Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-1388-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
T-1388-753/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-1388-753/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 21 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. gegužės 21 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-358 nutarta taikyti nuteistajam E. V., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 17 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema (22 balų) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 39 balų. E. V. elgesys vertinamas kaip teigiamas – už aktyvią visuomeninę veiklą jis 4 kartus paskatintas, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – bausmę atlikinėja Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, aktyviai dalyvauja užsiėmimuose. Jis yra išklausęs įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklausomi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. E. V. socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Teismo metu jis kaltę pripažino. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog laikysis įstatymų ir nebenusikals.

E. V. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimas.

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos komisijos 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimas ir vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu nuo likusios 2 m. 7 mėn. 7 d. laisvės atėmimo bausmės dalies E. V. paleistas lygtinai, išvyko 2014 m. lapkričio 21 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir nuteistasis grąžintas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies.

Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 31 d., pabaiga – 2019 m. birželio 7 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, taip pat vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – E. V. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, per bausmės atlikimo laiką yra 5 kartus paskatintas, rodo pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką (nuo 2017 m. spalio 24 d. jam, kai buvo nustatyti 39 balai pagal „OASys“, nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi 17 balų), įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Nuteistasis E. V. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, vienas iš kurių yra tyčinis nužudymas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad artimas kriminogeniniams veiksnys – piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad bylos dokumentuose yra įrodymų ir pats nuteistasis teigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Jis suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jo poveikį ir su tuo susijusias problemas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi lygtinis paleidimas dėl įpareigojimo nevykdymo (girtavimo) E. V. panaikintas ir jis grąžintas atlikti likusios neatliktos 2 m. 7 mėn. 7 d. laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis taip pat nesielgė nepriekaištingai – 2016 m. lapkričio 17 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą jam skirta drausminė nuobauda, kuri negalioja tik nuo 2017 m. birželio 16 d., ją panaikinus prieš terminą. Nors nuobauda negaliojanti, tačiau pažeidimo padarymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad net būdamas laisvės atėmimo vietoje jis negeba elgtis nepriekaištingai, o tai sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos jo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindo išvadai, kad E. V. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek jį pataisyti bei užtikrinti teisingumo principą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tada bus pasiekta bausmės paskirtis.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu E. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-358.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-358 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė