- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1163-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-07285-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- J. A. S., V. S.
- Atsakovas
- J. C.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1163-460/2014
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-244-642/2014 pagal ieškovų J. A. S. ir V. S. ieškinį atsakovei J. C. dėl neteisėtai nutrauktos nuomos sutarties, nuostolių atlyginimo ir komunalinių patarnavimų priteisimo, ir ieškovo V. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti atsakovės vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuo 2013-04-10 neteisėtu ir nustatyti, jog nuomos sutarties nutraukimo data yra 201308-08, priteisti iš atsakovės 3 200 Lt negauto nuomos mokesčio, 443,36 Lt skolos už komunalinius patarnavimus ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-28 su atsakove sudarė nuomos sutartį, pagal kurią išnuomojo atsakovei gyvenamąjį butą adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-10-08 iki 2013-10-08. Pagal sutarties 3.1 punktą nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2012-10-08 iki 2013-10-08 buvo numatytas 9 600 Lt, kurį atsakovė įsipareigojo mokėti grynais kiekvieną mėnesį iki 10 dienos pagal sudarytą grafiką, t. y. kiekvieną mėnesį po 800 Lt. Atsakovė nuomos mokestį mokėjo iki 2013-04-10, vėliau atsakovė pareiškė, kad grąžina raktus ir vienašališkai nutraukia nuomos sutartį. Pažymėjo, kad nuomos sutartyje nenumatyta atsakovės teisė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, todėl sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties nutraukimo data yra 2013-04-10, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovės 3 200 Lt negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013-0508 iki 2013-08-08 kaip nuostolius, t. y. negautas pajamas, kurias būtų gavę, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš karto įsikėlus į butą paaiškėjo, kad nuomojamas butas turi trūkumų, kurie trukdo jį normaliai eksploatuoti, pavyzdžiui, karštas vanduo iš krano pradėdavo bėgti tik po 15 minučių, ir už jį reikėdavo mokėti, o atsakovė gyvendama su savo mažamečiu vaiku patirdavo nepatogumų. Ieškovai šią informaciją nuslėpdami iki sudarant nuomos sutartį bei nuomos sudarymo metu nuo atsakovės, elgėsi nesąžiningai ir butą išnuomojo su jo trūkumais. Jeigu atsakovė būtų žinojusi tokį trūkumą, ji buto būtų nesinuomojusi dar ir dėl to, kad gyvena su mažamečiu vaiku. Tik įsikėlus į butą atsakovė pastebėjo, kad neveikia elektros skaitiklis, todėl nedelsiant informavo apie tai atsakovą, tačiau jis jokių veiksmų dėl turto būklės sutvarkymo neatliko. Atsakovė pati kreipėsi į AB LESTO, AB LESTO nustatė skaitiklio pažeidimus ir už laikotarpį nuo 2012-07-30 iki 2013-02-15, kuriuo neveikė elektros skaitiklis paskaičiavo 547,36 Lt sumą už elektros suvartojimą, o likusi neapmokėta suma – 505,96 Lt. Nuomos sutartis su atsakove buvo sudaryta 2012-09-28 ir nuomojamame bute atsakovė pradėjo gyventi tik 2012-10-08, kai tuo tarpu skola susidarė nuo 2012-07-30, t. y. atsakovei dar negyvenant bute. Atsakovė 505,96 Lt sumą sumokėjo AB LESTO 2014-04-09 ir mokėjimo pavedimą atidavė V. S., tačiau į bylą ieškovas šio mokėjimo nurodymo nepateikė, nors teismas jį ir buvo įpareigojęs tai padaryti. Atsakovei nutraukus nuomos sutartį nuo 2013-05-07 ieškovams liko 800 Lt avansas, kurio pakako sumokėti ieškovams jų prašomą 446,36 Lt sumą komunaliniams mokesčiams ir dar liko 353,64 Lt. Kadangi nuomotojo ruoštoje nuomos sutartyje atsakovei, kaip nuomininkei nebuvo nustatyta jokia nuomos sutarties nutraukimo tvarka, ji iš anksto prieš mėnesį, t. y. 2013 metų balandžio mėnesio pradžioje, informavo nuomotoją, kad nutraukia nuomos sutartį nuo 2013-05-07, nuomotojas su tuo sutiko, pretenzijų nereiškė, tik 2013-05-10 ieškovui atidavus buto raktus ieškovas pareikalavo sumokėti visą nuomos mokestį ir nurodė, kad kreipsis į tesimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2014-04-08 sprendimu atmetė ieškovų Juozapos A. S. ir V. S. ieškinį atsakovei J. C. dėl neteisėtai nutrauktos nuomos sutarties, nuostolių atlyginimo ir komunalinių patarnavimų priteisimo; priteisė iš ieškovų J. A. S. ir V. S. po 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei J. C.. Konstatavo, kad atsakovė tinkamai įgyvendino Civilinio kodekso 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą nuomininko teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, todėl 2012-09-28 tarp šalių sudaryta nuomos sutartis prieš terminą buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai. Pripažino, kad atsakovės vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuo 2013-04-10 neteisėtu ir nustatyti, jog nuomos sutarties nutraukimo data yra 2013-08-08 atmetė kaip nepagrįstą Atsižvelgė į tai, jog atsakovei išnuomotas daiktas buvo su trūkumais, dėl kurių ji negalėjo tinkamai naudotis išnuomotu daiktu, į tai, kad atsakovė informavo ieškovus apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą bei į tai, kad atsakovei išsikrausčius iš nuomojamo buto ieškovai ten pradėjo remonto darbus, dėl to bute galimai fiziškai nebuvo galimybės gyventi ir butą išnuomoti, bei vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 200 Lt negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013-05-08 iki 2013-08-08 atmetė. Teigia, kad atsakovei nutraukus nuomos sutartį nuo 2013-05-07 ieškovams liko 800 Lt avansas, kurio pakako sumokėti ieškovams jų prašomą 446,36 Lt sumą komunaliniams mokesčiams ir dar liko 353,64 Lt. Iš byloje ieškovų ir atsakovės pateiktos 2012-09-28 tarp šalių sudarytos nuomos sutarties nustatyta, kad atsakovė ieškovams sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012-10-08 iki 2013-05-08 kiekvieną mėnesį mokėdama po 800 Lt, atlikdama pirmą mokėjimą atsakovė sumokėjo 1 600 Lt, iš šių duomenų nustatė, kad ieškovams liko 800 Lt atsakovės sumokėto nuomos mokesčio iš kurio ieškovai turėjo galimybę visiškai padengti ieškinyje nurodytą sumą (446,36 Lt), kuri susidarė už komunalinius patarnavimus atsakovei dar naudojantis butu (b. l. 6, 24). Pažymėjo, kad ieškovams iš pirmo atlikto 800 Lt avansinio mokėjimo padengus komunalinius mokesčius dar liko 353,64 Lt, tačiau atsakovė šios sumos grąžinti neprašė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimą dėl 353,64 Lt skolos priteisimo už komunalinius patarnavimus iš atsakovės atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė neįrodė, kad karšto vandens laukimas sukėlė jai didelių nepatogumų. Teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog įsiskolinimas už elektros energiją galėjo sukelti nepatogumus atsakovei ir iš dalies kliudė jais naudotis daiktu. Tikina, jog ieškovas iš atsakovės 2013-05-08 sužinojo kad sutartis nebus vykdoma, o butas jau buvo atlaisvintas. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovė informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą anksčiau nei 2013-05-10, tai yra 2013-05-08. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo tai yra tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog netinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, kurios pasireiškė tuo, kad ji, kaip nukentėjusi šalis, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. kad nuomojamas butas bus be trūkumų (karšto vandens sutrikimų, elektros energijos skaitiklio gedimo, skolų už komunalinius patarnavimus); be to, nuomotojo sutarties nevykdymas, ne kartą pranešus apie trūkumus, davė pagrindą jai, nukentėjusiajai šaliai, nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, t. y., kad minėti trūkumai bus pašalinti, ypač kas susiję su karšto vandens tiekimu. Į bylą pateikta UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ 2014-02-21 raštas Nr. 34, kuriame bendrovė nurodo, kad iš buto Nr. 7 ((duomenys neskelbtini), t. y. kurį nuomojo, bendrovė gavo 3 pranešimus dėl karšto vandens tiekimo problemų, t. y. kad tenka nuleisti daug vandens, kol pradeda bėgti karštas vanduo. Papildomai nurodė, kad esminis dalykas yra tai, kad projektinė minimo pastato šildymo sistema yra be karšto vandens cirkuliacijos, o tai sukuria nepatogumus, nes karštas vanduo nuo ruošimo įrenginio iki paėmimo taško turi pratekėti tam tikrą atstumą, kurį apsprendžia buto vieta, t. y. buto atstumas nuo karšto vandens ruošimo įrenginio, šiuo atveju nuomojamas butas yra paskutiniame/trečiame namo aukšte. Svarbi ir ta aplinkybė, jog iš (duomenys neskelbtini) namo 13 butų, tik keli butai nėra įsirengę vandens šildytuvų, o vadovaujantis logika, būtent todėl jie ir buvo įrengti idant išvengti nepatogumų dėl nesamo karšto vandens. Atsakovei akivaizdu, jog karšto vandens laukimas sukėlė nepatogumų, ypač rudens ir žiemos laikotarpiais, kuomet reikėjo vaiką vesti į mokyklą ir iš ryto laukti apie 15 minučių atsukus karšto vandens čiaupą, kol pradės bėgti karštas vanduo; arba vaiką prausti šaltu vandeniu, tas pats pasakytina ir kai vaiką reikėdavo nuprausti vakare einant miegoti. Mano, jog norėjimas turėti bute karštą vandenį yra ne prabangos dalykas, o natūralus dalykas. Be to, už išleistą vandenį, kuriuo nebuvo naudotasi, nes bėga šaltas vanduo, reikėjo mokėti kaip už karštą, o šis nepatogumas pasireiškė didesnėmis mano išlaidomis, nes karštas vanduo kainuoja brangiau už šaltą kelis kartus daugiau. Tikina, kad apeliantas, kaip ji sužinojo vėliau, jai išnuomojo butą su skola už elektros energiją bei su neveikiančiu elektros skaitikliu. Dėl šio skaitiklio nesutvarkymo, nors ne kartą prašė, buvo pateikta didelė sąskaita už elektros energijos sumokėjimą, tai 547,36 Lt suma, kurią ji sumokėjo ir kvitą apie tai pateikė apeliantui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad nuomos sutartis nutraukta ne 2013-08-08, o nuo 2013-05-07. Šias aplinkybes patvirtina dar ir tai, kad paskutinis nuomos mokestis buvo 2013-04-08, o raktai grąžinti 2013-05-10, t. y. apie nuomos sutarties nutraukimą atsakovei V. S. įspėjus prieš vieną mėnesį. Tvirtina, kad ji su nuomotoju nuomos sutarties dieną buvo atsiskaičiusi visiškai už buto nuomos laikotarpį, kurį gyveno nuomojamame bute, be to, su pirma nuomos mokesčio įmoka 2012-10-08 buvo sumokėjusi ir 800 Lt papildomai avansu, ko neginčija ir pats ieškovas (apeliantas), todėl mano, kad tų pinigų pakako sumokėti komunaliniams mokesčiams už paskutinį jos pragyventą mėnesį nuomojamame bute, todėl teismas padarė teisingą išvadą bei tuo pagrindu sprendimu netenkino ieškovo reikalavimų ir toje apimtyje, t. y. dėl komunalinių patarnavimų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2012-09-28 buvo sudaryta terminuota (iki 2013-10-08) gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (b. l. 6). Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė po 1/2 dalį priklauso ieškovams Juozapai A. S. ir V. S. (b. l. 14). Ginčo laikotarpiu numatyta nuomos mokesčio suma – 9 600 Lt. Atsakovė žodžiu informavo ieškovą, kad nutraukia nuomos sutartį. Paskutinė nuomos mokesčio įmoka atlikta 2013 m. balandžio 10 d. Ieškovas nurodė, jog nesutinka su vienašališku sutarties nutraukimu, nes nėra priežasčių sutarčiai nutraukti, todėl atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2013-04-10 prašė pripažinti neteisėtu ir priteisti nuostolius (nuomos mokestį) už sutartyje numatytą nuomos laikotarpį (iki 2013-08-08).
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė turėjo taisę vienašališkai nutraukti sutartį, nes: 1) nuomojamame bute karšto vandens iš čiaupo reikėjo laukti ilgiau nei atsakovė tikėjosi ir tai sudarė daug nepatogumų, kurie visiškai ar iš dalies kliudė naudoti daiktą pagal paskirtį; tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje nebuvo numatyta, kad cirkuliacinė linija karšto vandens tiekimo sistemoje nuomojamame bute nėra sumontuota; 3) iš AB LESTO teismui pateiktos priskaitymų ir mokėjimo ataskaitos laikotarpių nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio nustatyta, kad už buto suvartotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma laiku ir susidarydavo skolos; konstatavo, kad ieškovų išnuomotas nekilnojamasis daiktas buvo su trūkumais, kurie nebuvo aptarti tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje, todėl atsakovei gyvenant su mažamečiu vaiku, šie trūkumai galimai sukėlė nepatogumų, dėl to ji turėjo teisę pasinaudoti Civilinio kodekso 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtinta teisę nuomininkui reikalauti nutraukti nuomos sutarti; 3) atsakovė informavo ieškovus apie terminuotos nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus.
Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog atsakovė išnuomotame bute gyveno 8 mėnesius. Bylos duomenys liudija, jog atsakovė nei karto raštu nepareiškė pretenzijos dėl to, kad karšto vandens iš čiaupo reikia ilgai laukti ir kad ši aplinkybė trukdo jai naudotis butu pagal paskirtį. Atsakovė raštu neprašė šalinti problemų su karštu vandeniu. Atsakovė neįrodė, kad karšto vandens laukimas sukėlė jai didelių nepatogumų. Atsakovė net nepateikė karšto vandens sąskaitų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek vandens ji išnaudojo, gyvenant minėtame bute. Be to, atsakovė nesugebėjo atsakyti, kodėl ji nesiekė nutraukti sutarties kai paaiškėjo aplinkybės dėl karšto vandens (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kolegija mano ,kad pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos vien prielaidomis. Visiems žinoma aplinkybė, kad iš pradžių iš karšto vandens čiaupo visada tam tikrą laiką bėga šaltas vanduo, kadangi nuo namo vandens pašildytuvo iki vartotojo bute vandens čiaupo yra tam tikras atstumas, sujungtas vamzdžiais, ir minėtuose vamzdžiuose esantis vanduo (nenaudojant vandens) atšąla. Įjungus čiaupą, pirma išbėga atvėsęs minėtame vamzdyje esantis vanduo, ir tik tada teka šildytuve iki tam tikos temperatūros pašildytas vanduo (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Taipogi kiekvienam apdairiam asmeniui, o ypač tokiam asmeniui, kuris siekia sudaryti ir vykdyti jam naujus teisinius santykius – šiuo atveju nuomos teisinius santykius, turi būti žinoma, o ir atsakovė galėjo išsiaiškinti,/pasidomėti/paklausti iš anksto, kad į aukščiausiai name esantį butą karštas vanduo atiteka vėliausiai (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Taigi, atsakovė, išsinuomodama butą tokias aplinkybes privalėjo įvertinti, juolab, kad atsakovė nuomos sutartį sudarė pasitelkusi kitą asmenį.
Antra, vertinant tai, ar karšto vandens patekimas į atsakovės nuomojamą butą sukėlė atsakovei tiek rūpesčių, kad jai padarė nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus, sukėlė neigiamas pasekmes (žalos), reikšmingi bylos faktiniai duomenys. Byloje nėra jokių įrodymų, kad karšto vandens iš čiaupo atsakovei reikėjo laukti ilgiau nei tai įprasta – kaip ji nurodo apie 15 minučių ar daugiau (CPK 12, 178 straipsniai). Sutiktina su apeliantu, kad tai, jog minėtame name nėra sumontuota karšto vandens cirkuliacinės linijos, nėra esminis buto trūkumas, dėl kurio bute nėra karšto vandens visiškai ar jo reikia laukti neadekvačiai ilgą laiką (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog name ir neprivalo būti sumontuota cirkuliacinė linija. Kita vertus, sužinojusi, pasak jos, iš karto pradėjus gyventi, apie karšto vandens problemas atsakovė turėjo galimybę siekti raštu su ieškovu susitarti dėl nuomos sutarties pakeitimo, nutraukimo. Be to, atsakovė, turinti aukštąjį išsilavinimą, naudojosi kito asmens pagalba sudarant sutartį, vėliau, išgyvenusi 8 mėnesius, naudojosi dar kito asmens pagalba nutraukiant sutartį. Pastebėtina, kad pati atsakovė pripažino, kad toliau nuomotis buto neturėjo galimybių, kadangi pradėjo skyrybų procesą ir gavo įspėjimą iš darbo dėl atleidimo. Tai reiškia, kad ne tik nepatogumai, tačiau ir kitų priežasčių visuma įtakojo atsakovės sprendimą nutraukti nuomos sutartį (CPK 185 straipsnis). Dar daugiau, atsakovė rašytinių duomenų, kad ji patyrė konkrečią ar nors preliminarią piniginę žalą, nepateikė (CPK 12, 178, 197 straipsniai).
Trečia. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skola už elektros energiją ir skaitliuko gedimas galėjo sukelti nepatogumus atsakovei ir iš dalies kliudė jai naudotis daiktu. Teisėjų kolegija mano, kad ši apylinkės teismo išvada niekuo nepagrįsta. Pažymėtina, kad norint nutraukti vienašališkai sutartį būtina įrodyti, kad buvo daikto trūkumai, kurie sukėlė didelius nepatogumus ir kliudė daiktu naudotis. Apylinkės teismo išvada apie tai, kad tam tikros aplinkybės galėjo sukelti nepatogumus yra netinkamos, nes nepatogumai ir kliudymas naudotis daiktu pagal paskirtį turi būti neginčytinai įrodyti. Kolegija mano, kad laikinas skaitliuko gedimas nesudarė jokių kliūčių elektros energijos tiekimui į butą, kurį nuomojosi atsakovė. Iš byloje esančios 2014-02-04 AB LESTO pažymos dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad 2013-02-12 V. S. klientų aptarnavimo telefonu 1802 pranešė, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos prietaiso Nr. 04444654, fiksuojančio suvartotą elektros energiją (skaitiklio) diskas sukasi, tačiau nesikeičia skaičiai. 2013-02-15 patikrinimo metu buvo užfiksuotas skaitiklio mechanizmo gedimas, buvo įrengtas naujas skaitiklis, 2013-02-14 buvo surašytas atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją aktas Nr. GI345176. Atsakovė nepateikė jokios užuominos apie tai, kad skaitliuko laikinas gedimas sukėlė kokius nors gedimus ir sutrikdė elektros energijos tiekimą, t. y. daikto (buto) naudojimą pagal paskirtį. Aplinkybės, ar ieškovas buvo skolingas už buto komunalines paslaugas iki atsakovė išsinuomojo butą, yra šiai bylai visiškai nereikšmingos ir dėl jų plačiau pasisakyti nėra jokios teisinės prasmės. Atsakovės teiginiai apie tai, kad skolą dėl elektros skaitliuko gedimo sumokėjo ji, neturi jokios įtakos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumui nustatyti, tai, šalių prašymu (šiuo atveju nėra) galėtų būti vertintina piniginių vienas kitam įsipareigojimų kontekste.
Ketvirta, atsakovė 2013-05-10 atvykusi su liudytoju į butą perduoti raktus pamatė, kad bute vykdomi remonto darbai, taigi, akivaizdu, kad ieškovas iš atsakovės jau buvo sužinojęs, kad sutartis nebus vykdoma, o ir butas jau buvo atlaisvintas. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovė informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą anksčiau nei 2013-05-10, tai yra 2013-05-08. Svarbu ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ieškovo paaiškinimus. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-05-08 atvykęs paimti pagal sutartį priklausančius nuompinigius sužinojo, kad atsakovė sutartį nutraukė ir nebeketina toliau nuomotis buto. 2013-05-08 butas jau buvo atlaisvintas, todėl ieškovas pradėjo būtinus kosmetinio remonto darbus. 2013-05-10 atsakovė atvyko perduoti buto raktus. Taigi, ir tai liudija, kad ieškovas sužinojo apie sutarties nutraukimą 2013-05-08. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš vieną mėnesį, pabrėžtina, raštu (CK 6.609 straipsnio 1 dalis), ir iki sutarties nutraukimo t. y. tinkamai. Ši aplinkybė turi buti grindžiama rašytiniais įrodymais, nes nuomos sutartis tarp šalių sudaryta rašytinės formos (6.579 straipsnio 3 dalis), taigi ir visi šios sutarties pranešimai, pakeitimai ir papildymai turi būti tokios pat formos kaip ir pati sutartis (CPK 12, 178 straipsniai).
Penkta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjimo (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis); jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB Tikroji vaivorykštė" v. UAB ,,Glass market", bylos Nr. 3K-3-430/2008). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių valia nutraukti nuomos santykius buvo įforminta 2012-09-28 nuomos sutartyje ir nustatyta, kad nuomos sutartis galios nuo 2012-10-08 iki 2013-10-08 (b. l. 24). Anksčiau minėtas teisinis reglamentavimas pagrindžia, kad atsakovė nesilaikė sutartyje numatyto termino, pažeidė sutartį bei netinkamai vienašališkai ją nutraukė (CK 6.217, 6.218 straipsniai).
Šešta, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjam atveju šalys terminuotoje nuomos sutartyje susitarė ne tik dėl nuomos laikotarpio, tačiau ir dėl ieškovui pagrįstai tikėtinos ir šalių sutartos nuomos mokesčio sumos už visą laikotarpį – 9 600 Lt (sutarties 3.1 punktas). Minėta suma vertintina ne tik kaip ieškovo nuomos pajamos, kurias jis tikėjosi gauti sutartį atsakovei vykdant tinkamai, tačiau ir kaip negautos pajamos, kurias ieškovas turi teisę gauti už atsakovės neteisėtai vienašališkai nutrauktą sutarties laikotarpį. Kitaip tariant šalys nuomos sutartyje (sutarties 3.1 punktas) numatė netiesioginį neteisėtos sutarties nutraukimo pasekmes – baudą, t. y. 9 600 Lt sumą, kaip garantą, kad tinkamo/netinkamo sutarties vykdymo atveju ieškovas pagrįstai tikėtųsi gauti 9 600 Lt. Nesutiktina su atsakove, kad jau 2013 metų gegužės mėnesio butas jau buvo išnuomotas kitiems asmenims, kadangi buvo naudojama elektros energija ir vanduo, todėl ieškovas jau gavo pajamas ir nepatyrė nuostolių. Atsikertant į tokį atsakovės teiginį pabrėžtina, kad atsakovei neteisėtai nutraukus sutartį, ieškovas užsiėmė ne nuomos paieška, tačiau remonto darbais. Šį faktą neginčytinai patvirtina pačios atsakovės pateiktos fotonuotraukos bei liudytojo paaiškinimai, kuris irgi nurodė, kad 2013 metų gegužės mėnesį bute vyko remontas. Ieškovas nurodė tą pačią aplinkybę paaiškindamas, kad jo manymu buto nebuvo įmanoma išnuomoti kitam klientui dėl įsigėrusio cigarečių dūmų kvapo į baldus, kitus daiktus. Rūkymo faktą teismo posėdžio metu apylinkės teisme atsakovė patvirtino. Nurodyta aplinkybių bei faktų visuma patvirtina, kad 2013 metų gegužės mėnesį butas nebuvo išnuomotas, o jame vyko remonto darbai. Įrodymų dėl pajamų už buto nuomą ar buto nuomos fakto vėlesniu laikotarpiu byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Vertindamas tai, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam 3 200 Lt kaip negautas pajamas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Septinta, šalys nuomos sutarties 3.2 punkte susitarė, kad atsakovė mokės komunalinius ir kitus mokesčius. Atsakovė neginčijo 446,36 Lt skolos už komunalines paslaugas, todėl minėta suma iš atsakovės priteistina ieškovui (CK 6.200, 6.205, 6.493 straipsniai, ).
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir ieškinio netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apelianto apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškinys tenkintinas, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apelianto apeliacinį skundą, procesinis sprendimas priimtas jo naudai – ieškinys tenkintinas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 109 Lt ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme (b. l. 3) ir 109 Lt žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme (b. l. 157, 158), iš viso 1 218 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą – ieškovų Juozapos A. S. ir V. S. ieškinį atsakovei J. C. dėl neteisėtai nutrauktos nuomos sutarties, nuostolių atlyginimo ir komunalinių patarnavimų priteisimo tenkinti.
Pripažinti atsakovės J. C. vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuo 2013 metų balandžio mėn. 10 d. neteisėtu.
Priteisti ieškovui V. S. 3 200 Lt nuomos mokesčio iš atsakovės J. C..
Priteisti ieškovui V. S. 443,36 Lt skolos už komunalinius patarnavimus iš atsakovės J. C..
Ieškovui V. S. priteisti 1 218 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės J. C..