- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- II-425-890/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01553-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- S. P.
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. P., jo atstovei advokatei Eglei Latauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, vidurinio išsilavinimo, studijuojančio (duomenys neskelbtini), pirmame kurse, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11430-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis specialistas 2019 m. rugpjūčio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą S. P. už tai, kad jis, 2019 m. rugpjūčio 16 d., 01 val. 12 min., (duomenys neskelbtini), Palangoje, dirbdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, po 01 val. 00 min. kontrolinio pirkimo metu (pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-7932), policijos pareigūnui, pardavė 0,5 l talpos pilstomą alkoholinį alų „Carlsberg“ 5 laipsnių stiprumo, kai licencijoje numatytas alkoholio pardavimo laikas nuo 8 val. 00 min. iki 1 val. 00 min. Administracinio nusižengimo protokole S. P. pasirašė ir nurodė, kad paaiškinimą parašys ant atskiro lapo (b. l. 12-13).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-11430-2019 S. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda (b. l. 10-11).
2019 m. spalio 4 d. teisme gautas, iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas, pareiškėjo S. P. atstovės advokatės Eglės Latauskienės (toliau – pareiškėjo atstovė) skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11430-2019, kuriuo prašoma minėtą nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, jog S. P. nesutinka su nutarime nurodytomis aplinkybėmis, nes jos neatitinka faktinių atlikto patikrinimo aplinkybių ir pažeidžia teisėtumo principą. Nebuvo įrodytos privalomosios įrodinėtinos aplinkybės, tai yra ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat nebuvo įrodytos ir kitos turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti aplinkybės. Policijos pareigūnai nepagrįstai ir neteisingai įvertino pažeidėjo veiklą, nes nenurodė, kokį konkretų prekybos alkoholiu draudimą pareiškėjas pažeidė. Taigi, nebuvo tiksliai suformuota asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija. Be to, byloje nėra nei vieno objektyvaus dokumento, patvirtinančio konkretaus alkoholinio gėrimo pardavimo laiko, kasos aparato techninių duomenų ir kontroliniam pirkimui panaudoto 20 Eur nominalo Nr. EA1740497311 panaudojimo ir jo apskaitymo kasos operacijų metu. Nėra aišku, kuris konkrečiai asmuo pasiūlė įsigyti alkoholinio gėrimo ir kuris konkrečiai pardavė, tačiau nurodoma, kad darbo vietoje buvo barmenas, todėl jam ir nurodė, kad buvo atliktas kontrolinis pirkimas ir jam buvo surašytas protokolas. Tokia dviprasmiška situacija kelia abejones dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tinkamumo, kadangi pažeidėjas nurodė, jog jis perdavė policijos pareigūnui į stiklinį bokalą įpiltą gėrimą, manydamas, kad tai nealkoholinis alus (tai patvirtina kasos čekis). Pažeidėjo paaiškinimas buvo paimtas ne jo darbo vietoje, nakties metu, policijos pareigūnų transporto priemonėje ir pažeidėjui darant psichologinį spaudimą, jog jei jis prisipažins, jam bus paskirta 10 eurų bauda. Pareiškėjas mano, kad jam darytas spaudimas duoti parodymus prieš save suponuoja nekaltumo prezumcijos pažeidimą. Kitų duomenų, kurios sudarytų pagrindą surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir priimti nutarimą šioje byloje nėra. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas lemia tai, jog jo priėmimo pagrindas yra galimai neteisėti pareigūnų veiksmai. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Skunde pažymima, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodinėti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai turi būti traktuojami asmens naudai. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis prašoma panaikinti nutarimą ir nutraukti S. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną (b.l. 3-8).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnyba (toliau – Institucija), atsiliepimu į skundą nesutiko su S. P. atstovės skunde išdėstytais motyvais bei nurodė, jog pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, surinko pakankamai objektyvių duomenų apie nusižengimą ir nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad policijos pareigūnai tyrė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 168 straipsnio 5 dalyje, o ne atliko ūkio subjekto veiklos patikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareigūnai, 2019-08-06 gavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštą, kuriame prašoma patikrinti gautą informaciją apie tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)” prekiauja alkoholiniais gėrimais licencijoje nurodytu draudžiamu laiku. Pagal gautą informaciją dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ daromų alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų, buvo atliktas kontrolinis pirkimas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Pareiškėjas sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, jo padarymo fakto neginčijo. Paminėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas ne iš karto 2019-08-16, po nustatyto administracinio nusižengimo, o 2019-08-19, taigi pažeidėjas turėjo pakankamai laiko pasidomėti esamu administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo teisiniu reguliavimu. Pažeidėjo teiginys, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas ir, kad jis nežinojo savo teisių, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, nes administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu yra asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn parašai apie tai, kad jis susipažino su protokolu, jį gavo, jo teisės ir pareigos yra paaiškintos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. P. skundą palaikė ir parodė, jog prieš pirmą valandą prie baro priėjo asmuo, vėliau prisistatęs policininku. Tuo metu buvo daug žmonių ir darbuotojai buvo pasidalinę darbus. Susidarė tokia situacija, kad kitas barmenas priėmė iš pareigūno užsakymą, jam įpylė gėrimą ir tas barmenas jo paprašė atlikti transakciją, kurią jis ir atliko. Negali atsiminti, ar bokalą alaus pareigūnui atidavė jis, ar kitas barmenas. Jis užsakymo nepriėmė, tik dirbo su kasos aparatu, todėl pareigūnai jį ir pasikvietė. Jam kitas barmenas pasakė įmušti į kasą nealkoholinį „Carlsberg“. Jis tik įmušė į kasą ir padėjo bokalą ant stalviršio. Gėrimą įpylė šalia buvęs kolega. Jis yra įsitikinęs, kad įmušė į kasą nealkoholinį „Carlsberg“. Neatsimena, jog pareigūnui būtų įdavęs į rankas bokalą. Jam yra žinomas alkoholio pardavimo laikas jo įmonėje, jam buvo viskas išaiškinta, kad apribojimų reikia laikytis griežtai. Jų bare pardavinėjamas ir alkoholinis ir nealkoholinis „Carlsberg“ alus. Vizualiai atskirti, ar alus alkoholinis ar nealkoholinis, nėra įmanoma. Jis manė, jog asmenys užsakinėja nealkoholinį alų. Jų bare nealkoholinis alus kainuoja tiek pat kiek ir alkoholinis. Jis nepylė alaus, todėl negali pasakyti, ar pareigūnai gavo alkoholinį alų. Pinigus už alų jam davė pareigūnas. Ką kitam barmenui pasakė pareigūnas, jis negirdėjo, kitas barmenas įpylė alų, kitas barmenas pasakė jam, kad jis įmuštų nealkoholinį alų. Neatsimena, ką jam sakė pareigūnas duodamas pinigus. Jis buvo įsitikinęs, kad pareigūnui pardavė nealkoholinį alų. Dirbo bare tik vasaros sezonu, jį įdarbino birželį, o faktiškai pradėjo dirbti liepos mėnesį. Patikrinimo metu buvo išdirbęs bare apie mėnesį laiko. Kai pardavė alų, viskas vyko staigiai, pareigūnai jam liepė pasiimti pažymėjimą ir eiti į pareigūnų autobusą. Pirmieji pareigūno žodžiai ne pačiu švelniausiu tonu buvo „jei tu su manimi gražiai, tai aš su tavimi gražiai“. Tai buvo tas pats pareigūnas, kuris atliko pirkimą. Jam paklausus, ką reikia rašyti, viskas buvo diktuojama. Viskas buvo parašyta jo ranka, bet jam buvo diktuojama ir jis dėl streso rašė tai kas jam sakoma. Ką jis paaiškinime parašė, tai ne tą turėjo omenyje, jis nemoka formuluoti sakinių, jis turėjo kitokią mintį, tačiau dėl streso ir diktavimo parašė ne tą, ką norėjo parašyti. Jeigu jis ir pardavė su laipsniais alkoholį, tai jis to negalėjo žinoti, nes jam buvo pasakyta, kad ten yra nealkoholinis alus. Iki pirmos valandos jie pylė gėrimus į stiklines, plastikinių stiklinių bare nebūdavo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2019-08-16 paaiškinime nurodė, kad dirbdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ barmenu 01 val. 12 min. pardavė policijos pareigūnui alkoholinį alų Carlsberg 5,0 % stiprumo neuždarytoje taroje (stiklinėje) 0,5 l talpos, nežinojo, kad alkoholį gali parduoti iki pirmos, su pažeidimu sutinka ir gailisi (b.l. 22).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. atstovė advokatė Eglė Latauskienė skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad į bylą pateiktas kasos kvitas patvirtina, jog buvo parduotas nealkoholinis alus. Be to, S. P. paaiškinimas paimtas atvedus jį į transporto priemonę, darant uždaroje patalpoje psichologinį efektą, demonstruojant policinę jėgą. Aiškiai matyti, kad pareigūnas padiktavo, ką pareiškėjui rašyti.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. D. parodė, kad skyriuje buvo gautas prašymas patikrinti barą, jų viršininkas surašė pavedimą atlikti bare kontrolinį pirkimą. Jie atliko kontrolinį pirkimą 2019 m. rugpjūčio 16 d., penktadienį. Nuvyko su kolege, jie buvo neuniformuoti. Į barą atvyko apie pusę pirmos, stebėjo, kaip vyksta pardavimai, ar pirmą valandą tikrai nebeparduodamas alkoholis, nes baras turėjo licenciją prekiauti alkoholiu tik iki pirmos valandos nakties. Pastebėjo, kad po pirmos valandos barmenai nebepardavinėja tik stipriųjų alkoholinių gėrimų, tačiau pilstomus alkoholinius gėrimus toliau pardavinėja. Kaip prieš tai pardavinėjo alkoholį, taip ir po pirmos valandos toliau pardavinėjo. Girdėjo iš vyresniojo barmeno replikas, kad jau po pirmos, ar žinote kaip mušti į kasą. Jie pabandė nueiti patys nusipirkti, jis prašė alaus „Carlsberg“ 5 laipsnių stiprumo, sumokėjo pinigais, kuriuos buvo pasižymėję. Barmenas padavė čekį, tačiau čekyje buvo nurodytas nealkoholinis alus, bet pardavė alkoholinį, todėl jis to čekio neėmė. Kai jis priėjo prie baro, tai ten buvo trys asmenys, jis bendravo tik su vienu barmenu. Tik vienam pasakė užsakymą, tik vienam padavė pinigus, ir jis jam padavė alų bei atmetė grąžą. Jis su kolege bandė nusipirkti stipriuosius gėrimus, bet barmenas, tai yra asmuo sėdintis teismo posėdžių salėje (liudytojas parodo į S. P.), pasakė, kad po pirmos valandos stiprieji gėrimai yra neparduodami ir galima nusipirkti tik alaus ir sidro. Kokio alaus, jis nori nekonkretizavo, kadangi prieš tai jau buvo pasakęs, kad nori alkoholio. Barmenas net nesiūlė nealkoholinio alaus. Su tuo pačiu asmeniu jis bendravo, pasakė užsakymą, padavė pinigus, jis atmetė grąžą, tačiau ar tas pats asmuo padavė kvitą, negali atsakyti. Bet tikriausiai, nes jis grąžą atmetė ir daugiau niekas nebuvo priėjęs. Įmušė į kasą tai tikrai jisai. Nes jisai dar buvo atsisukęs į vyresnįjį barmeną ir užklausė, ar žinai kaip mušti po pirmos. Jis tada suprato, kad jiems paduos ne tokį kvitą. Alų įpylė iš tos statinės, kurią nufotografavo, o kasos kvitą padavė jau nealkoholinio alaus. Žiūrėjo, iš kokio kranelio jiems pylė alų, pagal vamzdelius nustatė iš kokios statinės ir ją nusifotografavo. Mano, kad jeigu jis būtų įmušęs į kasą nealkoholinį alų, jam niekas nebūtų aiškinęs, kaip jį reikia mušti po pirmos. Kai pareigūnai užfiksavo pažeidimą ir prisistatė pareigūnais, kitas barmenas labai norėjo apsikeisti sakydamas „rašyk ant manęs“. Jeigu jie būtų pardavę nealkoholinį, nebūtų norėję apsikeisti. Atlikę patikrinimą, jie išsikvietė Viešojo saugumo pareigūnus, kurie kartu atvyko. Jis su asmeniu išėjo į tarnybinį automobilį. Jis pildė kontrolinio pirkimo ataskaitą, asmuo rašė paaiškinimą. Jie nevertė nieko rašyti paaiškinime. Matėsi, kad asmuo labai išsigandęs, aplink vaikščiojo administratorius. Spaudimo jie jokio nedarė. Asmuo klausė, kas jam bus, surašius paaiškinimą jį paleido. Administratorius klausė, kodėl pareigūnai nešiojasi stiklinę paimtą iš baro, pareigūnai atsakė, kad jiems stiklinės reikia ekspertizei. Kadangi tiek administratorius, tiek pažeidėjai patvirtino, kad ten alkoholinis alus, pareigūnai nusprendė grąžinti stiklinę.
Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 25 d. neterminuotam laikui MB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė licenciją, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tai yra nuo 8.00 val. iki 1.00 val. parduoti alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje ir išsinešimui (b.l. 23).
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prašyme Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui dėl tarnybinės pagalbos patikrinant skundo informaciją nurodyta, kad 2019-08-05 gautas anoniminis pranešimas el. paštu, kuriuo pranešta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“, viešojo maitinimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), prekiaujama alkoholiniais gėrimais po 1 val. 00 min. nakties ir iki 8 val. 00 min. ryto, t.y. licencijoje nurodytu draudžiamu laiku. Tokiu būdu įmonė galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, draudžiančias prekybą pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prašo suteikti pagalbą ir patikrinti nurodytą informaciją pagal kompetenciją (b.l. 24).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininko 2019-08-12 pavedimo atlikti kontrolinį pirkimą matyti, kad buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini), esančiame bare vykdoma alkoholio prekyba pažeidžiant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Kontrolinis pirkimas bus atliekamas nuo 2019-08-15 (sisteminis), jį atliks Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas E. D. ir vyresnioji specialistė I. A., adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Kontroliniam pirkimui bus panaudoti 40 Eur (keturiasdešimt eurų), mokama grynais pinigais po du vienetus 20 eurų nominalo blanknotus Nr. EA1740497311 ir XA4287866463 (b.l. 14).
Iš Prevencinės priemonės plano dėl alkoholio prekybos kontrolės matyti, kad vykdant prevencinę priemonę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas E. D. ir vyresnioji specialistė I. A. bus neuniformuoti (b.l. 20).
Iš 2018-08-16 kontrolinio pirkimo ataskaitos matyti, kad 2019-08-16 buvo atliktas kontrolinis pirkimas MB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Palangoje, jį atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas E. D.. Kontrolinio pirkimo metu buvo panaudota 20 eurų, nupirktas 0,5 l talpos alkoholinis alus „Carlsberg“, kuris kainavo 3 Eur 50 ct (b.l. 15-16).
2019-08-20 tarnybiniame pranešime vyresnysis specialistas E. D. nurodė, kad pirkimo metu nustatytas vienas pažeidimas, asmuo dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmenu 01 val. 12 min. pardavė policijos pareigūnui alkoholinį gėrimą, pilstomą alų „Carlsberg“ 0,5 l talpos, stiklinėje neuždarytoje taroje, kai baro licencijoje numatytas pardavimo laikas yra nuo 08 val. iki 01 val. Bendraujant su barmenu, pareigūnas paprašė, kad jis jam parduotų alkoholinį gėrimą brendį, už baro dirbantis barmenas jam paaiškino, kad stiprieji gėrimai parduodami iki 1 val. Paklausus barmeno ar visiškai nebegalima pas juos įsigyti alkoholio, jis atsakė, kad nuo 1 val. gali parduoti tik pilstomo alaus „Carlsberg“ 5 proc. stiprumo. Jis sutiko ir nusipirko alkoholinio alaus. Šalia stovėjęs kitas barmenas paklausė juos aptarnaujančio barmeno ar jis žino kaip mušti alkoholį po pirmos, šis atsakė, kad žino. <...> Pareigūnas priėjo prie barmeno, kuris jiems pardavė alkoholį ir prisitatė bei paaiškino asmeniui, kad buvo atliktas kontrolinis pirkimas ir bus užpildyti procesiniai dokumentai dėl padaryto pažeidimo. Kadangi barmenas buvo savo darbo vietoje iš jo paimtas paaiškinimas ir jam įteikta kontrolinio pirkimo ataskaitos kopija (b.l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių nuotraukų ir jų viršuje esančių komentarų matyti, kad juose užfiksuotas alaus pylimo aparatas, iš kurio buvo nupirktas alkoholinis alus „Carlsberg“, stiklinė su 0,5 l talpos tara, kuri buvo nupirkta su alkoholiniu alumi „Carlsberg“ 5 %, taip pat alaus talpa iš kurios kontrolinio pirkimo metu buvo nupirktas alkoholinis alus „Carlsberg“ 5 % (b.l. 17-19).
Iš pareiškėjo atstovės teismui pateiktos kasos kvito kopijos matyti, jog 2019-08-16, 1.12 val. parduotas vienas 500 ml nealkoholinis alus už 3,90 EUR grynais pinigais, aptarnavo baras1 b.
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
S. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, 2019 m. rugpjūčio 16 d., 01 val. 12 min., (duomenys neskelbtini), Palangoje, dirbdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, po 01 val. 00 min. kontrolinio pirkimo metu (pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-7932), policijos pareigūnui, pardavė 0,5 l talpos pilstomą alkoholinį alų „Carlsberg“ 5 laipsnių stiprumo, kai licencijoje numatytas alkoholio pardavimo laikas nuo 8 val. 00 min. iki 1 val. 00 min.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas 2019 m. rugsėjo 9 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis ANK 168 straipsnio 5 dalimi, paskyrė S. P. minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – dviejų šimtų eurų baudą.
Skundžiamu nutarimu S. P. administracinė nuobauda paskirta pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį, kurios nuostatos numato atsakomybę už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų. Už šio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų devyniasdešimt eurų.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad, S. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 168 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. P. kaltė yra įrodyta.
Pareiškėjo skunde teigiama, kad nutarimas yra neteisėtas, kadangi Institucija, surašiusi nutarimą, administracinio nusižengimo byloje nurodė abstraktų Alkoholio kontrolės įstatymo pavadinimą, nenurodydama, kokį konkretų minėto įstatymo straipsnį pareiškėjas pažeidė. Teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka.
ANK 168 straipsnis numato administracinę atsakomybę už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus. Atsakomybė pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį kyla už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų. Minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl sutiktina su skundo argumentu, kad siekiant atskleisti teisės normą, nukreipiama į kitus norminius teisės aktus.
Kita vertus, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. KT8-N6/2017). Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
Taigi, nors Institucija skundžiamame nutarime nenurodė konkretaus norminio akto reikalavimo, kurį savo veika pažeidė S. P., visgi tai nelaikytina esminiu nutarimo trūkumu, kadangi šis trūkumas ištaisomas šia teismo nutartimi.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalis numato, kad mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, ir alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose), išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba nustato mažesnį atstumą arba uždraudžia prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
Įvertinus minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas protokole ir skundžiamame nutarime nurodytas nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, konstatuotina, kad S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalies bei 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.
Teismas pastebi ir tai, kad administracinio nusižengimo protokole (taip pat ir skundžiamame nutarime) S. P. suformuluotas kaltinimas yra pakankamai aiškus, jis atskleidžia inkriminuoto nusižengimo esmę, t.y. alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų. Teismo posėdyje apklaustas S. P.patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad baras, kuriame dirbo neturėjo licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais po 1.00 val., jam buvo išaiškinta, kad apribojimų reikia laikytis griežtai. Esant tokioms aplinkybėms, negalima vertinti, kad S. P. teisė į gynybą, nenurodžius konkretaus įstatymo, kurio nuostatas pažeidė, straipsnio, buvo iš esmės suvaržyta.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 25 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė licenciją, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tai yra nuo 8 val. iki 1 val. parduoti alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje ir išsinešimui (b.l. 23).
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariate 2019-08-06 iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento buvo gauta informacija, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ viešojo maitinimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, prekiauja alkoholiniais gėrimais po 1 val. 00 min. ir iki 8 val. 00 min., tai yra licencijoje draudžiamu laiku (b.l. 24). Remiantis šia informacija buvo surašytas pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (b.l. 14). Prevencinės priemonės plane dėl alkoholio prekybos kontrolės numatyta, kad vykdant prevencinę priemonę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas E. D. ir vyresnioji specialistė I. A. bus neuniformuoti (b.l. 20). Taigi, byloje nustatyta, kad kontrolinis pirkimas buvo atliktas teisėtai, turint tam pagrindą, todėl pareiškėjo atstovės teiginiai, kad šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmai turėtų būti laikomi provokacija padaryti administracinį nusižengimą, atmetami kaip nepagrįsti.
Teismo posėdžio metu S. P. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, tvirtino, kad jis užsakymo iš asmens, vėliau prisistačiusio pareigūnu, nepriėmė, alaus į bokalą nepylė, tik įmušė į kasą tą, ką jam nurodė kitas barmenas, tai yra, kad buvo pirktas nealkoholinis „Carlsberg“ alus ir paėmė iš kliento pinigus. Teigia, kad buvo įsitikinęs, jog klientui pardavė nealkoholinį alų.
Nors S. P. teisme teigė, kad jis nežinojo, jog pardavė pareigūnui alkoholinį alų, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia teisme ištirta bylos medžiaga bei liudytojo parodymai. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. D. nurodė, kad jiems su kolege priėjus prie baro, ten buvo trys asmenys, tačiau jis bendravo tik su vienu barmenu. Tik vienam pasakė užsakymą, tik vienam padavė pinigus, ir jis jam padavė alų ir atmetė grąžą. Jis su kolege bandė nusipirkti stipriuosius gėrimus, bet barmenas, tai yra asmuo sėdintis teismo posėdžių salėje (nurodė į S. P.), pasakė, kad po pirmos valandos stiprieji gėrimai yra neparduodami ir galima nusipirkti tik alaus ir sidro. Kokio alaus nori, nekonkretizavo, kadangi prieš tai jau buvo pasakęs, kad nori alkoholio. Barmenas net nesiūlė nealkoholinio alaus. Su tuo pačiu asmeniu jie bendravo, pasakė užsakymą, padavė pinigus, jis atmetė grąžą, tačiau ar tas pats asmuo padavė kvitą, negali atsakyti. Bet tikriausiai, nes jis grąžą atmetė ir daugiau niekas prie jų nebuvo priėjęs. Įmušė į kasą tai tikrai jisai. Nes jisai dar buvo atsisukęs į vyresnįjį barmeną ir užklausė, ar šis žinantis, kaip mušti po pirmos. Tokias pačias aplinkybes pareigūnas nurodė ir rašytame tarnybiniame pranešime (b.l. 21).
Pareiškėjo S. P. teiginiais, jog jis nepardavė alkoholinio alaus pareigūnui, verčia abejoti ir tai, kad pareiškėjas iš karto po administracinio nusižengimo užfiksavimo rašytame paaiškinime nurodė, kad dirbdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ barmenu 01 val. 12 min. pardavė policijos pareigūnui alkoholinį alų Carlsberg 5,0 % stiprumo neuždarytoje taroje (stiklinėje) 0,5 l talpos, nežinojo, kad alkoholį gali parduoti iki pirmos, su pažeidimu sutinka ir gailisi (b.l. 22). Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad surašant paaiškinimą, jam buvo daromas spaudimas ir buvo diktuojama, ką rašyti, o jis dėl streso sutiko prisipažinti padaręs administracinį nusižengimą, tačiau teismas tokius S. P. paaiškinimus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas, kuriame S. P. pasirašė ir nurodė, kad jo paaiškinimas yra kitame lape, buvo surašytas 2019 m. rugpjūčio 19 d., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, tai yra praėjus trims dienoms nuo administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas S. P. pasirašydamas ant administracinio nusižengimo protokolo ir nurodydamas, jog jo paaiškinimas yra surašytas ant atskiro lapo, patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes. Todėl pareiškėjo atstovės teiginiai, kad S. P. prisipažino kaltę tik dėl padaryto spaudimo, o būtent dėl to, kad jam paaiškinimą liepta rašyti policijos tarnybiniame automobilyje, neleidžiant paaiškinimą pateikti kitą dieną, diktuojant ką rašyti ir pan., vertintini kritiškai.
Teismo posėdžio metu S. P. tvirtino, jog policijos pareigūnui kontrolinio pirkimo metu pardavė nealkoholinį alų. Kaip įrodymas, pagrindžiantis šį teiginį, teismui pateiktas kasos kvitas. Pareiškėjo atstovės teigimu, policijos pareigūnai siekdami, kad S. P. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepaėmė kasos kvito, nes šis patvirtina, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare po 01 val. alkoholis yra nebepardavinėjamas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktas kasos kvitas nepatvirtina, jog būtent tokia prekė, kuri nurodyta kvite, buvo parduota pareigūnui, atlikusiam kontrolinį pirkimą. Teismo posėdžio metu liudytojas E. D. nurodė, kad su kolege atvykę į barą pastebėjo, jog po pirmos valandos barmenai nebepardavinėja tik stipriųjų alkoholinių gėrimų, tačiau pilstomus lengvuosius alkoholinius gėrimus toliau pardavinėja. Girdėjo iš vyresniojo barmeno replikas, ar kiti barmenai žino, kaip mušti kasą jau po pirmos valandos. Jis užsakė alaus „Carlsberg“ 5 % stiprumo, sumokėjo pažymėtais pinigais. Barmenas padavė čekį, tačiau čekyje buvo nurodytas nealkoholinis alus, nors jam pardavė alkoholinį alų, todėl jis to čekio ir neėmė. Barmenas alų jam įpylė iš tos statinės, kurią vėliau nufotografavo, o čekį padavė jau nealkoholinio alaus. Žiūrėjo iš kokio kranelio jiems pylė alų, pagal vamzdelius nustatė iš kokios statinės ir ją nusifotografavo. Mano, kad jeigu barmenas būtų įmušęs į kasą nealkoholinį alų, jam kitas barmenas nebūtų aiškinęs, kaip jį reikia mušti po pirmos. Šiuos policijos pareigūno parodymus patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuotas „Carlsberg“ alaus pylimo kranas, stiklinė alaus talpa, kurioje laikomas alus, ant kurios viršaus užklijuotas Carlsberg lipdukas, kuriame nurodyta, jog alus yra 5,0 % stiprumo. Teismas neturi pagrindo abejoti administracinio nusižengimo protokole, nutarime, tarnybiniame pranešime ir fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis bei liudytojo policijos pareigūno E. D. parodymais teisme. Šis pareigūnas teisme apklaustas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas turėjo ar turi pagrindą apkalbėti S. P., t. y. duoti melagingus parodymus ar, kad buvo suinteresuotas daryti jam spaudimą prisipažinti padarius administracinį nusižengimą.
Išnagrinėjus skundo argumentus, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, patikrinus byloje esančius įrodymus, išklausius teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo paaiškinimus bei liudytojo parodymus, teismui nekyla abejonių, kad Institucija, turinti teisę atlikti nusižengimo tyrimą, faktines aplinkybes, reikšmingas nusižengimui kvalifikuoti ir S. P. kaltei pagrįsti, nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai, bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Tuo pačiu pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11430-2019 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl S. P. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
S. P. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11430-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.