- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1712/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02662-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viksvuolė“
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Eimax“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viksvuolė“ (buvusi individuali G. K. įmonė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1590-450/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eimax“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Viksvuolė“ (buvusi individuali G. K. įmonė) kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Lietuvos kariuomenės logistikos valdybų įgulų aptarnavimo tarnybos viešo nuomos konkurso komisijos 2013 m. spalio 21 d. sprendimą, kuriuo konkurso laimėtoju pripažintas UAB „Eimax“;
2) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2013 m. spalio 7 d. Lietuvos kariuomenė, kaip nuomotojas, laikraštyje „Alio reklama“ Nr. 81, paskelbė informaciją apie organizuojamą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viešąjį nuomos konkursą (toliau tekste ir Konkursas). 2013 m. spalio 21 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą Nr. RS-20, kuriame nurodyta, kad ieškovas nelaimėjo konkurso, kadangi ieškovo pasiūlytas nuompinigių dydis buvo mažesnis už konkurse dalyvavusio trečiojo asmens UAB ,,Eimax“ pasiūlytą nuompinigių dydį. Ieškovas nesutinka su atsakovo sprendimu ir mano, jog trečiasis asmuo neatitinka Konkurso sąlygų, todėl jis nepagrįstai pripažintas laimėtoju.
Ieškovas nurodo, jog Konkurso sąlygų 29 punkte buvo įtvirtinta, kad Konkursą laimi dalyvis, kuris atitinka Konkurso sąlygose keliamus reikalavimus ir paraiškoje yra nurodęs didžiausią nuompinigių sumą. Konkurso sąlygų 7 punkte buvo imperatyviai įtvirtinta, kad Patalpų nuomininkas privalo turėti ne mažesnę kaip trejų metų patirtį viešojo maitinimo srityje. Konkurso sąlygų 25.5. punkte įtvirtinta, kad Konkurso dalyvis privalo pateikti informaciją, apie savo trejų metų patirtį viešojo maitinimo srityje, patvirtintą juridinio asmens vadovo parašu. Tuo tarpu bendrovė, pripažinta laimėjusi Konkursą, įsteigta tik 2011 m. gruodžio 2 d., t. y. mažiau nei prieš du metus. Atsakovas, paaiškinime apie Konkurso komisijos priimtą sprendimą laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį nurodė, kad UAB „Eimax“ yra įkurtas susijungus dviem bendrovėms UAB „Sagema“ ir UAB „Aktinolitas“, tačiau ieškovo žiniomis, UAB „Sagema“ ir UAB „Aktinolitas“ yra iki šios dienos egzistuojantys atskiri juridiniai asmenys. UAB ,,Eimax“, ieškovo teigimu, neatitiko Konkurso sąlygų, t. y. neturėjo trejų metų patirties viešojo maitinimo srityje, tačiau nepaisant to, atsakovas, pažeisdamas imperatyvias teisės normas, pripažino jį Konkurso laimėtoju.
Atsakovas Lietuvos kariuomenė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vadovaudamasis Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso būdu organizavimo taisyklių (toliau tekste ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524, 6 punktu, 2013 m. liepos 29 d. laikraštyje „Alio reklama“ Nr. 81, paskelbė, kad organizuoja viešą konkursą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), nuomos, viešojo maitinimo paslaugoms teikti. 2013 m. rugpjūčio 14 d. laikinoji viešo nuomos konkurso komisija nustatė, kad ieškovas pateikė tinkamą pasiūlymą ir nutarė jį priimti. Tačiau nustačius, jog organizuojant Konkursą apie kurį buvo paskelbta 2013 m. liepos 29 d. (toliau tekste I – asis Konkursas), dėl techninės klaidos neteisingai buvo paskaičiuota pradinė patalpų nuomos kaina, 2013 m. rugpjūčio 26 d. komisija pripažino netekusiu galios 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovo pasiūlymas buvo priimtas ir nutarė patalpų viešo nuomos konkurso procedūras pradėti iš naujo.
Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas dalyvavo ir pirmą kartą organizuotame patalpų viešajame nuomos konkurse, būtent remdamasis pirmojo Konkurso sąlygomis, jų 7 ir 25.5 punktais, ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu skundžiamo Konkurso (IV -ojo Konkurso), kurio nugalėtoju pripažintas trečiasis asmuo, sąlygų 7 punktas numatė, kad „pageidautina, kad nuomininkas turėtų ne mažesnę kaip trejų metų patirtį viešojo maitinimo srityje“. Šio konkurso sąlygų 25.5 punktas taip pat reikalavo pateikti informaciją apie nuomininko trejų metų patirtį, kartu konkretizuojant, kad konkurso organizatoriui priimtina ir įmonės vadovo ir/ar vadovaujančio personalo atitinkama patirtis viešojo maitinimo srityje. Atsakovas nurodė, jog trečiasis asmuo pateikė išrašą iš Juridinių asmenų registro, iš kurio matyti, kad įmonė įregistruota 2011 m. gruodžio 2 d. (juridinis asmuo iki konkurso veikė 2 metus), juridinio asmens tikslai - prekyba, paslaugos, gamyba ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, įmonės vadovas nuo pat jos įsteigimo - I. M. Be to, UAB „Eimax“ konkurso organizatorių informavo, kad akcininkas I. M. sudarė su R. S. išankstinį tarpusavio susitarimą, jog esant teigiamam konkurso rezultatui, R. S. pradės eiti projektų vadovo pareigas UAB „Eimax”. Iš UAB „Aktinolitas“ išrašo iš Juridinių asmenų registro matyti, kad viena iš šios įmonės veiklos krypčių - viešasis maitinimas, o R. S. nuo 2010 m. balandžio 8 d. yra UAB „Aktinolitas“ akcininkas, t. y. daugiau kaip trejus metus užsiima verslu, susijusiu su viešojo maitinimo organizavimu. Taigi, remiantis šiais duomenimis, komisija manė, kad trečiasis asmuo įrodė savo vadovaujančio personalo pageidaujamą 3 metų patirtį ir kvalifikaciją viešojo maitinimo srityje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skelbimas apie organizuojamą konkursą buvo paskelbtas 2013 m. spalio 7 d. laikraštyje „Alio reklama“ Nr. 81. Teismas sprendė, jog laikraštis „Alio reklama“ yra platinamas visoje Lietuvoje, todėl laikytina, kad Taisyklių reikalavimas skelbti apie organizuojamą konkursą nacionaliniame laikraštyje, nebuvo pažeistas.
Teismo vertinimu, iš skelbimo laikraštyje turinio buvo aišku, kad bendra pradinė patalpų nuomos kaina nėra tapati tai kainai, kuri buvo nustatyta pradiniame Konkurse (paskelbtame 2013 m. liepos 29 d.), kuriame taip pat dalyvavo ieškovas, todėl Konkurso dalyvis turėjo įsitikinti, ar Konkurso sąlygos nėra pakeistos. Tai, kad ieškovas galimai nepasinaudojo jam suteikta teise, gauti naujai organizuojamo Konkurso sąlygas, nereiškia, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigą ir nesuteikė dalyvaujantiems Konkurse dalyviams šios teisės.
Atsižvelgdamas į tai, jog pagal Konkurso sąlygų 29 punktą, turto nuomos konkursą laimi dalyvis, kuris atitinka konkurso sąlygose keliamus reikalavimus ir paraiškoje nurodęs didžiausią nuompinigių sumą, bei įvertinęs Konkurso sąlygų rekomendacinio pobūdžio reikalavimą turėti atitinkamą patirtį viešojo maitinimo srityje, teismas sprendė, kad Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos įgulų aptarnavimo tarnybos laikinoji viešo nuomos konkurso komisija, pagrįstai UAB „Eimax“ pripažino konkurso laimėtoju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Viksvuolė“ (buvusi individuali G. K. įmonė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pripažino, jog trečiojo asmens įmonė atitiko Konkurso sąlygų 7 punkto reikalavimus. Apelianto teigimu, sprendimo dėl konkurso laimėjimo priėmimo dieną nei UAB „Eimax“, nei minėtos įmonės vadovas ar vadovaujantis personalas trejų metų patirties viešojo maitinimo srityje neturėjo ir jos neįrodė. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nepašalino byloje pateiktų įrodymų prieštaringumo, dėl ko netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir priėmė neteisėtą sprendimą.
2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas, nesilaikydamas Taisyklių 6 punkto reikalavimų, pranešimą apie pakartotiną viešą patalpų nuomos Konkurso organizavimą patalpino ne nacionaliniame, bet vietiniame laikraštyje.
3. Skundu taip pat teigiama, jog apelianto teisės buvo pažeistos nepagrįstai atsisakius priimti jo patikslintą ieškinį. Nurodo, jog apie atsakovo į bylą pateiktą Sutartį dėl patalpų nuomos jam tapo žinoma tik 2014 m. balandžio 7 d., todėl būtinybė tikslinti ieškinio dalyką ir prašyti pripažinti negaliojančia ir Sutartį dėl patalpų nuomos, sudarytą tarp atsakovo ir trečiojo asmens, iškilo vėliau, tačiau pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas ieškovo prašymo ir neteisingai pritaikęs CPK nuostatas, neteisėtai atsisakė priimti patikslintą ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos kariuomenė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apelianto teiginiai dėl neįrodytos UAB „Eimax“ trejų metų patirties viešojo maitinimo srityje yra nepagrįsti, kadangi minėta įmonė pateikė atitiktį Konkurso 7 punkto sąlygoms įrodančius dokumentus, be to, minėtu Konkurso sąlygų punktu numatytas reikalavimas nėra imperatyvus, palengvintos ir sąlygos įrodyti atitiktį šiam reikalavimui.
2. Atsakovo nuomone, laikraštis „Alio reklama“, atitinka nacionaliniam laikraščiui keliamus platinimo apimties reikalavimus, todėl pranešimas apie papildomo Konkurso organizavimą patalpintas šiame laikraštyje nepažeidė Taisyklių 6 punkto reikalavimų.
3. Ieškovas nesinaudojo įstatymu jam suteikta teise susipažinti su byloje esančiais dokumentais, todėl apie atsakovo į bylą pateiktus dokumentus sužinojo per vėlai, tačiau tai nesudarė jam pagrindo pavėluotai teikti patikslintą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl viešo patalpų nuomos Konkurso sąlygų
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos kariuomenės paskelbto viešo nuomos konkurso dėl patalpų, esančių valstybei priklausančiame ir atsakovo patikėjimo teise valdomame administraciniame pastate (duomenys neskelbtini), sąlygų ir vykdymo tvarkos. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus, o tuo pačiu ir šio turto nuomos santykius reglamentuoja ne Viešųjų pirkimų įstatymas, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ bei kiti teisės aktai.
Įstatymas viešą konkursą apibrėžia kaip asmens viešą pažadėjimą sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą, įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju (CK 6.947 str.1 d.). Viešas konkursas yra suprantamas kaip kelių asmenų varžybos, kurių tikslas yra atrinkti geriausią vykdytoją, t. y. geriausią pasiūlymą pagal nustatytas konkurso sąlygas. Konkurso institutu siekiama konkurso būdu pasiekti geriausią rezultatą už tam tikrą atlyginimą. Šiuo atveju nuomotojas (atsakovas) viešu patalpų nuomos konkursu siekė suteikti teisę išsinuomoti konkretų turtą konkurso nugalėtojui už šio pasiūlytas geriausias nuomos sąlygas, t. y. už pasiūlytą didžiausią nuompinigių sumą (Konkurso sąlygų 29 p.) (t. 1, b. l. 42).
Prieš vertinant ginčo dėl viešo nuomos konkurso aplinkybes, reikia atsižvelgti į viešo konkurso procedūros esmę, paskirtį ir tikslus. Viešo konkurso organizatorius ir rengėjas turi užtikrinti, kad atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, skaidrumo principų. Tinkamai laikantis šių principų galėtų būti išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Viešųjų konkursų organizavimo ir vykdymo proceso teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, jo įgyvendinimui teisės normose yra detaliai reglamentuota kiekviena konkurso organizavimo bei vykdymo stadija bei joms keliami reikalavimai. Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės, nustatančios sąlygas, kurių laikantis turi būti išnuomojamas valstybės turtas, yra ypatingos tuo, kad jos įgyja imperatyvų pobūdį: jų laikymasis ir vienodas nuostatų traktavimas visų be išimties dalyvių atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją.
Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, jog konkurso organizatorius (atsakovas), nesivadovavo savo paties patvirtintomis Konkurso sąlygomis ir laimėtoju pripažino asmenį, neatitinkantį Konkurso sąlygų. Teigiama, jog Konkurso sąlygų 7 punktas imperatyviai nustatė reikalavimą dalyviui turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį viešojo maitinimo srityje, atitiktį šiam reikalavimui dalyvis privalėjo pagrįsti (Konkurso sąlygų 25.5. p.), tačiau laimėtoju buvo pripažintas asmuo, neatitinkantis šių reikalavimų. Ieškovo teigimu, laimėtoju pripažinta įmonė UAB „Eimax“ įsteigta tik 2011 m. gruodžio 2 d. ir neturi atsakovo reikalaujamos darbinės patirties.
Prieš vertinant šių apelianto teiginių pagrįstumą ir nustatant, ar atsakovo vykdyto Konkurso laimėtoju pripažintas dalyvis atitiko Konkurso sąlygas, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia apelianto dėmesį, jog ieškinio reikalavimus jis grindžia 2013 m. liepos 29 d. paskelbto viešo nuomos konkurso sąlygomis, o ieškovo ir UAB „Eimax“ pasiūlymai bei atitiktis konkurso reikalavimams buvo vertinami pagal 2013 m. spalio 3 d. patvirtintų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso sąlygas.
Nustatyta, jog atsakovas Lietuvos kariuomenė 2013 m. liepos 29 d., laikraštyje „Alio reklama“ paskelbė apie organizuojamą viešą patalpų, esančių valstybei priklausančiame ir atsakovo patikėjimo teise valdomame administraciniame pastate (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą (I – asis Konkursas) (t. 1, b. l. 179, 180-186). I-ojo konkurso sąlygos numatė, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, privalomą reikalavimą nuomininkui turėti ne mažesnę kaip trejų metų patirtį viešojo maitinimo srityje ir patvirtinti ją juridinio asmens vadovo parašu (Konkurso sąlygų 7 ir 25.5 punktai) (t. 1, b. l. 182-185). Ieškovas dalyvavo šiame Konkurse ir buvo pripažintas laimėtoju (t. 1, b. l. 36-37, 157), tačiau paaiškėjus, jog organizuojant konkursą dėl techninės klaidos neteisingai buvo apskaičiuota pradinė patalpų nuomos kaina, viešo nuomos konkurso komisijos sprendimas, kuriuo konkurso laimėtoju buvo pripažintas ieškovas, buvo panaikintas, o patalpų viešo nuomos konkurso procedūros pradėtos iš naujo (t. 1, b. l. 38). Ieškovas buvo informuotas apie priimtą sprendimą pradėti iš naujo viešo nuomos konkurso procedūras (t. 1, b. l. 155). Kaip nurodė atsakovas, naujai rengiant viešo nuomos konkurso procedūras, buvo tvirtinamos ir pakartotinės patalpų viešo nuomos Konkurso sąlygos, kurios buvo iš esmės analogiškos I - ojo Konkurso sąlygoms, t. y. jų 7 ir 25.5 punktai reikalavo, kad nuomininkas įrodytų turintis ne mažesnę kaip trejų metų patirtį viešojo maitinimo srityje (2013 m. rugsėjo 4 d. buvo patvirtintos II – ojo Konkurso sąlygos (t. 1, b. l. 147-150), 2013 m. rugsėjo 19 d. patvirtintos III – ojo Konkurso sąlygos (t. 1, b. l. 137-140). Apie pakartotinai skelbiamus viešus nuomos Konkursus, kaip reikalavo Taisyklių 6 punktas, buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje, (t. 1, b. l. 143, 135), tačiau nepateikus pasiūlymų, atsakovo viešo nuomos konkurso komisija, siekdama užtikinti optimalų valstybei priklausančio turto valdymą, vengdama galimo tolesnio nuomos kainų priverstinio mažinimo (kaip tai numato Taisyklių 7 punkto nuostatos) ir vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu (numatančiu, jog jei du kartus paskelbus turto nuomos konkursą neužregistruojamas nė vienas konkurso dalyvis, skelbiant to paties turto nuomos konkursą trečią kartą, pradinis nuompinigių dydis gali būti mažinamas) 2013 m. spalio 3 d. sumažino patalpų nuomos kainą ir patvirtino pakartotino patalpų nuomos konkurso sąlygas (t. 1, b. l. 129-132). 2013 m. spalio 3 d. patvirtintų viešo nuomos Konkurso sąlygų 7 punktas, priešingai nei ankstesnės Konkurso sąlygos, numatė ne privalomą reikalavimą, bet pageidavimą, jog nuomininkas turėtų ne mažesnę kaip trejų metų patirtį viešojo maitinimo srityje (t. 1, b. l. 130). Naujai patvirtintos Konkurso sąlygos taip pat numatė, jog atsakovui buvo priimtina ne tik nurodytos trukmės įmonės, bet ir įmonės vadovo ir/ar vadovaujančio personalo patirtis viešojo maitinimo srityje (Konkurso sąlygų 25.5 p.) (t. 1, b. l. 131). Aptartos atsakovo vykdyto Konkurso aplinkybės bei Konkurso sąlygų analizė patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog 2013 m. spalio 3 d. patvirtintų Konkurso sąlygų nuostatos nustatė ne imperatyvą, bet pageidavimą, jog nuomininkas turėtų nurodytą patirtį viešojo maitinimo srityje. Apie pakartotinai organizuojamą viešą nuomos konkursą buvo paskelbta tinkamai (t. 1, b. l. 127) (plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija pasisakys vėliau), todėl ieškovas, siekdamas dalyvauti ir laimėti atsakovo organizuojamame konkurse turėjo sekti atsakovo organizuojamo konkurso eigą, domėtis, ar naujai organizuojamo Konkurso sąlygos nebuvo pakeistos. Pažymėtina ir tai, jog jau vien iš pranešimų spaudoje apie organizuojamą viešą nuomos konkursą, ieškovas, kaip verslo subjektas, dalyvaujantis tokio pobūdžio konkursuose, turėjo suprasti, jog Konkurso sąlygos yra pakeistos (skiriasi 2013 m. spalio mėnesį ir 2013 m. liepos mėnesį paskelbtuose pranešimuose apie vykdomą Konkursą nurodyta pradinė nuomos kaina) (t. 1, b. l. 127, 175), todėl turėjo teisę ir galimybę susipažinti su naujomis Konkurso sąlygomis. Iš byloje esančios apelianto atsakovui pateiktos dalyvio paraiškos matyt, jog ieškovas patvirtino, jog sutinka su turto nuomos Konkurso sąlygomis (t. 1, b. l. 119), pretenzijų dėl atskirų jos sąlygų ir reikalavimų nereiškė, todėl laikytina, jog ieškovui susipažinus su pakeistomis Konkurso sąlygomis ieškiniu nepagrįstai teigiama, jog atsakovas nesilaikė savo paties patvirtintų Konkurso sąlygų reikalavimų, kurie imperatyviai įpareigojo dalyvį pagrįsti savo darbinę patirtį, kadangi kaip nustatyta, tokio imperatyvo 2013 m. spalio 3 d. patvirtintos Konkurso sąlygos nenustatė. Tuo atveju, jei ieškovas su naujomis Konkurso sąlygomis nesusipažino ir tik formaliai dalyvio paraiškoje patvirtino, jog su jomis sutinka, toks ieškovo elgesys vertinamas kaip aplaidus ir nerūpestingas bei nesudaro pagrindo remtis nežinojimu apie pakeistas Konkurso sąlygas.
2013 m. spalio 3 d. patvirtintų Konkurso sąlygų 29 punktas aptarė, jog turto nuomos konkurso laimėtoju bus pripažintas dalyvis, kuris atitinka konkurso sąlygose keliamus reikalavimus ir pasiūlys didžiausią nuompinigių sumą (t. 1, b. l. 132). Atsakovo viešo nuomos konkurso komisija įvertinusi, jog pasiūlymus konkursui pateikė du asmenys, atitinkantys konkurso sąlygas, t. y. ieškovas ir UAB „Eimax“ ir pastarojo pasiūlyta nuomos kaina yra aukštesnė, patalpų viešo nuomos konkurso laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį UAB „Eimax“ (t. 1, b. l. 105). Teisėjų kolegija nemano, jog atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus ir laimėtoju pripažino asmenį, neatitinkantį Konkurso sąlygos dėl darbinės patirties viešojo maitinimo paslaugų sektoriuje, kadangi UAB „Eimax“ pagrindė turintis atsakovo pageidaujamos trukmės patirtį viešojo maitinimo srityje.
Ieškovas nurodė, jog trečiojo asmens įmonė UAB „Eimax“ įsteigta tik 2011 m. gruodžio 2 d., ir jos veiklos sritis nesusijusi su maitinimo paslaugų teikimu, todėl teikiant pasiūlymus 2013 m. spalio mėnesį paskelbtam viešo nuomos konkursui, trečiasis asmuo neturėjo reikalaujamos patirties. Teisėjų kolegija visų pirma pakartoja, jog patirtis viešojo maitinimo srityje buvo ne esminis atitikties Konkurso sąlygoms reikalavimas, o pageidaujama, papildoma sąlyga. Antra, UAB „Eimax“ 2011 m. gruodžio 14 d. buvo suteiktas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas (t. 1, b. l. 90), dėl ko atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl trečiojo asmens patirties maisto tiekimo srityje nebuvimo. Trečia, atsakovui pakeitus Konkurso sąlygas, konkurso dalyviai patirtį viešo maitinimo srityje galėjo pagrįsti ne tik pačios įmonės, bet ir jos vadovo ir/ar vadovaujančio personalo turima patirtimi viešojo maitinimo srityje (Konkurso sąlygų 25.5. p.) (t. 1, b. l. 131), ką trečiasis asmuo nagrinėjamu atveju ir padarė.
UAB „Eimax“ pateikti dokumentai įrodo, jog įmonės vadovas I. M. buvo susitaręs su R. S., jog pastarasis UAB „Eimax“ dirbs projektų vadovu (t. 1, b. l. 69) ir šis susitarimas 2013 m. gruodžio 18 d. buvo įgyvendintas (t. 1, b. l. 70-73). Minėtas asmuo nuo 2009 metų dirba UAB „Aknolitas“ (t. 1, b. l. 82-83), kurios veikla susijusi ir su viešojo maitinimo teikimu (t. 1, b. l. 19). Be to, R. S. 2014 m. sausio 6 d. įsigijo dalį (50 vnt.) UAB „Eimax“ akcijų (t. 1, b. l. 86), todėl ieškovo teiginiai dėl to, jog trečiojo asmens pasiūlymo konkursui pateikimo metu pateiktas tik įmonės vadovo raštas dėl R. S. dalyvavimo įmonės veikloje neįrodė šių ketinimų realumo, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog 2013 m. spalio mėnesį atsakovo paskelbto Konkurso sąlygos nustatė ne imperatyvų reikalavimą, o pageidavimą, jog dalyviai turėtų ne mažesnę kaip trejų metų patirtį viešo maitinimo srityje, kurią jie galėjo pagrįsti pateikdami duomenis ne tik apie pačios įmonės veiklą viešojo maitinimo srityje nurodytą terminą, bet ir jos vadovų ir/ar vadovaujančio personalo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tai, kad atsakovas pateikdamas ieškovui paaiškinimus dėl UAB „Eimax“ atitikties Konkurso sąlygoms (t. 1, b. l. 12) nurodė, jog laimėtoju pripažintas asmuo pateikė įrodymus apie savo (o ne vadovų, vadovaujančio personalo) patirtį viešojo maitinimo srityje, laikytinas tik apsirikimu ir nepaneigia aukščiau konstatuoto fakto, dėl trečiojo asmens atitikties Konkurso sąlygų reikalavimams. Teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl apelianto teiginių, susijusių su UAB „Eimax“ steigimu. Aptariamame atsakovo rašte (t. 1, b. l. 12) nurodyta, jog UAB „Eimax“ buvo įkurta susijungus bendrovėms UAB „Sagema“ ir UAB „Aktinolitas“. Juridinių asmenų sujungimas, vienas iš juridinių asmenų reorganizavimo būdų, kuriame dalyvauja du ar daugiau juridinių asmenų, kurie pasibaigia susivienydami į naują juridinį asmenį (CK 2.97 str. 4 d.). Šiuo atveju bylos duomenys ir informacija Juridinių asmenų registre patvirtina, jog atsakovo nurodyti asmenys UAB „Sagema“ ir UAB „Aktinolitas“ veikia kaip atskiri asmenys (t. 1 b. l. 16-23), duomenų apie jų pabaigą reorganizavus juos į kitą juridinį asmenį – UAB „Eimax“, nėra. Todėl ši informacija atsakovo rašte neatitinka tikrovės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo atsakovo organizuoto viešo nuomos konkurso komisijos sprendimų laikyti nepagrįstais ar neteisėtais.
Dėl paskelbimo apie pakartotiną viešą nuomos Konkursą
Apeliantas taip pat pažymi, jog atsakovas skelbimą apie pakartotiną viešą patalpų nuomos konkursą patalpino ne nacionaliniame, bet vietiniame laikraštyje – „Alio reklama“, dėl ko buvo pažeistos ne tik imperatyvios, viešą konkursą reglamentuojančios teisės normos, bet ir apelianto galimybė susipažinti su pakeistomis pakartotino Konkurso sąlygomis.
Kaip buvo minėta, atsakovo organizuotas viešas konkursas buvo reglamentuotas Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu. Taisyklių 6 punktas numatė, jog Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose turto nuomos konkursas skelbiamas viešai kuriame nors nacionaliniame laikraštyje, o kitose gyvenamosiose vietovėse – ne mažiau kaip viename vietiniame laikraštyje. Atsakovo organizuoto viešo konkurso objektas – valstybei nuosavybės teise priklausančių ir atsakovo patikėjimo teise valdomų patalpų, administraciniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuoma, todėl nagrinėjamu atveju skelbimai apie viešą nuomos konkursą, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, turėjo būti patalpinti nacionaliniame laikraštyje.
Bylos duomenimis, tiek pirmasis, tiek ir paskesni skelbimai apie atsakovo vykdomą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą buvo patalpinti laikraštyje „Alio reklama“. Apelianto nuomone, šis leidinys nelaikytinas nacionaliniu, todėl atsakovo skelbimai jame apie vykdomą viešą konkursą pažeidė imperatyvius Taisyklių 6 punkto reikalavimus. Kilus ginčui dėl laikraščio „Alio reklama“ statuso (nacionalinis ar vietinis), vertintinos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, apibrėžiančios šias sąvokas. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 punktas numato, jog nacionalinis laikraštis – tai laikraštis, platinamas teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. Leidinio priskyrimas nacionaliniam ar vietiniam iš esmės nusprendžiamas pagal jo platinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje mastą. Remiantis oficialia laikraščio „Alio reklama“ internetinėje svetainėje pateikiama informacija (http://www.alio.lt/reklama_alio_reklama.html) nustatyta, jog šis leidinys platinamas kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį visoje Lietuvoje, savaitinis laikraščio tiražas – 10 000 egzempliorių. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pažymėjo, jog su laikraštyje „Alio reklama“ patalpintais skelbimais suinteresuoti asmenys gali susipažinti ir interneto tinklapyje www.alio.lt.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 6 punkto reikalavimas skelbti apie didžiuosiuose Lietuvos miestuose valstybei priklausančio turto viešo nuomos konkurso organizavimą viename iš nacionalinių laikraščių, nustatytas siekiant informuoti kuo didesnę visuomenės dalį apie vykdomą viešą valstybinio turto nuomos konkursą, pritraukti platų suinteresuotų asmenų ratą, užtikrinti efektyvų valstybės turto valdymą ir gauti geriausią turto nuomos pasiūlymo kainą. Nurodytas laikraščio „Alio reklama“ platinimo tiražas ir mastas, galimybė su skelbimais susipažinti ir internetiniame tinklalapyje, teisėjų kolegijos manymu, patvirtina, jog atsakovas, patalpindamas skelbimus apie vykdomą viešą konkursą laikraštyje „Alio reklama“, nepažeidė Taisyklių 6 punkto reikalavimų, kadangi nurodytas leidinys atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 punktu nacionaliniam laikraščiui keliamus platinimo apimties reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apie pirmąjį konkursą, vykdytą 2013 m. liepos mėnesį, ir pakartotiną konkursą, organizuotą 2013 m. spalio mėnesį, buvo pranešta laikraštyje „Alio reklama“ (t. 1, b. l. 127, 175), pirmojo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos, ieškovas neginčijo, pretenzijų dėl atsakovo pranešimų apie viešo konkurso organizavimą nurodytame laikraštyje nereiškė, be to, kaip jau pažymėta anksčiau – apeliantas patvirtino, jog sutinka su Konkurso sąlygomis, vadinasi jos jam buvo ar turėjo būti žinomos (t. 1, b. l. 119), todėl teisėjų kolegijos nuomone, nenustačius nei imperatyvių Taisyklių reikalavimų, nei apelianto teisių pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, dėl atsakovo netinkamai vykdytos Konkurso organizavimo tvarkos.
Dėl ieškovo procesinių teisių pažeidimo
Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas atsisakęs priimti ieškovo patikslintą ieškinį apribojo jo teisę kreiptis į teismą ir apginti jo pažeistas teises.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei pasinaudoti. Teisės, kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo sąlygos susideda ne tik iš tinkamo procesinio dokumento parengimo, bet ir iš jo pateikimo teismui per įstatymo nustatytą terminą. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu nepagrįstai vilkinti bylų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius terminus (CPK 73 str. 1 d.). Vienas iš tokių procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinį terminą, yra teisės pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą įgyvendinimas. CPK 141 straipsnis 1 dalis numato, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog patikslintas ieškinys teismui buvo pateiktas 2014 m. balandžio 18 d., kai tuo tarpu nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2014 m. vasario 20 d. (t. 1, b. l. 91, 199). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jog patikslintas ieškinys pavėluotai buvo pateiktas tik dėl to, jog apeliantui 2014 m. balandžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu tapo žinoma apie atsakovo sudarytą nuomos sutartį. Nuo momento, kuomet ieškovas sužinojo apie sudarytą sutartį, kilo poreikis ją ginčyti, siekiant apginti jo pažeistas teises. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nusprendęs, jog ieškovas praleido terminą ieškinio dalykui keisti (papildyti) ir vėlesnis jo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Remiantis bylos medžiaga matyti, jog ieškovas jau teikdamas ieškinį teismui žinojo apie atsakovo su trečiuoju asmeniu UAB „Eimax“ sudarytą Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį, kadangi ieškiniu buvo prašomą ją išreikalauti iš atsakovo (t. b. l. 3), ieškovas buvo informuotas apie viešą konkursą laimėjusį asmenį (t. 1, b. l. 10), todėl ieškovas turėjo galimybę jau teikdamas ieškinį galutinai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.
Tačiau net ir pripažinus pagrįstais ieškovo argumentus, jog jis tik susipažinęs su nuomos sutartimi galėjo apsispręsti dėl poreikio ją ginčyti, patikslinto ieškinio pateikimas tik 2014 m. balandžio 18 d. laikytinas nepateisinamu. Nustatyta, jog ieškovas dubliku prašė išreikalauti atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytą patalpų nuomos sutartį (t. 1, b. l. 59), todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovui su tripliku nepateikus ieškovo nurodytos sutarties, 2014 m. vasario 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti iki 2014 m. kovo 15 d. visą viešo patalpų nuomos konkurso medžiagą. Teismo įpareigojimus atsakovas įvykdė nustatytu terminu (t. 1, b. l. 98), todėl ieškovas turėjo įstatymu jam garantuotą teisę susipažinti su visa bylos medžiaga (CPK 42 str. 1 d.), o kartu ir pareigą suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus ir kitomis jam suteiktomis teisėmis naudotis atsakingai (CPK 42 str. 5 d.). Nepasinaudojęs šia įstatymo jam suteikta teises ir neveikęs atsakingai ir rūpestingai, ieškovas prarado galimybę remtis tuo, jog apie sudarytą patalpų nuomos sutartį jam tapo žinoma tik 2014 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, jog šis posėdis buvo atidėtas ne ieškovui prašant suteikti papildomai laiko, siekiant įvertinti atsakovo pateiktus dokumentus, bet ieškovui išreiškus norą tartis su bylos šalimis dėl taikios bylos nagrinėjimo baigties (t. 1, b. l. 196). Pirmosios instancijos teismas suteikė šalims galimybę sudaryti taikos sutartį ir atidėjo bylos nagrinėjimą 2014 m. gegužės 5 d., tačiau ieškovas, nepaisant posėdžio metu išreikšto noro baigti bylą taikiai, 2014 m. balandžio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo be pradiniu ieškiniu reikštų prašymų, papildomai prašė pripažinti negaliojančia ir 2013 m. spalio 30 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartį sudarytą tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog ieškovas netinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nesiekė susipažinti su bylos medžiaga nepaisė jam nustatytos pareigos domėtis bylos eiga, delsė pateikti teismui patikslintą ieškinį, nors apie galimą sutarties egzistavimą žinojo jau pradinio ieškinio teismui pateikimo metu. Įvertinus išdėstytą laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pavėluotai pateiktą patikslintą ieškinį ir apelianto procesinių teisių toks teismo procesinis sprendimas neįtakojo. Teismas papildomai pažymi, jog tokiu būdu ieškovo teisė į teisminę gynybą nebuvo apribota, kadangi tokį reikalavimą jis turėjo teisę reikšti atskiroje byloje, tačiau šia teise taip pat nepasinaudojo.
Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė viešą nuomos konkursą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir UAB „Viksvuolė“ prašymas priteisti iš atsakovo bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.