- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-1644-459/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- L. M., I. R.
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- G. K., B. S., A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. M. atstovo L. M. atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams L. M., I. R., tretiesiems asmenims G. K., B. S. dėl pažeistos teisės gynimo ir trukdžių šalinimo bei atsakovų L. M. ir I. R. priešieškinį ieškovui V. B., tretiesiems asmenims G. K., B. S., A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė prašė atidėti 2014-11-07 sprendimo vykdymą iki žemės sklypų amalgamacijos procedūros užbaigimo bei naujos besiribojančius žemės sklypus skiriančios ribos įteisinimo pagal pridedamą planą ir naujų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų įregistravimo VĮ Registrų centre.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-07-23 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, jog Skuodo rajono apylinkės teismas 2014-11-07 sprendimu įpareigojo atsakovus L. M. ir I. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti komercinės paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamosios paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančią medinę tvoros dalį pagal V. B. valdos kadastrinę ribą (1)x=1961.47, y=2365.07 (vakarinėje sklypo dalyje) ir metalinę tvoros dalį nuo pastato, unikalus Nr. 5699-2002-9018, pagal V. B. valdos kadastrinę ribą (5)x=1948.71, y=2382.03 iki sklypo ribos (l)x=l961.47, y=2365.07 ir (4) x=1946.21, y=2382.00 (pietinėje sklypo dalyje). Savo prašymą atsakovė grindžia tuo, kad įgyvendinus amalgamacijos projektą ir pakeitus bei įregistravus kadastrinę besiribojančius žemės sklypus skiriančią ribą, sprendimo vykdymo klausimas taps neaktualus, nes ginčo tvoros ir vartelių dalys stovės atsakovams nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje. Kartu su prašymu pateikti šie dokumentai: UAB „Vakarų valda“ 2014-01-23 parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B., ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr. VV-24, planas; UAB „Vakarų valda“ 2014-01-23 parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendraturčiams I. R., L. M., B. S. ir G. K. ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr. VV-23, planai; L. M. 2014-04-24 prašymas ir 2014-04-28 UAB „Vakarų valda“ prašymas Dėl parengtos kadastrinių matavimų bylos pateikimo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos teritorinio padalinio 2014-05-12 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 14KAM-38882, parengtas vyr. specialistės L. B.; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos teritorinio padalinio 2014-05-12 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 14KAM-38885, parengtas vyr. specialistės L. B.. Ieškovas pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2015-07-13 raštą Nr. 14SD-2278-(14.14.7), iš jo matyti, kad L. M., jos sutuoktinis L. M., I. R., B. S., G. K. ir UAB „Vakarų valda“ į skyrių dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), amalgamacijos nuo 2014-05-12 iki 2015-07-13 nesikreipė. Atsakovės pateikti paminėti dokumentai yra parengti dar tuo metu, kai civilinė byla buvo nagrinėjama teisme ir priimamas sprendimas. Po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos teritorinio padalinio 2014-05-12 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 14KAM-38885, surašyto prieš metus laiko, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog vykdoma žemės sklypų amalgamacijos procedūra, todėl teismas prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-07-23 nutartį ir prašymą tenkinti. Nurodo, jog 1998-09-18 notarine forma buvo patvirtinti du vienašaliai sandoriai: buvo sutarta dėl rekonstruojamo pastato pamatų linijos paslinkimo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos 1-4 perkėlimo iki pastato pamatų. Vadovaujantis 2014 metų pradžioje galiojusiais teritorijų planavimą reguliuojančiais teisės aktais, buvo pradėta vykdyti besiribojančių žemės sklypų amalgamacijos procedūra, kuri šiuo metu vykdoma ir nėra užbaigta. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog po 2014-05-12 surašyto tikrinimo akto nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad amalgamacijos procedūra oficialiai vykdoma. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad kartu su prašymu atsakovė pateikė papildomą pažymą apie tai, jog besiribojančių žemės sklypų amalgamacijos procedūra yra vykdoma iki šiol. Teismui pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus informacija neturi teisinės reikšmės, nes ši tarnyba tik vykdo proceso valstybinę priežiūrą, o proceso įgyvendinimą atlieka atsakovės pasamdytas specialistas. Mano, jog egzistuoja visos sąlygos atidėti teismo sprendimo vykdymą iki žemės sklypų amalgamacijos procedūros užbaigimo. Atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 30 Eur už rašto Nacionalinei žemės tarnybai parengimą. Šios išlaidos nėra susijusios nei su dokumentų teismui rengimu, nei su ieškovo atstovavimu, todėl nepriteistinos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, jog apeliantės iniciatyva sklypų amalgamacija pradėta dar 2014 metų sausio mėnesį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki teismo sprendimo priėmimo buvo žinoma, kad L. M. galbūt pradėjo vykdyti sklypų amalgamaciją, tačiau nuo 2014-05-12 iki 2014-12-07, kai byla dar buvo nagrinėjama, atsakovė nepateikė teismui duomenų apie procedūros užbaigimą. Ieškovo nuomone, pateikdama 2015-07-15 UAB „Vakarų valda“ prašymą atsakovė siekia vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Iš pažymos neįmanoma nustatyti, kada žemės sklypų amalgamacija pradėta ir iki kada turėtų būti baigta. Be to, ieškovas mano, kad žemės sklypų amalgamacijos klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat ieškovas nesutinka, jog jam nepagrįstai iš atsakovės buvo priteista 30 Eur už rašto Nacionalinei žemės tarnybai parengimą. Pagal Rekomendacijų nuostatas maksimalus užmokestis už tokio rašto parengimą sudarytų 69,98 Eur. Todėl, ieškovo nuomone, teismas negalėtų mažinti priteistinų advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimu įpareigojo atsakovus L. M. ir I. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti komercinės paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamosios paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skiriančią medinę tvoros dalį pagal V. B. valdos kadastrinę ribą (1)x=1961.47, y=2365.07 (vakarinėje sklypo dalyje) ir metalinę tvoros dalį nuo pastato, unikalus Nr. 5699-2002-9018, pagal V. B. valdos kadastrinę ribą (5)x=1948.71, y=2382.03 iki sklypo ribos (l)x=1961.47, y=2365.07 ir (4) x=l946.21, y=2382.00 (pietinėje sklypo dalyje). Atsakovė prašė atidėti 2014-11-07 sprendimo vykdymą iki žemės sklypų amalgamacijos procedūros užbaigimo bei naujos besiribojančius žemės sklypus skiriančios ribos įteisinimo pagal pridedamą planą ir naujų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų įregistravimo VĮ Registrų centre, teigdama, kad užbaigus amalgamaciją sprendimo vykdymas nebeteks prasmės. Skuodo rajono apylinkės teismas šį atsakovės prašymą atmetė.
CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.
Atsakovė prašymą atidėti sprendimo vykdymą motyvuoja tuo, jog įgyvendinus amalgamacijos projektą ir pakeitus bei įregistravus kadastrinę besiribojančius žemės sklypus skiriančią ribą, sprendimo vykdymo klausimas taps neaktualus, nes ginčo tvoros ir vartelių dalys stovės atsakovams nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje. Prie prašymo pridėti šie dokumentai: UAB „Vakarų valda“ 2014-01-23 parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B., ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr. VV-24, planas; UAB „Vakarų valda“ 2014-01-23 parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendraturčiams I. R., L. M., B. S. ir G. K. ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr. VV-23, planai; L. M. 2014-04-24 prašymas ir 2014-04-28 UAB „Vakarų valda“ prašymas Dėl parengtos kadastrinių matavimų bylos pateikimo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos teritorinio padalinio 2014-05-12 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 14KAM-38882, parengtas vyr. specialistės L. B.; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos teritorinio padalinio 2014-05-12 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 14KAM-38885, parengtas vyr. specialistės L. B.. Teismas atkreipia dėmesį, jog prašymas atidėti sprendimo vykdymą pirmosios instancijos teismui pateiktas 2015-06-23. Sprendimas, kurio vykdymą atsakovė prašo atidėti, įsiteisėjo 2015-05-18, Klaipėdos apygardos teismui palikus nepakeistą Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog apeliaciniame skunde teigiama, kad 1998-09-18 D. R. ir G. K. prašymų pagrindu iš esmės buvo sutarta dėl rekonstruojamo pastato pamatų linijos paslinkimo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos 1-4 perkėlimo iki pastato pamatų. Tačiau teismas nurodė, jog duomenų, patvirtinančių oficialiai vykdomą žemės sklypų amalgamacijos procedūrą, nepateikta. Taigi atsakovė ir bylos nagrinėjimo proceso metu rėmėsi žemės sklypų amalgamacijos aplinkybe ir teismas ją vertino bei dėl jos pasisakė. Be to, ieškovas pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2015-07-13 raštą Nr. 14SD-2278-(14.14.7), iš kurio matyti, kad L. M., jos sutuoktinis L. M., I. R., B. S., G. K. ir UAB „Vakarų valda“ į skyrių dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), amalgamacijos nuo 2014-05-12 iki 2015-07-13 (t. y. po sprendimo įsiteisėjimo ir iki prašymo atidėti sprendimo vykdymą pateikimo) nesikreipė. Nesutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog ši informacija neturi teisinės reikšmės, nes Nacionalinė žemės tarnyba vykdo tik valstybinę proceso priežiūrą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse numatyta, jog projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą). Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (16, 67 punktai). Taigi iš esmės Nacionalinė žemės tarnyba yra pagrindinė institucija, kuruojanti žemės sklypų pertvarkymą ir formavimą kaimo vietovėse, todėl asmuo, pertvarkantis ar formuojantis sklypus, pagal taisyklių reikalavimus šį procesą turi derinti su Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniu padaliniu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui nurodžius, jog L. M., jos sutuoktinis L. M., I. R., B. S., G. K. ir UAB „Vakarų valda“ į skyrių dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), amalgamacijos nuo 2014-05-12 iki 2015-07-13 nesikreipė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės pateikti paminėti dokumentai yra parengti dar tuo metu, kai civilinė byla buvo nagrinėjama teisme ir priimamas sprendimas, o po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos teritorinio padalinio 2014-05-12 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 14KAM-38885, surašyto prieš metus laiko, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog vykdoma žemės sklypų amalgamacijos procedūra. Atsakovė savo teiginiui apie sklypų amalgamaciją pagrįsti pateikė UAB „Vakarų valda“ raštą, kuriame nurodoma, jog šiuo metu kadastrinių matavimų bylos yra taisomos, o sklypų amalgamacijos procedūra tęsiama. Tačiau šiame rašte nėra nurodyta, kada planuojama baigti amalgamacijos procedūrą. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutas taikytinas išimtiniais atvejais, kai siekiama tam tikrų socialiai reikšmingų tikslų, nes tai sudaro išimtį vienam iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo vykdytinumui. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog vykdoma sklypų amalgamacijos procedūra, po kurios užbaigimo teismo sprendimo vykdymas nebeteks prasmės, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, nes ši aplinkybė jau buvo žinoma ir įvertinta bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu, atsakovė jokių duomenų apie tai, kada planuojama šią procedūrą užbaigti nepateikė, kompetentingoje amalgamacijos procesą kuruojančioje institucijoje jokių su procesu susijusių veiksmų po sprendimo įsiteisėjimo atlikta nebuvo, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir sukurtų prielaidas teismo sprendimo vykdymui vilkinti.
Atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 30 Eur už rašto Nacionalinei žemės tarnybai parengimą. Jos nuomone, šios išlaidos nėra susijusios nei su dokumentų teismui rengimu, nei su ieškovo atstovavimu, todėl nepriteistinos. Teismas atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą, nes akivaizdu, jog raštą Nacionalinei žemės tarnybai rengė advokatas, taigi šios išlaidos priskirtinos prie advokato teisinės pagalbos išlaidų. Jos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus tokioms paslaugoms taikytino dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą, pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė šias išlaidas (CPK 98 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą (CPK 284 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Ieškovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą sumokėjo advokatui 250 Eur. Kadangi atskirasis skundas atmestinas, o prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (tomas III, b. l. 59-60) (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovui V. B. iš atsakovės L. M. priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.