Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-21 · Byla Nr. ATP-191-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
ATP-191-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-04578-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
Š. S.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-191-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-02-3-04578-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Š. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria nepatenkintas Š. S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 10N-2020785-12, kuriuo Š. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, paskirta 160 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 10N-2020785-12 Š. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2012-05-21, apie 20.00 val., Vilniuje, Nemenčinės plento ir Pasakų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, norėdamas apsisukti iš anksto nepasitraukė prie atitinkamo krašto, nepraleido antra eismo juosta iš paskos važiuojančio automobilio Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, nuo smūgio automobilis Audi nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadinti abu automobiliai, tokiais veiksmais Š. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, 111 punktą.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. S. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi Š. S. skundo netenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį ir jo apeliacinį skundą patenkinti, bei panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 10N-2020785-12. Nurodo, kad jis 2012-05-21, apie 20 val., važiavo Vilniuje Nemenčinės plentu link miesto centro kairiąja eismo juosta iš ta kryptimi esančių dviejų eismo juostų, ir pradėjo posūkio į kairę manevrą leistinoje vietoje -sankryžoje su Pasakų gatve. Leistinas greitis toje vietoje 50 km/h, apelianto greitis apsisukimo metu buvo iki 10 km/h. Anot apelianto, tuo metu jo vairuojamą automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) prisivijo automobilis Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pavėluotai sureagavęs į situaciją, atsitrenkė į apelianto automobilio vairuotojo dureles. Susidūrimo metu apelianto vairuojamo automobilio pusė jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje, todėl automobiliui Audi visa pirmoji eismo juosta link miesto centro buvo laisva ir Audi galėjo nesunkiai apvažiuoti apelianto automobilį, jei Audi vairuotojas būtų stebėjęs situaciją ir laikęsis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio ir saugaus greičio. Anot apelianto, Audi vairuotojas elgėsi neadekvačiai ir prieš susidūrimą vietoje to, kad apvažiuotų apelianto automobilį laisva pirmąja juosta, pasuko į priešpriešinį eismą, kirto draudžiamą kirsti eismo juostą ir po to susidūrė su apelianto automobiliu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad visi jo pirminiai pasiaiškinime surašyti parodymai visiškai atitinka ekspertizės akte nurodytiems duomenims, tačiau Audi vairuotojo ir keleivės parodymai akivaizdžiai skiriasi ir yra melagingi nuo pat pradžių (važiavimo greitis, BMW vairuotojo tariami pokalbiai telefonu).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjo apelianto skundą ir 2012-12-14 paskelbė nutartį, kuria skundo netenkino. Pasak apelianto, teismas nepilnai išnagrinėjo visas aplinkybes, visiškai nekreipė dėmesio į jo pateiktus argumentus, įrodančius, kad liudytojai mažiausiai du kartus pateikė akivaizdžiai melagingus parodymus, tvirtindami, jog važiavo leistinu greičiu, nors ekspertizė tai nevienareikšmiškai paneigė, bei kad apeliantas vairuodamas kalbėjo mobiliuoju telefonu, nors apelianto pateikta Omnitel išklotinė tai akivaizdžiai paneigia. Apeliantas nurodo, kad teismas nutartyje tik pakartojo policijos pareigūno protokolo teiginius, kuriuos apeliantas apskundė, bei žinomai melagingus liudytojų parodymus, kurie negali būti laikomi įrodymais, tačiau būtent tokius parodymus teismas palaikė tinkamais, o apelianto pateiktų faktinių aplinkybių dėl akivaizdžių KET punktų pažeidimų, kuriuos atliko Audi vairuotojas, net nenagrinėjo. Anot apelianto, toks bylos nagrinėjimas, kai į tos pačios ekspertizės vienus teiginius, įrodančius vieno eismo dalyvio kaltę, nekreipiama dėmesio, o kitos tariamos toje pačioje ekspertizėje įvardintos aplinkybės vertinamos kaip lemtingos, nesukuria pagrindo išnagrinėti bylą vienodai nešališkai ir teisingai abiejų eismo įvykyje dalyvavusių šalių atžvilgiu. Pasak apelianto, jei ekspertizėje nurodyti eismo dalyvių pažeidimai, tai reikėtų arba abu dalyvius pripažinti kaltais, arba pripažinti, kad tariama ekspertizės schema nepateikia pakankamai neginčytinų įrodymų nustatyti abiejų dalyvių kaltei. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad įrodymų dėl sunkinančių aplinkybių iš vis nėra, išskyrus akivaizdžiai žinomus liudytojų parodymus, visiškai nesutampančius su pateiktais faktais, todėl paskirta bauda yra neadekvati ir jau vien dėl to pareigūno surašytas protokolas yra neteisėtas.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai traktavo ekspertizės išvadas. Pasak apelianto, ekspertizėje nėra teigiama, kad BMW važiavo pirma eismo juosta, yra tik tariamoji schema, kurioje pavaizduotas automobilis ne mažiau puse automobilio korpuso antrojoje eismo juostoje. Pasak apelianto, teismo teiginys, kad susidūrimo nebuvo įmanoma išvengti, taip pat yra neteisingas ir ekspertizėje rašoma, kad jei Audi nebūtų viršijęs greičio, susidūrimo buvo galima išvengti. Neteisingai supratus ekspertizės turinį, teismas daro neteisingas išvadas.

Anot apelianto, yra visiškai nesuprantama ir nepriimtina, kai net 4 KET pažeidimus, kurių vienas yra itin grubus ir buvo tiesiogine avarijos priežastimi, ir kurie patvirtinti ekspertizėje, tuo pačiu metu įvykdęs vairuotojas, o taip pat pateikęs akivaizdžiai melagingus parodymus, vertinamas kaip nenusižengęs ir nekaltas bei už padarytus ir įrodytus nusižengimus jam nėra skiriama jokia nuobauda. Pasak apelianto, tai sukuria precedentą, kai teikiant melagingus parodymus, galima išvengti atsakomybės, o pareigūnai nebaudžia KET pažeidėjų, net jei nustatyta ekspertizėje beveik pusantro karto viršijus leistiną važiavimo greitį. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis remiasi tik ekspertizės išvada, kurioje nurodomas liudytojo vairuoto automobilio ženklus greičio viršijimas, ir tik tariama apelianto automobilio buvimo vieta, taip pat policijos pareigūno, kuris pats turėjo aiškių abejonių dėl autoįvykio kaltininko ir dėl to kreipėsi pagalbos į ekspertizę, protokolo teiginiais, o taip pat akivaizdžiai melagingais liudytojų parodymais. Pasak apelianto, teismas visiškai neatsižvelgė į jo pateiktus faktus dėl liudytojo padarytų pažeidimų, melagingų parodymų teikimo, neatsižvelgė, kad jokių sunkinančių aplinkybių apelianto atžvilgiu nebuvo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Š. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 8 d. nutarime pripažinta, kad Š. S. pažeidė KET 9 ir 111 punktus.

KET 9 p. numatyta, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 111 p. numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 2 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 2 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo, t. y. buvo priežastiniame ryšyje su padariniais.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog Š. S. 2012-05-21, apie 20.00 val., Vilniuje, Nemenčinės plento ir Pasakų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, norėdamas apsisukti iš anksto nepasitraukė prie atitinkamo krašto, nepraleido antra eismo juosta iš paskos važiuojančio automobilio Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, nuo smūgio automobilis Audi nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadinti abu automobiliai, tokiais veiksmais Š. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, 111 punktą ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. automobilių apgadinimai, buvo dėsningas Š. S. padarytų KET pažeidimų rezultatas ir priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Administracinį teisės pažeidimą Š. S. padarė dėl neatsargumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Apeliaciniame skunde Š. S. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio kaltas Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto Š. S. parodymai, kad jis nepadaręs jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybės bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Nukentėjusysis E. T. paaiškinime policijai nurodė, jog 2012 m. gegužės 21 d. maždaug 19.50 val. vairavo automobilį Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) Nemenčinės plentu link Antakalnio gatvės. Jis važiavo antroje eismo juostoje, greitis buvo 50 km/h, kai pamatė kliūtį. Kai jis pravažiavo pėsčiųjų perėją, po 15-20 metrų už perėjos pamatė automobilį BMW, kuris pradėjo apsisukimo manevrą iš pirmosios eismo juostos į kairę, bei užtvėrė E. T. visą kelią. E. T. nurodė, kad jis tuo metu staigiai pradėjo stabdyti, norėdamas išvengti susidūrimo, bet atstumas iki BMW buvo labai mažas (apie 10 metrų), todėl E. T. įsirėžė į BMW vairuotojo dureles ir jo automobilį nuo smūgio išmetė į priešingą kelio pusę. BMW vairuotojas išlipęs iš automobilio pradėjo atsiprašinėti ir pasakė, kad užsikalbėjo telefonu (b. l. 25). Apklaustas pirmosios instancijos teisme E. T. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (b. l. 48). E. T. nurodytas įvykio aplinkybes tiek paaiškinime policijai (b. l. 24), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 46-47) patvirtino kartu su E. T. automobilyje važiavusi jo žmona J. T.. Apeliantas nurodo, kad šie asmenys pateikė akivaizdžiai melagingus parodymus, tvirtindami, jog važiavo leistinu greičiu, nors ekspertizė tai nevienareikšmiškai paneigė, bei kad apeliantas vairuodamas kalbėjo mobiliuoju telefonu, nors apelianto pateikta Omnitel išklotinė tai akivaizdžiai paneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad Š. S. nagrinėjamu atveju nebuvo inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 2 d. (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas), todėl liudytojų parodymai šioje dalyje nevertinami ir neturi įtakos Š. S. veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 127 str. 2 d. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad E. T. ir J. T. parodymai dalyje dėl automobilio Audi važiavimo greičio buvo paneigti Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte (b. l. 13-19), tačiau kitoje dalyje jų parodymai neprieštarauja byloje esančiai medžiagai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi, pagrįsdamas Š. S. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių E. T. ir J. T. būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl šiais parodymais netikėti teismas neturi pagrindo.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto Š. S. parodymus, matyti, kad jis tiek paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 26-27), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 44-46) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nurodė, kad 2012 m. gegužės 21 d. jis, vairuodamas automobilį, apsisukinėjo leistinoje vietoje. Prieš darydamas posūkį, jis apsižiūrėjo, jokių automobilių aplinkui nebuvo. Artimiausias automobilis Audi važiavo iš toli, maždaug nuo „Plento baro“ ir „Maximos“ parduotuvės. Š. S. paaiškino, kad labai neskubėdamas ramiai persirikiavo, darė posūkį, o Audi automobilis, matyt, pražiopsojo tai, kas darosi kelyje, pastebėjo susidariusią situaciją gerokai per vėlai. Anot Š. S., Audi vairuotojas viršijo greitį, važiuodamas 74 km/val. greičiu, nors ten leistinas tik 50 km/val., pamatė jį tik už 18 metrų, nors matomumas ten labai geras buvo. Anot Š. S., Audi vairuotojo tolimesnius veiksmus galima laikyti pasekme tų jo veiksmų, kurie ir sukėlė eismo įvykį. Audi vairuotojas vietoje to, kad apvažiuotų besisukantį automobilį laisva dešine eismo juosta, kažkodėl kirto ištisinę eismo liniją. Tokiu atveju, anot Š. S., Audi vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Tokia Š. S. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2012-09-18 Ekspertizės akte Nr. 11-1426(12) nustatyta, kad šioje kelio eismo situacijoje automobilio BMW 530 vairuotojo Š. S. veiksmai - atlikinėdamas apsisukimo manevrą ne iš padėties arčiau Nemenčinės pl. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Vilniaus, kairiojo krašto (horizontalaus ženklinimo punktyrinės linijos „KET 1.7“) ir judėdamas keliu kryptimi iš dešinės į kairę nedavė kelio ir sudarė kliūtį iš paskos jo didesniu greičiu ta pačia kryptimi ir kairiau važiuojančiam automobiliui Audi A6,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio Audi A6 vairuotojo E. T. veiksmai – važiavo apie 74 km/h greičiu viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h važiavimo greitį, taip netekdamas galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu BMW 530 stabdant automobilį Audi A6, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 13-19). Jeigu Š. S. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų (o tokias technines galimybes jis turėjo), nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai. Šis KET pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. Tik dėl E. T. galimo KET pažeidimo įvykis nebūtų kilęs. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, daroma išvada, kad Š. S. veika, kuria jis pažeidė minėtų kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, buvo būtinoji įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad automobilio Audi A6 vairuotojas E. T. galimai viršijo leistiną toje vietoje greitį, tačiau tai nešalina Š. S. atsakomybės už padarytą jo paties KET 9, 111 p., bei ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas Š. S. atsakomybės klausimas, todėl nustačius, kad Š. S. veika, kuria jis pažeidė minėtų kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, buvo būtinoji įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga, nepasisakoma dėl galimai padarytų E. T. pažeidimų, nes tai neturi įtakos Š. S. veikos kvalifikavimui.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad Š. S. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir Š. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė