Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, atstovui R. U.,

2019 m. kovo 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. B., E. N., V. B. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog UAB „Rolvita“ matininkas R. B., atlikdamas kadastrinius matavimus, surašė Ginčo sklypo 2018 m. kovo 5 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. KM - 1, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos 2 riboženkliais, kitos ribos sutampa su kelio kraštu. Teigia, jog matininkas taip pat parengė 2018 m. kovo mėn. 9729 kv. m (0,9729 ha) žemės sklypo planą M 1:1000 ir kad atlikus Ginčo sklypo kadastrinius matavimus, plotas dėl tikslesnių kadastrinių matavimų pasikeitė vietoj 0,9500 ha ploto į 0,9729 ha plotą. Pažymi, kad Ginčo sklypo plane nurodyta, jog žemės sklypas gretimybėje 4-6 ribojasi su 6 m pločio keliu, esančiu valstybinėje žemėje.

Teigia, kad pareiškėjai patikslintame skunde nenurodo, kaip pažeistos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai, kokių teisės aktų reikalavimai pažeisti. Pažymi, kad nėra duomenų apie leidimą sodinti medžius valstybinėje žemėje, kas sodino medžius ir kada. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjų tėvai galimai sodino medžius, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra pažeistos pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Teigia, jog teisės aktai nenustato, kad negali būti projektuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui į jį laisvos žemės fondo žemės plote, jeigu jame auga medžiai. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pažeistos nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), nei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, nei Metodikos, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, nuostatos.

Teigia, kad Skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 34SS-11-(14.34.32,) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teiginys, kad „pasiūlymo ar pretenzijos dėl D. Š. suprojektuoto lygiaverčio žemės sklypo pretendentų susirinkimo metu ji nepateikė“ nėra teisingas, nes pretendentų susirinkime pasiūlymus ir pretenzijas galėjo pateikti tik pretendentai, o pareiškėja E. N. nebuvo pretendentė ir nedalyvavo susirinkime, tačiau mano, kad tai neturi esminės reikšmės šio rašto teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas ir pareiškėjų E. N. bei E. B. atstovas V. B. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Kiti pareiškėjai bei trečiasis suinteresuotas asmuo ar jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės šioms bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 34SK-377-(14.34.110.) „Dėl žemės sklypų projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ dalies dėl 0,9729 ha ploto žemės sklypo, kuris (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Tarnybos 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 34S-15-(14.34.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui D. Š.“, Skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 34SS-11-(14.34.32.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Skyriaus įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos E. N. 2018 m. balandžio 13 d. (registruotas 2018 m. balandžio 16 d.) skundą.

Faktinės bylos aplinkybės

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų duomenimis pareiškėjams E. B., E. N., V. B. nuosavybes teise priklauso po 1/3 0,30 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių gyvenamojo namo, viralinės, garažo, ūkinio pastato, daržinės, garažo bei kitų pastatų ir statinių. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 0,28 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 7(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pagal Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 19 d. išvadą Nr. 4269 dėl žemės, miško, vandens telkimo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn trečiais suinteresuotas asmuo D. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,27 ha žemės.

Skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 34VĮ-831-(14.34.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ 1 punktu nuspręsta rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui. Šio įsakymo 2 punktu, be kita ko, patvirtinti: 1) 384,6241 ha ploto teritorija (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planams, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengti ir jos ribos; 2) asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas; 3) nustatyti laisvos žemės fondo žemės plotai pagal pridedamą žiniaraštį. Šio įsakymo 3 punktu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo pradžios data – 2017 m. birželio 27 d., kuri yra ir pretendentų susirinkimo diena. Iš minėto žiniaraščio matyti, kad tarp šiuo įsakymu patvirtintų laisvos žemės fondo žemės plotų yra ir ginčui aktualus 0,95 ha plotas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Š. buvo įrašytas į minėtą asmenų sąrašo VIII eilę, pagal kurią perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje.

Iš Skyriaus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypo plano pretendentų 2017 m. birželio 27 d. susirinkimo protokolo Nr. 34PRT-71-(14.34.6) matyti, jog šiame susirinkime dalyvavo ir D. Š., kuriam suprojektuotas 0,95 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (laisvos žemės fondo žemės sklypo numeris (duomenys neskelbtini), suprojektuoto žemės sklypo numeris plane (duomenys neskelbtini)).

Skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 34VĮ-1355-( 14.34.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatytos žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Šio įsakymo 1.2 punktu patvirtintas Asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas. Šiame sąraše eilės Nr. 3 (pakeistas Skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 34VĮ-442(14.34.2)) nurodytas D. Š., kuriam suprojektuotas 0,95 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (žemės sklypo numeris plane (duomenys neskelbtini)).

Pagal UAB „Rolvita“ matininko 2018 m. kovo 5 d. žemės sklypo kadastro duomenis Nr. KM-1 ir 2018 m. kovo 5 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. KM-1 žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformuoto pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 34VĮ-1355-( 14.34.2.) (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos prilyginamąjį projektą, plotas yra 0,9729 ha. Šiame akte, be kita ko, nurodyta, jog: žemės sklypo ribos paženklintos 2 riboženkliais; kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, riba 1 esamas riboženklis; 13 sutampa su kelio kraštu. To paties matininko 2018 m. kovo mėnesį parengtame Ginčo sklypo plane M 1:1000 nurodyta, kad Ginčo sklypas gretimybėje 4-6 ribojasi su keliu ir ties šia riba sklypo viduje pažymėta medžių eilė. Pagal Skyriaus 2008 m. kovo 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 34KAM- 22923 matyti, kad Skyriaus vyriausioji specialistė, patikrinusi UAB „Rolvita“ Ginčo sklypo kadastro duomenų bylą, pažeidimų nenustatė.

Skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 34SK-377-(14.34,I10.) „Dėl žemės sklypų projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ suformuotas, be kita ko, Ginčo sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys pagal UAB „Rolvita“ matininko 2018 m. kovo 5 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Pareiškėja E. N. 2018 m. balandžio 13 d. skundu (registruotas 2018 m. balandžio 16 d., reg Nr. S4GS-6), adresuotu Skyriui, prašė sustabdyti Ginčo sklypo patvirtinimą bei atkelti sklypo ribas bent 2 m nuo kelio, vedančio į jai priklausančią sodybą, kadangi prie kelio yra pasodinti medžiai, kuriuos ji ir jos šeima prižiūrėjo. Nurodė, kad viso būtų 0,8-0,9 aro ir kad šią žemę galėtų nuomotis iš valstybės.

Byloje taip pat pateiktas 4894 kv. m (0,4894 ha) žemės sklypo ribų priskyrimo projektinio pasiūlymo planas M1:500, kurį parengė 1995 m. birželio 27 d. L. S. ir kuriame yra pavaizduoti žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), užsakovas – V. B.. Šio sklypo ribos linijoje E-F palei įvažiavimą į sklypą medžiai nenurodyti.

NŽT 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 34S-15-(14.34.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui D. Š.“ D. Š. atkurtos nuosavybės teisės, be kita ko, parduodant neatlygintinai lygiaverčius Ginčo sklypą ir 0,4931 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis Ginčo sklypas nuosavybės teisė D. Š. ir Ginčo sklypo kadastro duomenys nuo 2018 m. gegužės 24 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 34SS-11-(14.34.32.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ išnagrinėtas pareiškėjos E. N. 2018 m. balandžio 13 d. skundas ((registruotas 2018 m. balandžio 16 d., reg Nr. S4GS-6) ir nurodyta, kad D. Š. žemės sklypo suprojektavimo ir ženklinimo procedūra atlikta nepažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų.

Dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo

Pareiškėjai patikslintame skunde teigia, kad administraciniai aktai naikintini dėl to, jog laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtas laisvos žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) tik iš dalies buvo laisvas, nes šiame žemės plote auga medžiai, todėl D. Š. negalėjo būti projektuojamas žemės sklypas ir atkuriamos nuosavybės teisės toje laisvos žemės fondo žemės ploto dalyje, kur yra palei įvažiavimą į pareiškėjų sodybą ir kurioje auga daugiamečiai pareiškėjų ir jų tėvų sodinti medžiai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 5 straipsnios 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTI 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pažymėtina, jog pareiškėjai patikslintame skunde nenurodo, kaip pažeistos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai, kokių teisės aktų reikalavimai pažeisti. Byloje pateiktais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek įvažiavimas į pareiškėjų sodybą, tiek medžių eilė palei šį įvažiavimą buvo valstybinėje žemėje, o suformavus Ginčo sklypą, medžių eilė pateko į šio sklypo ribas. Ginčo sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės D. Š., ir pareiškėjų žemės sklypai bendrų ribų neturi – juos skiria įvažiavimas (vietinės reikšmės kelias) į pareiškėjų sodybą, esantis valstybinėje žemėje.

Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057.

Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad laisvos žemės fondas – žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka pagal šį įstatymą atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus didžiausius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tvarkos 28 punkte nurodyta, kad piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (toliau – ir ŽRĮ) nustatytą žemės įsigijimo eilę. Tvarkos 30 punkte nustatyta, kad piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas (toliau – ir ŽRĮ) (ŽRĮ 1 straipsnis). Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę (ŽRĮ 2 straipsnis). Vykdant žemės reformą vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų yra nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (ŽRĮ 5 straipsnio 1 punktas). ŽRĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje (Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje)“ 1.1 punktu patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 10 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, gauti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise žemės, miško sklypai turi turėti racionalias ribas, derinamas prie vietovės situacijos kontūrų; sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių, ežerų, tvenkinių ir kitų vandens telkinių krantais ar viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, gretimų žemės sklypų ribomis; žemės sklypų ribos ir dydžiai taip pat nustatomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus (atskirais sklypais gali būti projektuojami žemės plotai su natūraliomis žemės naudmenomis – pelkėmis, krūmais, šaltinynais, akmenynais ir kita), žemės dirbimo sąlygas (lygumose – tiesiomis linijomis, kalvotose vietovėse – atsižvelgiant į reljefo pobūdį), istorinį paveldą (atsižvelgiant į buvusių dvarų, jų parkų, palivarkų ribas) ir turi sudaryti palankias sąlygas naudoti žemės sklypus pagal paskirtį.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro (1996-1998) 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (Metodikos 1 punktas). Metodikos 46 punkte nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais; žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus); žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis; žemės sklypų ribos ir dydžiai taip pat nustatomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus (atskirais žemės sklypais gali būti projektuojami žemės plotai su natūraliomis žemės naudmenomis – pelkėmis, krūmais, šaltinynais, akmenynais ir kt.), žemės dirbimo sąlygas (lygumose – tiesiomis linijomis, kalvotose vietovėse – atsižvelgiant į reljefo pobūdį), kultūros paveldą (atsižvelgiant į buvusių dvarų, jų parkų, palivarkų ir kitų kultūros paveldo objektų teritorijų ar kultūros paveldo vietovių ribas) ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Pažymėtina, kad Ginčo sklypo riba, pagal kurią yra pareiškėjų minima medžių eilė, sutampa su vietinės reikšmės kelio riba. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjai ar jų tėvai galimai sodino medžius valstybinėje žemėje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra pažeistos pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentais, kad teisės aktai nenustato, jog negali būti projektuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui į jį laisvos žemės fondo žemės plote, jeigu jame auga medžiai. Pareiškėjai nurodo, kad medžių eilė sodinta prieš dešimtmečius, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kada nors būtų siekę žemėje, kurioje yra šie medžiai, suformuoti atskirą žemės sklypą, jį išsipirkti ar išsinuomoti ir kt. Pareiškėjai nurodo, jog medžiams reikalingas žemės sklypas sudarytų apie 0,8-0,9 aro. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas, būtų neracionalu formuoti tokio dydžio atskirą žemės sklypą, be to, suformavus tokį žemės sklypą jis nesiribotų su pareiškėjų žemės sklypais ir nebūtų laikomas įsiterpusiu jų žemės sklypų atžvilgiu.

Teismas nenustatė, kad konkrečiu atveju būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar kad atsakovė būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiami teisės aktai prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjų patikslintas skundas dėl ginčijamų aktų panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens D. Š. prašymas įpareigoti pareiškėjus sutvarkyti paliktą šiukšlyną – šakų krūvas, nenagrinėtinas, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Š. uždrausta atlikti veiksmus, susijusius su disponavimu 0,9729 ha ploto žemės sklypu, kuris (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausta atlikti bet kokį fizinį ir kitokį poveikį šiame žemės sklype esantiems medžiams ir krūmams.

ABTĮ 70 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikintinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų E. B., E. N., V. B. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Š. uždrausta atlikti veiksmus, susijusius su disponavimu 0,9729 ha ploto žemės sklypu, kuris Tauragės apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausta atlikti bet kokį fizinį ir kitokį poveikį šiame žemės sklype esantiems medžiams ir krūmams.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.