Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)Šiaulių r., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 11 kartų: 1) 1994-06-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 146 str. 3 d. 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1996-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 43 str. bausmė subendrinta su 1994-06-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; pritaikius 1995-12-21 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos” 4 str., neatliktoji bausmė sumažinta 1/3 dalimi, galutinė bausmė 2 metai 9 mėnesiai 25 dienos laisvės atėmimo, 1997-01-08 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, nustatant galutinę bausmę 2 m. 10 mėn. 24 d. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 3) 1997-10-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius 1995-12-21 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos” 4 str., neatliktoji bausmė sumažinta 1/3 dalimi, vadovaujantis LR BK 43 str. bausmė subendrinta su 1996-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė paskirta bausmė 2 metai 10 mėnesių 24 dienos laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 4) 1998-09-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 43 str., bausmė subendrinta su 1997-10-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 2000-02-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999-11-25 įstatymu Nr. VIII-1439 ir Nr. VIII-1440, LR BK 7 str., galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 5) 2001-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 6) 2001-12-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2, 3 d. 2 metams laisvės atėmimo su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., bausmė subendrinta su 2001-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl amnestijos” 5 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė paskirta 2 metai 8 mėnesiai 23 dienos laisvės atėmimo; 7) 2005-03-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; 8) 2005-12-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2005-03-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo; 9) 2008-12-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.; 10) 2012-06-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 187 str. 1 d. galutine bausme - laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, 2013-10-02 nutartimi bausmė sumažinta 1/3, 2013-10-15 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę; 11) 2014-09-25 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2014 m. birželio 9 d. laikotarpyje nuo 13.00 iki 23.30 val. išlaužus V. Č. priklausančio kambario duris, įsibrovė į kambarį, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė svetimą, nukentėjusiajai O. Ž. priklausantį, 5 150,00 Lt bendros vertės turtą: 4 vnt. auksinių žiedų už 800 Lt (vieno žiedo vertė 200 Lt), 5 vnt. sidabrinių žiedų už 250 Lt (vieno žiedo vertė 50 Lt), 2 sidabrines grandinėles už 200 Lt (vienos grandinėlės vertė 100 Lt), žirkles „Milenum“ už 1 000 Lt, 3 žirkles už 900 Lt (vienų žirklių vertė 300 Lt), 20 vnt. įvairių šukų, kurių bendra vertė 300 Lt, zomšinę striukę 1 000 Lt vertės, kvepalus „Esprit“ 250 Lt vertės, kvepalus „JF“ 250 Lt vertės, medžiaginį krepšį „Laura Begioti“ už 200 Lt.

Kaltinamasis V. J. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-06-09 dirbo sode „P.“. Vakare 19.00-20.00 val. paskambino O. Ž. sužadėtiniui V. Č., paklausė „ar būsi namie“, jis sako „aš ligoninėje, bus O.“. Su paskutiniu autobusu atvažiavo iki jų apie 22.30 val. Koridoriuje būdavo padėta rankena atidaryti durims, bet pasižiūrėjo, rankenos nebuvo. Tuomet pabeldė dar į duris, jas atidarė kaimynas. Paklausė „ar yra V. su O.“, sako „nežinau, pasižiūrėk“. Pabeldė į jų kambario duris, durų niekas neatidarė, palenkė durų rankeną, durys atsidarė. Kambaryje kaip visuomet buvo „bardakas“, daiktai išmėtyti, paskambino V., kad nėra O., jis sako „kaip visuomet bus girta“, pabuvo dar pusvalandį, atsigėrė arbatos ir tuomet išėjo. Eidamas R. gatve susitiko O., su ja nebuvo įmanoma susikalbėti, neaišku, ar ji buvo prigėrusi alkoholio ar vaistų, jie išsiskyrė. Po kurio laiko sužinojo, kad yra kaltinamas. Prašė tyrėjos, kad atliktų akistatą, nes ji sakė „nieko aš nerašiau, nieko nežinau“. Ką tyrėja rašė, nežino, jai pasakė „rašykit ką norit“. Pats pasirašė, neskaitė. Tokia buvo tyrėjos nuomonė, ne jo. Pas O. Ž. ateidavo dažnai. Turėjo raktą. Prieškambaryje buvo padėta dėžutė. Matė pas O. žiedus, grandinėles. Nežino, ar ji kirpėja. Ji sakė, kad turėjo tokius daiktus, kuomet dirbo Vilniuje. Vieną dieną ji sakė vienaip, kitą kitaip. Jos atsiprašyti nenorėjo, nes nėra už ką. Su policijos pareigūne, atlikusia ikiteisminį tyrimą, susiduria ne pirmą kartą. Pats ten gyveno. Ateidavo kai jų nebūdavo, turėjo raktus. Tai žinojo kaimynai, visi tai matė. Tai pirmas kartas kai tyrėja prirašė netiesą. Alkoholio nevartoja. Matė O. Ž. užsidėjusią žiedus, storą grandinėlę. Nežino, ar daiktai buvo auksiniai. Su zomšine striuke einant O. Ž. nematė. Su V. Č. susiskambindavo, kas pirmas grįždavo, tas padarydavo valgyti. Jie buvo kaip šeima. Kaltę neigia, neprisipažįsta. Paskutinis teistumas 2014-09-25, dar liko pusė metų bausmės.

Nukentėjusioji O. Ž. teisme parodė, kad V. J. matytas, yra draugas. Jis dirba netoli jos namų, konfliktų su juo nėra. Vartoja raminamuosius vaistus, turi negalią, serga epilepsija, mažakraujyste. Gyvena (duomenys neskelbtini). Tikslios vagystės datos nepamena, pasigedo žirklių, šukų ir viso to kas įeina į kirpėjo darbo įrankius. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingai. Žirklės pagamintos iš specialaus metalo, yra negalandomos, jomis gražiai nusikerpa plaukai. Žirkles įsigijo Rygoje. Pagal specialybę yra kirpėja. Dabar dirbti negali, nes yra pavogti daiktai. Dirbo pagal užsakymus, skelbimus, gimines. Įėjimo durys yra rakinamos. Žirklės buvo naudotos apie metus. Neteko 20 vnt. šukų, jų vertė 300 Lt. Dar buvo pavogti plaukų segtukai, lakai, putos, šampūnas, 4 vnt. peniuarų, 5 vnt. sidabrinių žiedų. Visi žiedai dovanoti. Pareiškimą rašė šoko būsenoje. Pareiškime žiedų vertę nurodė teisingai. Dar buvo pavogtos grandinėlės – viena stora su pakabuku, kita dedama ant rankos, jų vertę nurodė teisingai. Auksiniai žiedai buvo senelės, jų vertė po 200 Lt. Dar dingo rudos spalvos ilgas paltas su apykakle, juodos spalvos puspaltis, zomšinė striukė, taip pat dingo kvepalai. Sesuo gyvena Šveicarijoje, ji jai parveždavo dovanų, kvepalų vertė po 250 Lt. Taip pat dingo rankinė. Kambarį rakina visą laiką. Tuo metu nebuvo namie, gydėsi ligoninėje. Gyvena su V. Č.. Po vagystės durų spyna buvo deformuota. Iki vagystės spyna buvo normali. Peilis ne jos. Pareigūnams viską pasakė teisingai. Papildydama parodymus nukentėjusioji O. Ž. parodė, kad šiai dienai geria vaistus. Turto pavogta buvo nemažai. Tyrimo metu turto vertė teisingai nurodyta. Žirklių „Milenium 2 000“ vertė 1 000 Lt. Kirpėja dirba virš 10 metų. Pavogtų 20 vnt. šukų vertė 300 Lt. Auksiniai žiedai buvo senelės 4 vnt. po 200 Lt. Pavogti sidabriniai žiedai ir dvi sidabrinės grandinėlės. Visi jie buvo dovanoti. Kvepalų vertė įvardinta teisingai. Tyrimo metu striukės vertę nurodė teisingai – 1 000 Lt. Ieškinį palaiko, nes pinigai jai svarbūs. Su V. K. nebendrauja, tik sveikinasi. Pavogti daiktai neatsirado. Žiedai ir grandinėlės buvo sudėti į dėžutę. V. K. apie tuos daiktus nesigyrė. V. J. ateidavo, nes netoli garaže dirbo. Pas ją yra buvęs. Daiktus galėjo matyti kuomet ji pasipuošdavo, užsidėdavo papuošalus. Matė giminės. Dėžutė namie buvo padėta. V. Č. gyvena kartu su ja ne vienus metus. Jis matė visus daiktus. Gauna 350 Lt neįgalumo pašalpą. Jei turi sveikatos, tuomet apkerpa plaukus. Bustas yra socialinis, ne jos. Durys buvo rakinamos abi: ir lauko, ir kambario. Taip nebūdavo, kad V. J. gyveno, yra gal vieną – du kartus nakvojęs. Neleido jam gyventi jiems nesant. Raktų jam nebuvo davę. Duris visą laiką rakina. V. Č. jį įleisdavo, jei jie būdavo namie.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad V. J. pažinojo. Jis du mėnesius gyveno pas juos. Su O. Ž. ir V. J. konfliktų nėra. Pats tik matė kaip V. J. įėjo į tą kambarį, kur gyveno du mėnesius. Tai buvo vienuolikta valanda vakaro, tikslios dienos nepamena. Su savimi jis daiktų neturėjo. Nežino, ar jų kambario durys buvo užrakintos ar atrakintos. Durų spyna buvo normali. Atrodo, jis beldėsi. O. Ž. grįžo vėliau. Pats išėjo iš kambario ir pamatė įeinantį žmogų. Matė birželio 9 dienos vakarą. Paskui 12.00 val. atvyko policija, iškvietė jį, buvo šeimininkė. Pareigūnams galėjo pasakyti, kad daiktus galėjo V. J. pavogti. Nežino kada jis iš ten išėjo. Turi savo kambarį. Daugia nieko nematė. V. J. beldė į bendras duris. Galbūt ir girdėjo stipresnius smūgius, bet nekreipė dėmesio, nes jis ten gyveno du mėnesius. Po įvykio su juo nekalbėjo. Kaimynės klausinėjo kas nutiko, kiti neklausė. Garsai gal buvo panašūs į laužimo garsus, bet pats nekreipė dėmesio. Yra buvęs pas O. Ž. ir prieš vagystę ir po jos. Ten nematė brangių daiktų, papuošalų. Suprato, kad ji buvo kirpėja. Žirklių nematė. Pats ėjo į bendrą koridorių. Spyna buvo tvarkinga. Po įvykio durų nematė. Pamatė tik atvykusią policiją. Moteris fotografavo, jo neįleido. Po V. J. atvykimo praėjus pusvalandžiui nuėjo miegoti. Policijai atvykus O. Ž. nebuvo. V. J. pas juos yra nakvojęs, matė jį ne kartą.

Liudytojas V. Č. teisme parodė, kad V. J. pažįsta. Jis yra jos draugės draugas. O. Ž. gyvena pas jį, duoda jai valgyti. Su O. Ž. sutaria geriau nei su V. J.. Su ja susipažino nakvynės namuose. Apie vagystę nieko nežino. O. Ž. atsivedė gyventi V. J., jie abu gyveno pas jį. O. Ž. turėjo žirklių, fenų, ji yra žymi kirpėja. Yra matęs pas ją ir šukas, ir žirkles. Papuošalų taip pat turėjo. Auskarai, žiedai gal buvo sidabriniai. Žiedus tris-keturis tikrai matė. V. J. su O. Ž. ateidavo kartu. Vienas be O. Ž. V. J. neužeidavo. Be jo žinios V. J. užeiti neleido. Jo kambarys yra adresu M. g., buto numeris 515 be raidės. Su raide yra kaimyno kambarys. Jo būstas yra socialinis, į jį priėmė gyventi O. Ž. prieš keturis metus. Dabar šukų, žirklių nebėra. Ar O. Ž. turėjo striukę, nepamena. Matė pas ją kelis auksinius, sidabrinius žiedus, kvepalų ji taip pat turi. V. J. ir O. Ž. kartu gyveno 3-4 mėnesius. V. J. ateidavęs pasibelsdavo. Jei jo namie nebuvo, gal O. buvo. V. J. kambario raktų neturėjo. Prieš porą savaičių išlaužė duris. Kambario duris išlaužia jau ne pirmą kartą. Dabar paskutiniai likę durų raktai pas jį. Nieko dėl vagystės negali paliudyti. Nepamena, kad V. J. duodavo raktus.

Liudytoja J. I. teisme parodė, kad V. J. matytas tarnybiniais reikalais. V. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis buvo apklaustas, kiek pamena, du kartus. Nukentėjusioji nepažįstama. V. J. prisipažino įvykdęs vagystę, mintis dėstė rišliai, nuosekliai, parodymai buvo surašyti iš jo žodžių. Jis parodymus skaitė, po jais pasirašė, pastabų neturėjo. Pirmoje apklausoje jis pilnai sutiko, antroje apklausoje buvo tikslinama vieta. Jis sakė, kad peilis ne jo ir į butą pateko stumdamas duris. Su nurodyta daiktų verte sutiko. Mano, kad asmuo dabar duoda kitokius parodymus, nes vengia baudžiamosios atsakomybės. Apklausiamas asmuo buvo blaivus, įtarimų nesukėlė. Jo parodymų neįtakojo, niekas jo negąsdino, jam negrasino. Apklausa vyko 321 kabinete, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, gynėjas nedalyvavo. Jam buvo skirta kardomoji priemonė. Į apklausas atvyko savanoriškai.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. J. kaltu neprisipažino, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios O. Ž., liudytojų V. K., V. Č., J. I. duoti parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2014-06-10 O. Ž. protokolas – pareiškimas apie jai priklausančio turto pagrobimą 2014-06-09 (3 b. l.);

- 2014-06-10 apžiūros protokolas, kuriame aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), sudarytos foto lentelės (6-11 b. l.);

Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugomą teritoriją ar saugyklą. Išdėstyti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios O. Ž., liudytojų V. K., V. Č., J. I. duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kt. įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. J. 2014 m. birželio 9 d. laikotarpyje nuo 13.00 iki 23.30 val. išlaužus kambario duris, įsibrovė į kambarį, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė svetimą, nukentėjusiajai O. Ž. priklausantį, 5 150,00 Lt bendros vertės turtą: 4 vnt. auksinių žiedų už 800 Lt (vieno žiedo vertė 200 Lt), 5 vnt. sidabrinių žiedų už 250 Lt (vieno žiedo vertė 50 Lt), 2 sidabrines grandinėles už 200 Lt (vienos grandinėlės vertė 100 Lt), žirkles „Milenum“ už 1 000 Lt, 3 žirkles už 900 Lt (vienų žirklių vertė 300 Lt), 20 vnt. įvairių šukų, kurių bendra vertė 300 Lt, zomšinę striukę 1 000 Lt vertės, kvepalus „Esprit“ 250 Lt vertės, kvepalus „JF“ 250 Lt vertės, medžiaginį krepšį „Laura Begioti“ už 200 Lt. Nors kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino, teisme neigė įvykdęs vagystę, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad tai tik pasirinkta kaltinamojo pozicija, siekiant išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, pažymėtina, kad V. J. pozicija nenuosekli: ikiteisminio tyrimo metu, 2014-07-10 jis savo kaltę pripažino visiškai, aiškiai nurodė aplinkybes kaip įvykdė vagystę iš kambario (duomenys neskelbtini), pažymėdamas, kad mintis vogti kilo kai užėjo pas O. Ž. į kambarį, patikrino jos krepšį ir pamatė jame vertingus daiktus; pabrėžė, kad vagystę įvykdė, nes tuo metu niekur nedirbo, reikėjo pinigų pragyvenimui; kitą dieną visus pavogtus daiktus pardavė atsitiktinai sutiktiems žmonėms Šiaulių mieste, gaudamas apie 1 500 Lt; gautus pinigus išleido maisto produktams, cigaretėms, alkoholiui; norėtų atsiprašyti O. Ž. (32-33 b. l.). 2014-08-18 vykdytos apklausos metu pripažino, kad stumtelėdamas duris galėjo sugadinti spynos širdelę; nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos (38-39 b. l.). Gi apklausiamas teisme V. J. kardinaliai pakeitė poziciją ir savo kaltę neigė. Teismas apklausė policijos pareigūnę J. I., kuri vykdė V. J. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, ir ši liudytoja aiškiai nurodė, kad V. J. prisipažino įvykdęs vagystę, mintis dėstė rišliai, nuosekliai, parodymai buvo surašyti iš jo žodžių; jis parodymus skaitė, po jais pasirašė, pastabų neturėjo; pirmoje apklausoje jis pilnai sutiko, antroje apklausoje buvo tikslinama vieta; jis sakė, kad peilis ne jo ir į butą pateko stumdamas duris; su nurodyta daiktų verte sutiko; mano, kad asmuo dabar duoda kitokius parodymus, nes vengia baudžiamosios atsakomybės; apklausiamas asmuo buvo blaivus, įtarimų nesukėlė; jo parodymų neįtakojo, niekas jo negąsdino, jam negrasino. Akivaizdu, kad J. I., kaip policijos pareigūnė, nėra suinteresuota šios bylos baigtimi, todėl neturi jokio pagrindo apkalbėti V. J., todėl šios liudytojos parodymais teismas remiasi visa apimtimi. Teismas taip pat nenustatė ir priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji O. Ž. galėtų duoti melagingus parodymus apie jai priklausančio turto vagystę, taip apkalbant V. J.. Nukentėjusiosios duoti parodymai aiškiai patvirtina apie įvykdytą vagystę iš kambario, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Nors apklausinėjama teisme nukentėjusioji O. Ž. kai kurių aplinkybių tiksliai neprisiminė, tačiau atsižvelgtina, kad po įvykdytos vagystės iki nukentėjusiosios apklausos teisme jau praėjęs atitinkamas laiko tarpas, be to, kaip patvirtino O. Ž., šiuo metu ji turi sveikatos problemų, aiškiai patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė teisingai, todėl teismas nukentėjusios parodymus vertina šių aplinkybių kontekste ir iš esmės laiko juos nuosekliais. Kaip nurodė O. Ž., anksčiau ji yra dirbusi kirpėja, todėl akivaizdu, jog ji galėjo turėti atitinkamų plaukų priežiūros įrankių (šukų, žirklių ir kt.). Kaip patvirtino kaltinamasis, pas O. Ž. jis yra matęs žiedus, grandinėles. Analogiškas aplinkybes dėl O. Ž. daiktų (šukų, žirklių, papuošalų ir kt.) patvirtino ir liudytojas V. Č.. Pagal tokias aplinkybes teismui nėra pagrindo abejoti nurodomais pagrobtais daiktais. Be to, nėra pagrindo abejoti ir minėtų pagrobtų daiktų verte – ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo pripažinęs, kad juos pardavė už gana nemenką piniginę sumą. Byloje esančios fotonuotraukos su laužimo žymėmis (10 b. l.); įvykio vietoje rastas peilis; liudytojo V. K. teisme duoti parodymai, kad iki tol durų spyna buvo normali; garsai gal buvo panašūs į laužimo garsus, bet pats nekreipė dėmesio; nukentėjusiosios O. Ž. teisme duoti parodymai, kad po vagystės durų spyna buvo deformuota - patvirtina, kad šiuo atveju išlaužus kambario duris, buvo įsibrauta į kambarį (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kaip patvirtino liudytojas V. K., pas O. Ž. buvo atėjęs būtent V. J.. Taigi, visi gauti duomenys šiuo atveju atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. J. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad vagystė įvykdyta iš kambario, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (kaip nurodė liudytojas V. Č., jo kambarys yra adresu (duomenys neskelbtini) be raidės; su raide yra kaimyno (V. K.) kambarys; į kambarį priėmė gyventi O. Ž. prieš keturis metus), tuo pagrindu patikslintinas kaltinimas dėl kambario, kuriame buvo įvykdytas turto pagrobimas, numerio ir faktinės priklausomybės. Tai nekeičia veikos teisinės kvalifikacijos ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties. V. J. veika šiuo atveju teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

V. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. V. J. nusikalto būdamas teistas (40-46, 48-54 b. l.), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. Baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (57-61 b. l.), nedirbantis (63 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (62 b. l.). V. J. nėra atlyginęs žalos nukentėjusiajai O. Ž.. Linkęs darytis turtinius nusikaltimus. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. J., kaip recidyvistui, vedančiam netinkamą gyvenimo būdą, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už tyčinio nusikaltimo padarymą griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendį atliktas bausmės laikas.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (34 b. l.) - nuo nuosprendžio paskelbimo dienos keistina į suėmimą. Suėmimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji O. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 5 160 Lt (1 494,43 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (21 b. l.). 2014-07-21 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove (22 b. l.).

Minėta turtinė žala padaryta kaltinamojo V. J. veiksmais, todėl nukentėjusiajai turi būti atlyginta pilnutinai. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajai dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, bet darbingas), pagrobto turto vertę ir ypatumus, į tai, kad nukentėjusioji kirpėjos praktika šiuo metu oficialiai nebeužsiima, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2015 metų I ketvirtyje, sprendžia, kad pareikštas O. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo V. J. O. Ž. naudai priteistina 150 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išlaidos, patirtos vykdant objekto tyrimą (207,60 Lt; 14 b. l.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 straipsniu, nelaikytinos proceso išlaidomis, nes susijusios su tarnybinių užduočių atlikimu.

Byloje buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo parinktas teismo iniciatyva (LR BPK 51 str. 1 d. 7 p.), taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), šios išlaidos iš kaltinamojo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

- peilis, paimtas po vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, saugomas Šiaulių apskrities VPK (16 b. l.) – sunaikintinas.

Nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir V. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę V. J. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-02-06.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-25 nuosprendį.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pakeisti į suėmimą. Suėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

Nukentėjusiosios O. Ž. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 5 160 Lt (1 494,43 Eur) turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš V. J. O. Ž. priteisti 1 494,43 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 43 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios O. Ž. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) sumai ir priteisti O. Ž. iš V. J. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės užmokestis) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

- peilį, paimtą po vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, saugomą Šiaulių apskrities VPK - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.