privalo atlyginti ieškovui šio žemės sklypo vertę, buvusią 2005 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais. Teismas atsižvelgė, kad žemės sklypo, kurio bendras plotas 10.2400 ha, esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2005 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, kai jį atsakovai R. S. ir F. S. įsigijo iš ieškovo B. P. A. ir po to pardavė trečiajam asmeniui, buvo 40000 litų, todėl įvertinęs, kad ieškovui yra sumokėta 10200 litų, atsakovai ieškovui privalo atlyginti likusią sumą – 29800 litų. Teismas nesivadovavo atsakovų pateikta 2007-03-16 turto vertės nustatymo pažyma Nr. 235Š:07 AU, kurioje nurodyta, kad šio žemės sklypo rinkos vertė 2005 m. gruodžio mėn. buvo apie 25600 Lt., nes laikė, kad šis rašytinis įrodymas neparemtas jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, tuo tarpu 2007-01-03 turto vertės nustatymo pažymoje bei žemės sklypo vertinimo ataskaitoje Nr. N-07-001 pateikiami duomenys sutapo su liudytojų parodymais. Teismas sprendime nurodė, kad kreditorius teisė reikalauti prievolę įvykdyti tiek visiems skolininkams bendrai, tiek bet kuriam iš jų visą, ar jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.), todėl piniginį ekvivalentą taikant restituciją priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis – po 14900 litų iš kiekvieno.