Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-117-531/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-29
Bylos Nr.
1S-117-531/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Nuteistasis
J. T.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-117-531/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46194-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios J. T. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu J. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jai paskiriant laisvės atėmimą 2 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. (2 dienos). Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 18 d. 2022 m. rugsėjo 28 d. nuteistoji faktiškai atliko 1 metus 2 mėnesius ir 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

2. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajai J. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK)157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Siekiant per nustatytą laiką objektyviai įvertinti nuteistosios socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, rekomendavo nuteistajai dalyvauti (duomenys neskelbtini) grupės veikloje, dirbti pataisos įstaigos siūlomus darbus. Nesutikdama su šiuo nutarimu J. T. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

3. 2022 m. spalio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria J. T. skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. J. T. pateiktu skundu nesutinka su 2022 m. spalio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi ir prašo jai taikyti lygtinį paleidimą, jai vykstant į Reabilitacijos centrą ir, jei teismas mato reikalinga, taikyti įstatymu numatytas priemones, pavyzdžiui, intensyvią priežiūra ir kt. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas plečiamai interpretuoja teisės aktų normas, ignoruodamas BVK, pagal kurį ir turėjo būti nagrinėjamas skundas. Pabrėžia, kad yra nuteista adekvačia, proporcinga, atitinkančia visuomenės interesus bausme ir mano, kad apylinkės teismas viršijo savo įgaliojimus, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, t. y. perimdamas atsakomybę dėl bausmės dydžio už padarytą nusikaltimą. Nesutinka su teismo argumentu, jog įstatymo leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Taip pat tuo, jog lygtinis paleidimas neatitiktų teisingumo principo, visuomenės atžvilgiu būtų neadekvatus ir neproporcingas. Pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tai bausmės atlikimo etapas, skirtas resocializacijos tikslams įgyvendinti, skatinantis koreguoti savo elgesį visuomenėje, įsitraukiant į visuomenei naudingas veiklas, praktikuoti sveiką socialų gyvenimo būdą. Lygtinai paleistas nuteistasis yra Probacijos tarnybos žinioje, kuri ir toliau nuosekliai vykdo nuteistųjų socialinę integraciją. Probacijos tarnyba dirba su lygtinai paleistais nuteistaisiais priežiūros principu ir stiprina motyvaciją gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais, stiprina resocializacijos procesą, parenkant nusikalstamo elgesio veiksnių šalinimo priemones ir tuo skatina keistis linkusius į teisės pažeidimus. Atkreipia dėmesį, kad BVK nenumato, jog turi būti atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį, paskirtos bausmės dydį ir ankstesnius teistumus, į visą tai teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

7. Apeliantei išaiškintina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog nuteistasis atliko privalomą paskirtos bausmės dalį, nes įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas, kad paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Taip pat turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas, t. y. teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Ar tai įmanoma, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kt.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, skundo argumentus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė ir atsižvelgė į visas J. T. charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei nusikalstamos rizikos laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, kad nors ir nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme, atsižvelgus į bylos duomenų visumą konstatuotina, kad šiuo metu nuteistosios lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padaryto nusikaltimo sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jos pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

9. Iš teismui pateiktos asmens bylos nustatyta, kad J. T. atvykusi į pataisos namus dalyvavo adaptacijos programoje. Buvo nukreipta lankyti pataisos programas. Dalyvauja (duomenys neskelbtini) grupės veikloje. 2021 m. spalio – sausio mėnesį dalyvavo 40 akademinių valandų trukmės „(duomenys neskelbtini)“ programoje. 2021-2022 mokslo metais (duomenys neskelbtini) mokėsi ir įgijo kirpėjos specialybę. Nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 13 d. dalyvavo programoje „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. gegužės – birželio mėn. lankė ir sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) užsiėmimus. Nuo pat atvykimo į pataisos namus dalyvauja (duomenys neskelbtini) grupės veikloje. Vykdant integracijos į visuomenę programą, lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos. Bausmės atlikimo metu nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. J. T. yra profesinio išsilavinimo, taip pat yra įgijusi apdailininkės ir virėjos specialybes. Jos pačios prašymu, 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) darbininke, dirbo iki 2021 m. lapkričio 10 d., nuo 2022 m. vasario 1 d. iki vasario 28 d. dirbo valytoja – tvarkytoja. Nuteistoji aiškina, kad darbo prašėsi nuolat, tačiau dėl darbo stokos daugiau įdarbinta nebuvo. Teigia suprantanti alkoholio žalą, išreiškė motyvaciją ieškoti būdų spręsti su alkoholio vartojimu kylančias problemas, suvokia, kad jai tai nebus lengva. Išėjusi į laisvę vyks gydytis į reabilitacijos centrą, dėjo pastangas susitarti su priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomene (duomenys neskelbtini) vadove, kad būtų priimta gydymuisi nuo priklausomybės. Yra gautas teigiamas atsakymas. Nuteistoji nėra linkusi į socialinį atsiskyrimą, yra bendraujanti, vertina draugystę. Save vertina adekvačiau, yra geranoriška. Pradėjo lankyti individualias psichologės konsultacijas, užsiima saviugda, skaitydama psichologės rekomenduotas knygas. Atpažįsta problemines sritis, jas įvardina. Žino tinkamus problemų sprendimo būdus, turi informaciją, kur gali kreiptis pagalbos. Apribojimus, priežiūrą ir ją vykdančius pareigūnus vertina palankiai, motyvuota dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos priemonėse. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta.

10. Pateikti asmens bylos duomenys rodo, kad nuteistosios J. T. elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, tačiau, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, tai tik patvirtina, kad ji elgiasi taip, kaip turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kuris stengiasi koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra pakankamos teigti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti, o nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleista iš pataisos įstaigos.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. T. priskirta (duomenys neskelbtini) nuteistųjų grupei. Ankščiau teista 3 kartus, pataisos namuose yra 2 kartą. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdama (duomenys neskelbtini) metų (buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės). Pirmojo nusikaltimo padarymo metu ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Visas nusikalstamas veikas ji padarė alkoholio poveikyje. Daromi nusikaltimai sunkėja. Kaip jau minėta, nuteistoji turi profesinį išsilavinimą, įgijusi apdailininkės specialybę, atlikdama ankstesnę bausmę pataisos namuose įgijo virėjos specialybę, o šiuo metu – kirpėjos. Iki suėmimo ji nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, dirbo trumpalaikius darbus į kuriuos buvo siunčiama, taip pat dirbdavo viešuosius darbus už gaunamas pašalpas. Sodros duomenimis, nuo 2004 m. gegužės 18 d. iki 2004 m. liepos 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2005 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. liepos 16 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) darbininke, dirbo iki 2021 m. lapkričio 10 d., nes jai nepavyko išmokti atlikti paprasčiausių darbų pagal technologinius reikalavimus ir dėl ko buvo atleista. 2022 m. vasario 1-28 d. dirbo valytoja – tvarkytoja (po 2 val. per dieną). Į pataisos namus atsiųsti antstolio patvarkymai 19 039,06 Eur sumai, iš uždirbtų lėšų atskaičiuoti vos 19,74 Eur. Taigi, kaip matyti J. T. stokoja darbinės patirties, kas gali lemti sunkumus siekiant įsidarbinti, gauti legalias pajamas, sumokėti skolas. Iš byloje esančios jos asmens bylos matyti, kad tiek mama, tiek brolis, su kuriais prieš tai gyveno, yra linkę vartoti alkoholį, brolis atlieka bausmę už motinos sužalojimą. Jos santykiai su broliu konfliktiški, su mama pavyksta sutarti ne visada, nes mama netoleruoja jos gyvenimo būdo. Dar turi 2 seseris, su jomis bendrauja, bet yra praradusi jų pasitikėjimą, nors jos palaiko ją dėl apsisprendimo vykti gyventi į reabilitacijos centrą. Pasimatymų bausmės atlikimo metu nėra turėjusi, su mama ir seserimi bendrauja tik telefoninių pokalbių metu. Taigi, nors nuteistoji iš seserų sulaukia palaikymo, tačiau sudėtingi ir net probleminiai santykiai su mama ir broliu gali jai daryti neigiamą įtaką ir itin apsunkinti jos integraciją į visuomenę. J. T. yra lengvai emociškai sujaudinama, ypatingai emocinės įtampos situacijose, pasižymi žema tolerancija frustracijai, stokoja streso įveikos įgūdžių. Tarpasmeniniai jos įgūdžiai nėra pakankamai gerai išlavinti, pokalbio metu jai sunku laikytis įprastų formalumų, bendraudama sunkiai išlaiko socialines ribas, gali būti familiari net ir formalaus bendravimo situacijose. Stebimos gana ryškios impulsyvaus elgesio apraiškos, ji sunkiai pakelia rutininį darbą, yra nekantri, pavartojus alkoholio impulsyvaus elgesio tikimybė padidėja. Ji sunkiai mokosi iš klaidų ir stokoja kritinio mąstymo. Spręsdama problemas laisvėje susiduria su sunkumais, dažnai renkasi nekonstruktyvius būdus. Savo priimamų sprendimų pasekmes suvokia, tačiau yra linkusi jas ignoruoti, nepaisyti. Patiria sunkumų pritaikydama žinias praktiškai, įsisavindama naują informaciją.

12. J. T. nusikalstamo elgesio rizika nors ir mažėjanti, tačiau išlieka vidutinė. Ją didina tai, kad ji ankščiau teista 3 kartus, būdingas teisės pažeidimo modelis, turi nestabilią darbo patirtį, darbinių įgūdžių stoka, sunki finansinė padėtis dėl turimų didelių įsiskolinimų, lėšų valdymo kompetencijos stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, žema tolerancija frustracijai, silpni streso įveikos įgūdžiai, problemų atpažinimo ir konstruktyvaus jų sprendimo įgūdžių stoka, impulsyvumas, nepakankamas pasekmių suvokimas, kategoriškas mąstymas. Riziką mažinantys apsauginiai veiksniai šiuo atveju tėra 2 – ketina vykti gyventi į reabilitacijos centrą, bei priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą.

13. Taigi, kaip matyti, J. T. rodo pastangas taisytis, tačiau įvertinus aukščiau paminėtus kriminogeninius, nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, kurie šiuo atveju laikytini svaresniais nei apsauginiai nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, dar nėra priežasčių konstatuoti, kad jos padaryta pažanga yra pakankama ir leidžianti manyti, jog ji jau galėtų būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, o lygtinai ją paleidus, laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

14. Aukštesnysis teismas atmeta J. T. skundo teiginius, kad šiuo atveju, apylinkės teismas priimdamas nutartį, neturėjo atsižvelgti į jos padarytos veikos pobūdį, bausmės dydį ir ankstesnius teistumus, kadangi tai yra ją charakterizuojančios aplinkybės, todėl jas, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertinti yra privalu. Be to, nutariant J. T. netaikyti lygtinio paleidimo, buvo atsižvelgiama ne tik į šias, bet ir daugelį kitų ją charakterizuojančių aplinkybių, kas ir sudarė pagrindą tokiam sprendimui.

15. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

J. T. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas