Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Valaitienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, kaltinamajam L. B., jo gynėjai adv. O. B., kaltinamajam M. B., jo gynėjai adv. A. R. M., nukentėjusiajam Ž. K., kaltinamojo M. B. įstatyminei atstovei ir civiliniai atsakovei Z. B., civiliniam atsakovui A. B., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 4 kartus:

(1) 2013-02-05 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 6 mėn.;

(2) 2013-12-12 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. - laisvės apribojimu 10 mėn.;

(3) 2013-12-19 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. – areštu 30 parų;

(4) 2014-06-26 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už dviejų nusikalstamų veikų įvykdymą) ir 187 str. 3 d. – laisvės atėmimu 8 mėn.; paskirta bausmė subendrinta su 2013-12-12 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėn.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 159 str.,

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, Prienų rajono Jiezno gimnazijos 9-osios klasės mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., įvykdymo prisipažino iš dalies, iš esmės neigdamas tik faktinę aplinkybę, kad grasino nukentėjusiajam peiliu. Kaltinamasis M. B. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., įvykdymo neprisipažino.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, esmė yra ta, kad grasinimas panaudoti fizinį smurtą ar smurto panaudojimas, ar atėmimas galimybės priešintis, yra priemonė pasiekti, realizuoti nusikalstamą sumanymą, tačiau nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, būtina aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę jam pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Turto pagrobimas apima: atvirą svetimo turto atėmimą (paveržimą, užvaldymą) ar neatlygintiną turto pasisavinimą, panaudojant smurtą ar grasinant jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svarbu, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba tuoj po atėmimo momento, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą. Taigi vienas iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. numatyto nusikaltimo požymių yra arba fizinio smurto panaudojimas, arba grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, arba atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis.

Abu kaltinamieji teigė, kad automobilio „NISSAN SUNNY“ raktelių nukentėjusiojo Ž. K. drabužiuose nerado, o juos vėliau L. B. paėmė nuo spintelės (T. 2, b.l. 80-86). Tačiau nukentėjusysis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad: jam priklausančio automobilio rakteliai buvo jo vilkėto kombinezono kišenėje; tai jis žino labai gerai, nes būtent ten visada dėdavo automobilio raktelius; raktelius iš kombinezono, jį apieškojęs, ištraukė M. B. (T. 2, b.l. 80-86). Analogiškus parodymus jis davė viso baudžiamojo proceso metu, t.y. tiek 2014-03-04 rašytame protokole-pareiškime (T. 1, b.l. 2), tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 15-16, 17), tiek atliekant procesinius veiksmus – nukentėjusiojo parodymų patikrinimą vietoje bei akistatas su kaltinamaisiais (T. 1, b.l. 19-25, 38, 40). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurie nesikeitė viso baudžiamojo proceso metu, ir kuriems, be kita ko, neprieštarauja jokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys. Remiantis tuo, darytina išvada, kad L. B. užlaužus rankas nukentėjusiajam Ž. K., būtent M. B. iš jo drabužių ištraukė automobilio „NISSAN SUNNY“ raktelius.

Nors L. B. neigė peiliu, kuriuo ardė automobilio „NISSAN SUNNY“ apdailos detales, grasinęs nukentėjusiajam Ž. K., tačiau ši aplinkybė yra nustatyta, remiantis nukentėjusiojo Ž. K. parodymais, taip pat iš dalies ir paties L. B. parodymais, bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais (2014-03-06 nukentėjusiojo parodymų patikrinimą vietoje protokole užfiksuotais duomenimis (b.l. 19-25); 2014-03-06 nukentėjusiojo ir kaltinamojo akistatos protokole užfiksuotais duomenimis (T. 1, b.l. 40)). Nukentėjusysis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (T. 2, b.l. 80-86), kad: peilį L. B. paėmė automobilio nuvarymui; peilis buvo juodu kotu, su užkirtimu, virtuvinis, 15-20 cm.; nepavykus užkurti automobilio, prie jo su peiliu grįžęs L. B. liepė užkurti automobilį, o priešingu atveju grasino supjaustysiąs kojas; grasino tik L. B.; M. B. tuo metu buvo kambaryje; jis automobilį užkurti atsisakė. Aplinkybę, kad kaltinamasis L. B. grasino jam peiliu, nukentėjusysis taip pat palaikė (tvirtino) viso baudžiamojo proceso metu (T. 1, b.l. 17, 19-25, 40). L. B. teisiamojo posėdžio metu buvo nurodęs: kad eidamas į automobilį jis pasiėmė peilį; koks tai buvo peilis jis tiksliai neprisimena, bet jis buvo didokas; nukentėjusiajam su peiliu negrasino, nesakė apie tai, kad supjaustys kojas; parėkė nukentėjusiajam, kad nepabėgtų, niekur nedingtų, tada rankoje turėjo peilį (T. 1, b.l. 80-86). Kad L. B. turėjo pasiėmęs peilį, teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kitas kaltinamasis M. B. (T. 2, b.l. 80-86). 2014-03-06 nukentėjusiojo ir kaltinamojo akistatos metu, L. B. grasinimo peiliu faktą buvo pripažinęs, t.y. nurodęs, kad dėl grasinimo peiliu savo kaltę pripažįstą, nes galėjo taip padaryti (T. 1, b.l. 40). Grasinimus nukentėjusiojo atžvilgiu, rankoje turėdamas peilį, L. B. išsakė tam, kad iki galo įvykdytų nusikalstamą sumanymą, t.y. realiai galėtų užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį automobilį, nes atėmus iš Ž. K. „NISSAN SUNNY“ raktelius, dėl transporto priemonėje įrengtos apsaugos priemonės (slapuko), jo pats užvesti negalėjo.

Iš nustatytų ir išdėstytų faktinių aplinkybių seka, kad L. B. 2014-03-03, apie 23.00 val., Ž. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pareikalavo, kad nukentėjusysis nuvežtų į parduotuvę arba duotų automobilio raktelius, o šiam atsisakius pavartojo prieš jį fizinį smurtą – smogė ranka Ž. K. į petį, o jam nukritus kelis kartus spyrė į nugarą bei rankas, kas sukėlė Ž. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Fizinį smurtą L. B. vartojo vieninteliam tikslui – norėdamas atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis, kad šis nesutrukdytų jo nusikalstamam sumanymui paimti automobilį „NISSAN SUNNY“ ir juo nuvykti į parduotuvę dar nusipirkti alkoholio. Vėliau L. B. užlaužė Ž. K. rankas, o kitas kaltinamasis - M. B. jį apieškojo ir iš nukentėjusiojo kombinezono priekinės užsegamos kišenės ištraukė nurodyto automobilio raktelius. Radę automobilio raktelis, tiek L. B., tiek M. B., buvo prie jo nuėję, bandė jį užvesti. Jiems nepavykus to padaryti dėl automobilyje įrengto „slapuko“, L. B. grįžęs atgal grasino Ž. K. virtuvėje rastu peiliu. Nors tuo metu joks fizinis smurtas Ž. K. atžvilgiu nebuvo vartojamas, tačiau L. B. veiksmai – stovėjimas su peiliu, esant neblaiviam, grasinimų išsakymas, taip pat kito kaltinamojo M. B., prieš tai jau atlikusio aktyvius prievartinio pobūdžio veiksmus – apieškojusio Ž. K. drabužius – tiesioginis buvimas kambaryje, sudarė bauginančią ir grėsmingą aplinką, kuri nukentėjusįjį privertė jaustis nesaugiai. Tuo metu L. B. pastebėjęs ant spintelės padėtus, Ž. K. priklausančius, 17,00 Lt monetomis, juos paėmė. M. B. apie nurodytus L. B. veiksmus nieko nežinojo, kad jo brolis paėmė 17,00 Lt jam tapo žinoma tik jau einant namo. Po to, kaltinamiesiems dar kartą bandant užvesti automobilį „NISSAN SUNNY“, jo užvedimo spynelėje nulūžo automobilio raktelis, ir L. B. su M. B. pasišalino. Remiantis tuo, akivaizdu, kad L. B., dalyvaujant M. B., panaudodamas fizinį smurtą, o vėliau grasindamas peiliu, norėjo užvaldyti Ž. K. priklausantį automobilį „NISSAN SUNNY“, tačiau to jam padaryti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, nes automobilio nepavyko užkurto, o vėliau jo užvedimo spynelėje nulūžo raktas. Tačiau L. B. pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis buvo įbaugintas ir negalėjo priešintis, pagrobė jo namuose rastus 17,00 Lt monetomis. Tokie L. B. veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinime aprašant kaltinamojo padarytą veiką nurodyti netikslumai - kad Ž. K. buvo suduotas smūgis ranka į galvą (nors pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog smūgį ranka L. B. jam sudavė į petį (T. 2, b.l. 106-111)), taip pat, kad nukentėjusiajam buvo mažiausiai penkis kartus spirta į nugarą (nors Ž. K. paaiškino, kad L. B. spyrė jam į nugarą, petį ir ranką (T. 2, b.l. 80-86), o Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje sužalojimai Ž. K. konstatuoti alkūnės srityje ir dešiniame dilbyje (T. 1, 32-33)), šiuo atveju neturi jokios įtakos padarytos veikos teisiniam kvalifikavimui, nes fizinio smurto naudojimo prie Ž. K. bei grasinimo jam naudojant peilį faktai yra neginčijamai nustatyti jau anksčiau aprašytais faktiniais duomenimis.

Kaltinamasis M. B. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Nors kaltinamasis M. B. tiesioginio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo, jokių grasinimų Ž. K. atžvilgiu neišsakė (priešingai nei nusikalstamos veikos iniciatorius ir pagrindinis jos vykdytojas L. B.), tačiau jis taip pat buvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis – jis apieškojo Ž. K., tuo metu kai L. B. laikė jam užlaužęs rankas (vartojo fizinį smurtą), taip prisijungdamas prie brolio pradėtos vykdyti ir jau vykdomos nusikalstamos veikos. M. B. teisiamojo pasėdžio metu patvirtino: kad jis suprato kas vyksta, taip pat suprato ką brolis nori padaryti; nors broliui padėti jis nenorėjo, taip pat nenorėjo važiuoti ir į parduotuvę, tačiau neatsisakė apieškoti nukentėjusiojo; turėjo galimybė pasišalinti iš nukentėjusiojo namų, tačiau kodėl jis neišėjo, nežino (T. 1, b.l. 80-86). Vėliau jis su L. B. buvo nuėjęs ir sėdėjo automobilyje „NISSAN SUNNY“, dar vėliau – grįžo atgal į Ž. K. namus. L. B. grasinant peiliu, jis buvo (stovėjo) kambaryje, dėl ko vien jo buvimas, prieš tai jau atlikus Ž. K. atžvilgiu prievartinio pobūdžio veiksmus – prievarta apieškojus jo drabužius – nukentėjusiajam žymiai padidino nesaugumo ir baimės jausmą dėl savo sveikatos bei turto. Nors M. B. ir nurodė, kad Ž. K. priklausantis automobilis jam buvo visai nereikalingas, jis net nenorėjo važiuoti į parduotuvę, tačiau konkrečių tikslų ir motyvų neturėjimas atliekant įstatymo uždraustus veiksmus, negali būti pripažintina M. B. atliktų veiksmų pavojingumą šalinančia aplinkybe.

Tačiau teismas taip pat pažymi, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog M. B. nieko nežinojo apie L. B. jau vienasmeniškai, pasinaudojant sukurta bauginančia aplinka, atliktus veiksmus, t.y. 17,00 Lt monetomis užvaldymą (paėmimą.) Jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nematė kaip L. B. paėmė nurodytą sumą, o apie tai sužinojo tik eidamas namo. Analogiškus parodymus davė ir L. B.. Remiantis tuo, darytina išvada, kad M. B. kartu su L. B. bendrai dalyvavo tik neteisėtuose veiksmuose nukreiptuose į nukentėjusiajam Ž. K. priklausančio automobilio „NISSAN SUNNY“ užvaldymą, kurio užvaldyti jiems nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes jo nepavyko užkurti, o vėliau užvedimo spynelėje nulūžo raktas. Todėl M. B. įvykdyta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 4 d.) ir jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn būtent už nebaigtos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. įvykdymą, šalinant iš jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes susijusias su 17,00 Lt monetomis, priklausančių Ž. K., pagrobimu. Perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš baigto nusikaltimo į pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, M. B. teisinė padėtis nėra bloginama.

Lietuvos Respublikos BK 159 str. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Objektyviai vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką pasireiškia bet kokiais aktyviais veiksmais, kuriais siekiama, kad vaikas sutiktų dalyvauti darant nusikaltimą, t.y. įtikinėjimais, prašymais, papirkinėjimais, grasinimais, apgaule ir kt. Lietuvos Respublikos BK 159 str. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Teismas, betarpiškai teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, kad L. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str.

Teisiamojo posėdžio metu L. B. aiškiai patvirtino, kad: žinojo, jog jo broliui M. B. yra tik 15 m.; liepė jam apieškoti Ž. K., nes jis laikė nukentėjusiojo rankas ir to padaryti negalėjo; apieškoti nukentėjusįjį M. B. liepė du kartus – pirmą kartą jis į jo prašymą nereagavo, o pareikalavus antrą kartą, jis apieškojo nukentėjusįjį; tuo metu nepagalvojo, kad dėl to bus blogai M. B.; nemano, kad M. B. jo išsigando, gal iš „broliškumo“ apieškojo nukentėjusįjį (T. 2, b.l. 80-86).

M. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat aiškiai nurodė, kad: konfliktas kilo tarp L. B. ir nukentėjusiojo Ž. K.; jis brolio veiksmams nepritarė; nukentėjusįjį apieškojo L. B. nurodymu; kai liepė brolis apieškoti kišenes, jautė griežtą jo toną; kišenes apžiūrėjo, nes tuo metu išsigando; suprato, kad reikia ieškoti automobilio raktelių (T. 2, b.l. 80-86).

Nukentėjusysis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo kombinezono kišenes apieškojo M. B.; tai jam padaryti liepė L. B.; L. B. apžiūrėti jo kišenes M. B. liepė porą kartą; paliepimus išsakė griežtai, po ko M. B. jį ir apieškojo; mano, kad M. B. nieko nebūtų daręs, jeigu jam nebūtų liepęs L. B. (T. 2, b.l. 80-86).

Paties kaltinamojo L. B., M. B. bei nukentėjusiojo Ž. K. parodymai neginčijamai liudija, kad M. B. prisijungti prie jau vykdomos nusikalstamos veikos (plėšimo Ž. K. atžvilgiu, kurio iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas, kaip jau konstatuota anksčiau, buvo L. B.), aktyviais veiksmais - grasinamu, įsakmiu tonu prašydamas, o vėliau ir liepdamas - palenkė būtent L. B.. Kaltinamasis žinojo (o, atsižvelgiant į tai, kad M. B. yra jo brolis – negalėjo nežinoti), kad M. B. yra tik 15 m., t.y. jis yra vaikas. L. B. jaunesnį brolį į daromą nusikalstamą veiką įtraukė, nes vienas negalėjo atlikti būtinų veiksmų – apieškoti nukentėjusiojo drabužių, nes laikė užlaužęs Ž. K. rankas, todėl jam buvo reikalinga šalia buvusio M. B. pagalba. L. B., įtraukdamas M. B. į nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad įtraukia 15 m. amžiaus brolį (vaiką) į nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo L. B. veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 159 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis iš dalies pripažino padaręs abi nusikalstamas veikas, dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad tiek Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, tiek ir Lietuvos Respublikos 159 str. numatytą nusikalstamą veiką, L. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors baudž. byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių L. B. neblaivumo laipsnį nusikalstamų veikų vykdymo metu, tačiau jis pats duodamas parodymus aiškiai patvirtino, kad vykdydamas abi nusikalstamas veikas buvo neblaivus. Teismas aplinkybės, kad vykdant plėšimą Ž. K. atžvilgiu betarpiškai dalyvavo ir M. B. (atsižvelgiant į M. B. dalyvavimo darant nurodytą nusikalstamą veiką pobūdį), nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis L. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 159 str.) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d. ir 5 d.). Jis nusikalto nebe pirmą kartą, anksčiau jau yra teistas (T. 1, b.l. 119-142). L. B. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairių teisės pažeidimų įvykdymą (T. 1, b.l. 143-146). Kaltinamasis niekur nedirba (T. 1, b.l. 147), jis nuo 2014-01-15 yra registruotas darbo biržoje (T. 1, b.l. 148). Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai (T. 1, b.l. 150). Narkologo ir psichiatro įskaitoje L. B. neįrašytas (T. 1, b.l. 151).

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki septynių metų, o Lietuvos Respublikos BK 159 str. sankcijoje yra numatyta eilė alternatyvių bausmės rūšių. Atsižvelgiant į tai, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. 1 d. numatytų tikslų – nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį; atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; siekti jį pataisyti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – kaltinamajam L. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę už vidurkį, o pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. skirtina minimalaus dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 50 str.).

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. nustatyta tvarka.

Baudž. byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, leistų taikyti kaltinamajam kitą nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytą bausmės rūšį, nėra nustatyta. Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymas L. B. atžvilgiu negalimas.

Kaltinamasis M. B. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., padarė būdamas nepilnamečiu (15 metų amžiaus). Todėl, skiriant bausmę, jam taikomos Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos su tam tikromis išimtimis (Lietuvos Respublikos BK 81 str. 1 d.). Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., 90 str. ir 91 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str., 60 str.). Baudž. byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad darydamas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, M. B. būtų buvęs neblaivus. Nukentėjusysis Ž. K., teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad M. B. jo namuose alkoholio nevartojo. Taip pat teismas nepripažįsta sunkinančia aplinkybe ir to fakto, kad M. B. vykdė nusikalstamą veiką Ž. K. atžvilgiu kartu su broliu L. B..

Kaltinamasis M. B. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Jis nusikalto pirmą kartą (T. 1, b.l. 50). M. B. administracine tvarka nebaustas (T. 1, b.l. 51). Nusikalstamos veikos vykdymo metu (t.y. 2014-03-03) jis buvo nepilnametis (T. 1, b.l. 48). M. B. mokosi Prienų rajono Jiezno gimnazijoje (T. 1, b.l. 54). Mokymo įstaigos kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai (T. 1, b.l. 54). Jis auga į socialinės rizikos apskaitą įtrauktoje šeimoje, kurioje gyvenimo ir buities sąlygos yra minimalus lygio (T. 1, b.l. 57). Narkologo ir psichiatro įskaitoje M. B. neįrašytas (T. 1, b.l. 59).

Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant žemesnę už vidurkį ir artima minimaliai.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., M. B. padarė būdamas nepilnametis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, nusikalstamą veiką įvykdė palenktas vyresniojo brolio – kaltinamojo L. B., teismas laiko, jog bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos BK 41 str.) gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas t.y. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant M. B. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu (Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys bei nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės leidžia manyti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir M. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nukentėjusysis Ž. K. bauž. byloje buvo pareiškęs civ. ieškinį dėl 17,00 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo (T. 1, b.l. 29). Teisiamojo posėdžio metu Ž. K. aiškiai nurodė, kad turtinė žala dėl pagrobtų 17,00 Lt jam yra atlyginta, jis pretenzijų niekam neturi, todėl civilinio ieškinio atsisako (T. 2, b.l. 106-111). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numato, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis patvirtino, kad visa padaryta žala jam yra atlyginta, todėl priimtinas Ž. K. atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos CPK 112 str. 3 d.).

Nagrinėjamos baudž. bylos duomenys liudija, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – medinė lazda ir automobilio „NISSAN SUNNY“ rakteliai, yra saugomi Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK (T. 1, b.l. 14a). Nuosprendžiui įsiteisėjus, medinė lazda sunaikintina įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 2 p.), o automobilio „NISSAN SUNNY“ rakteliai grąžintini nukentėjusiajam Ž. K. (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Baudž. byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kuri liudija, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už būtiną gynėjo dalyvavimą ginant kaltinamąjį L. B. sudaro 303,20 Lt sumą (T. 2, b.l. 47). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 3 d. ir 106 str. nuostatomis, nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo L. B..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 m. (dviem metams).

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str., ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 mėn. (trims mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 159 str., kaip labai besiskiriančias pagal pavojingumą ir priskiriamas skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrinti apėmimo būdu, ir už nurodytas nusikalstamas veikas paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 m. (dviem metams).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-07-04.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti L. B. suėmime išbūtą laiką nuo 2014-03-04.

Kardomąją priemonę - suėmimą - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-04 iki 2014-03-06 (dvi dienas).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. ir M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams), paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėn. (dvylikos mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę - nepilnamečio atidavimą prižiūrėti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priimti nukentėjusiojo Ž. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 3 d. ir 106 str., priteisti iš L. B. išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą - 303,20 Lt (tris šimtus tris litus, 20 ct.).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – medinę lazdą, saugomą Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – automobilio „NISSAN SUNNY“ raktelius, saugomą Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžinti nukentėjusiajam Ž. K..

Nuosprendis per 20 d. (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.