- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- e2-779-985/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00166-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- T. S.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė
rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui T. S. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas ieškovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys atsakovui T. S., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo ieškovei iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas su palūkanomis, kurios 2017 m. sausio 11 d. duomenimis sudaro 1001,07 Eur.
2017 m. sausio 19 d. teisėjos rezoliucija ieškinys priimtas, nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti.
Ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Ieškinys paliekamas nenagrinėtu, jeigu ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – VIFĮ) 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Išieškojimas vykdomas fondo administratoriaus priimamu sprendimu (VIFĮ 11 straipsnio 2 dalis), kuris yra pripažįstamas vykdomuoju dokumentu, kaip tai apibrėžta CPK (VIFĮ 11 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, įstatyme yra aiškiai nustatyta administracinė procedūra, kurią įgyvendindama pati ieškovė turi teisę priimti privalomą vykdyti sprendimą. Vadovaujantis VIFĮ 11 straipsnio 5 dalimi, teismui gali būti skundžiamas tik ieškovės priimtas sprendimas. Nurodytu teisiniu reglamentavimu yra nustatyta privaloma neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.
Reikšdama ieškinį teismui ieškovė nurodė, kad atsakovo paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas T. S. šiuo metu yra užsienio valstybėje, fondo administratorius sprendimo išieškoti sumokėtas išmokas nepriims, priėmus tokį sprendimą susidariusi skola galimai nebus išieškota.
Įstatyme nėra jokios nuorodos, kuri leistų spręsti, jog nustatytos įsiskolinimo išieškojimo tvarkos taikymas ir tiesioginis kreipimasis į teismą siejamas su skolininko gyvenamąja vieta. Priešingai, VIFĮ 14 straipsnio 2 dalyje net yra nustatyta speciali informacijos teikimo skolininkui tvarka tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta nėra žinoma. Akcentuotina ir tai, jog skolininko gyvenamoji vieta gali būti reikšminga sprendžiant bylos teismingumo, dokumentų įteikimo, sprendimų vykdymo klausimus, tačiau negali turėti įtakos tam, teisme ar neteisminėje institucijoje klausimas turi būti sprendžiamas. Priešinga išvada galėtų sukurti logiškai nepateisinamą situaciją, kai vien skolininko gyvenamosios vietos pasikeitimas procedūros (proceso) eigoje galėtų daryti įtaką visos procedūros (proceso) teisėtumui. Pabrėžtina ir tai, jog ieškovė neįrodinėja išieškojimo kitoje valstybėje pagal pačios ieškovės priimamą sprendimą negalimumo, tenurodo, jog esant priimtam administraciniam sprendimui išieškojimas galėtų būti sudėtingesnis. Sudėtingesnė sprendimo vykdymo procedūra negali būti vertinama kaip argumentas, lemiantis kitokią klausimo nagrinėjimo tvarką. Iš kitos pusės, pripažinus, jog ieškovės priimamo sprendimo nebūtų galima įvykdyti užsienyje, galėtų susiklostyti teisiškai nepateisinama situacija, kai po sprendimo priėmimo paaiškėjus, kad skolininkas gyvena užsienyje ar jam išvykus į užsienį, sprendimas liktų neįvykdomas, o į teismą kreiptis po to, kai yra priimtas ir įsiteisėjęs vykdomajam dokumentui prilyginamas sprendimas, galimybės nebūtų.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) nuostatomis, ieškinys gali būti reiškiamas pagal asmens gyvenamąją vietą (Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnis). Reglamento Nr. 1215/2012 3 straipsnyje įvardytos institucijos, turinčios jurisdikciją nagrinėti bylas, patenkančias į Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo sritį ir kurioms Reglamento Nr. 1215/2012 prasme taikoma sąvoka „teismas“. Nors šiame punkte nurodyti Vengrijos ir Švedijos atvejai, kai bylas dėl mokėjimo reikalavimų supaprastinto proceso tvarka taikant Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas nagrinėja notarai (Vengrijos atvejis) ir išieškojimo tarnyba Švedijoje, akivaizdu, jog Reglamente Nr. 1215/2012 yra numatyta galimybė pripažinti ir užsienio valstybėje priimtą neteisminės institucijos (administracinį) sprendimą, tik ta valstybė narė, nustačiusi specialią administracinę procedūrą, privalo pasirūpinti administracinės procedūros rezultatu tapusio sprendimo universaliu vykdytinumu. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog, iš vienos pusės, Lietuvos Respublikos teismo priimtas sprendimas skolininko, gyvenančio kitoje valstybėje, atžvilgiu negalėtų būti vykdomas dėl pažeisto jurisdikcijos reikalavimo, iš kitos pusės, administracinio sprendimo vykdymas turi būti užtikrinamas būtent aukščiau aptartomis administracinėmis priemonėmis.
Pabrėžtina ir tai, jog net ir laikantis ieškovės nurodytos pozicijos, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas specialiu laikytinas Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas Nr. 4/2009) (su tokia pozicija nesutiktina dėl to, jog nagrinėjamu atveju reiškiamas ne reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, bet regresinis reikalavimas dėl išmokėtų sumų išieškojimo), VIFĮ 11 straipsnyje minimas administracinis sprendimas atitinka Reglamento Nr. 4/2009 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą autentiško dokumento sampratą, o Reglamento Nr. 4/2009 48 – 49 straipsniuose yra reglamentuojama autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo galimybė bei tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog net ir Reglamento Nr. 4/2009 taikymo atveju ieškovės priimto sprendimo vykdymas užsienio valstybėje būtų galimas.
Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu.
Išaiškintina, jog pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas palikti procesinį dokumentą nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui T. S. palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti ieškovei, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų ji turi teisę vykdyti jos kompetencijai priskiriamą administracinę procedūrą, numatytą Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti šalims.
Nutartis per 7 nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.