- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- eI3-4938-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02982-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Automėta
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.5.1Delspinigiai, atleidimas nuo delspinigių
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Automėta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Automėta“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI ) 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 69-86 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (7.45) K10-60 dalį, kuria UAB „Automėta“ neatleista nuo 6 696,05 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigių ir šioje dalyje tenkinti UAB „Automėta“ 2020 m. birželio 1 d. prašymą ir ją atleisti nuo 6 696,05 Eur PVM delspinigių mokėjimo; 2) tenkinti UAB „Automėta“ prašymą dėl PVM delspinigių skaičiavimo sustabdymo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2020 m. birželio 1 d. Bendrovė teritoriniam mokesčių administratoriui pateikė prašymą atleisti ją nuo paskaičiuotų delspinigių mokėjimo; mokesčių administratoriui nusprendus Bendrovės prašymo netenkinti – delspinigių skaičiavimą sustabdyti ir sumažinti jų apskaičiuotą dydį. Prašymą grindė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. sunkia ekonomine padėtimi.
Pareiškėja teigia, kad Bendrovė yra įtraukta į įmonių, paveiktų nuo COVID-19 esamos situacijos sąrašą, dėl ko jai yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Mano, kad delspinigių išieškojimas iš Bendrovės, kuri susiduria su finansiniais sunkumais, būtų netikslingas ekonominiu požiūriu. Pareiškėjos nuomone, esant tokiai visuotinai pripažintai neigiamai faktinei situacijai, delspinigių apskaičiavimas Bendrovei taptų per didele našta, dėl ko ji gali nebesusitvarkyti su savo finansine situacija.
Bendrovė skunde pažymi, kad ji deda maksimalias pastangas, jog valstybei nebūtų daroma žala, aktyviai bendrauja su mokesčių administratoriumi, siekia savo situacijos aiškumo, todėl mano, kad toks delspinigių priskaičiavimas šiuo atveju, būtų netikslingas, neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, o priešingai, delspinigius išieškoti tokiu atveju būtų netikslinga ekonominiu požiūriu.
Pareiškėja nesutinka su Kauno AVMI išvada, kad nėra pagrindo Bendrovę atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių, nes ji nepateikė duomenų apie nepriemokos sumokėjimą. Teigia, kad teritorinis mokesčių administratorius netinkamai įvertino tai, jog Bendrovė aktyviai bendradarbiauja su mokesčių administratoriumi ir susidariusi situacija jai pačiai buvo staigmena, įmonė geranoriškai vykdė administratoriaus rekomendacijas ir dėl savo jaunumo rinkoje neatmeta galimybės, kad galėjo būti padaryta klaidų.
Bendrovė tvirtina, kad nedelsiant padengti susidariusią nepriemoką ji neturi finansinių galimybių, todėl pateikė administratoriui prašymą dėl susidariusios nepriemokos išdėstymo. Mano, kad šioje stadijoje konstatuoti, jog Bendrovė nepadengė susidariusios nepriemokos, būtų klaidinga, kadangi ji, atsižvelgdama į savo finansinę situaciją ir siekdama išlaikyti savo veiklos ir mokumo stabilumą, laukia iš Kauno AVMI sprendimo dėl nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo. Pareiškėjos manymu, ta aplinkybė, kad Bendrovė nėra padengusi nepriemokos VMI, negali būti argumentas jos neatleisti nuo likusios delspinigių sumos sumokėjimo, kadangi įmonė dar birželio mėnesį pateikė VMI prašymą dėl nepriemokos išdėstymo, plano sudarymo, kad galėtų jį vykdyti, tačiau iki šios dienos VMI šio Bendrovės prašymo nėra išsprendusi, dėl ko ji ir negali pradėti vykdyti nepriemokos sumokėjimo.
Pareiškėja skunde pažymi, kad mokesčių administratorius, spręsdamas atleidimo nuo delspinigių mokėjimo klausimą, nevertino ir nepasisakė dėl jos argumentų, kad delspinigius išieškoti tokiomis aplinkybėmis yra netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes UAB „Automėta“ dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos ir jai daromo poveikio yra taikoma valstybės parama. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms mokesčių administratorius turėtų taikyti šios teisės normos analogiją (dėl mokesčių mokėtojo atleidimo nuo delspinigių), nediskriminuojant mokesčio mokėtojo dėl jo statuso ir remiantis tokiomis ekstremaliomis aplinkybėmis jį atleisti nuo delspinigių mokėjimo. Netenkinus Bendrovės prašymo visa apimtimi, susidarytų ydinga situacija, kai Bendrovė, kuriai yra taikoma finansinė parama, neturėdama kitos išeities, bandydama išlikti, gautą paramą turės skirti ne veiklos atkūrimui, jos tęsimui, savo finansinio stabilumo atstatymui, o delspinigių padengimui. Pareiškėja prašo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikyti analogiją ir tenkinti Bendrovės prašymą atleisti nuo likusių delspinigių mokėjimo, kadangi jų priskaičiavimas šiuo atveju yra netikslingas ekonominiu požiūriu, ypač kai įmonei yra taikoma finansinė parama.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius nepasisakė dėl Bendrovės prašymo sustabdyti delspinigių skaičiavimą, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovei yra taikoma parama ir jai valstybės taikyti suvaržymai turi didelę neigiamą įtaką.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su VMI ir Kauno AVMI sprendimais, teigia, kad VMI 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas. VMI neatsakė į Bendrovės skundo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad atleidimo nuo delspinigių pagrindas reiškia, jog mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių, kai juos išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Taip pat pažymi, jog šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Tai reiškia, kad teisės aktai nenumato išimčių dėl šios normos taikymo juridiniams asmenims, šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas išimtinai tik fiziniams asmenims, todėl VMI nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma analogija ir ši nuostata galėtų būti pritaikyta svarstant juridinio asmens atleidimo nuo delspinigių klausimą, kadangi teisės aktai nenustato jokių išimčių dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo.
Atsakovė atsiliepime pripažįsta, kad COVID-19 pandemija yra prilyginama aplinkybei, kuri nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir kurios ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Tačiau šiuo atveju pažymi, kad laikotarpis, už kurį nesumokėtas PVM, yra 2017–2019 metai ir tuo metu nebuvo tokių aplinkybių, kurias galima būtų prilyginti nenugalimos jėgos poveikiui (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiui (cas fortuit). VMI vertinimu, kadangi tiek mokestis, tiek delspinigiai yra paskaičiuoti už laikotarpį iki COVID-19 pandemijos ir visuotinio karantino paskelbimo, pareiškėja negali būti atleista nuo likusių PVM delspinigių sumokėjimo, kadangi šis pagrindas galėtų būti taikomas tik tuo atveju jei mokėtina PVM suma, už kurią priskaičiuoti delspinigiai, atsirastų karantino ar ekstremalios situacijos metu.
Atsakovės tvirtinimu, vien tai, kad įmonė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nėra ta aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėja galėtų būti atleista nuo visų PVM delspinigių sumokėjimo. Be to, pažymi, kad Kauno AVMI, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais bei atsižvelgusi į tai, jog pareiškėja bendradarbiavo, įvertinusi COVID-19 pandemijos susiklosčiusią situaciją, atleido pareiškėją nuo 1/2 PVM delspinigių sumokėjimo. VMI vertinimu, dar didesnis atleidimas nuo delspinigių galimai pažeistų pačią delspinigių, kaip vieno iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, esmę, todėl VMI nesutinka, jog pareiškėja turėtų būti atleista nuo likusių PVM delspinigių sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo atleisti Bendrovę nuo likusios priskaičiuotų PVM delspinigių sumos ir jų skaičiavimo sustabdymo pagrįstumo.
Kaip matyti iš Kauno AVMI 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (7.45)K10-60, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. buvo atlikta Bendrovės stebėsena, kurios metu nustatyti duomenų neatitikimai tarp Bendrovės pateiktų PVM deklaracijų (forma FR0600) ir tarptautinės PVM duomenų pasikeitimo programos. Stebėsenos metu buvo nustatyta, kad Bendrovės pateiktos sąskaitos faktūros skiriasi nuo Belgijos įmonių išrašytų sąskaitų faktūrų. Belgijos įmonių išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad tiekimams Bendrijos viduje taikomas 0 proc. PVM tarifas, o Bendrovės pateiktose sąskaitose faktūrose tiems patiems tiekimams nurodyta, kad taikoma maržos schema.
Kauno AVMI 2020 m. birželio 25 d. sprendime Nr. (7.45)K10-60 nurodyta, kad pareiškėja buvo informuota apie nustatytus neatitikimus ir jai buvo pasiūlyta patikslinti PVM deklaracijas ir i. SAF registro duomenis už 2017–2019 metus. Pareiškėja patikslino nurodytus duomenis ir mokėtinas PVM padidėjo 92 796 Eur suma. Taip pat pareiškėjai už laiku nesumokėtą PVM apskaičiuota 13 392,11 Eur PVM delspinigių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. birželio 1 d. Kauno AVMI pateikė prašymą atleisti nuo delspinigių. Prašymą motyvavo sunkia Bendrovės ekonomine padėtimi dėl COVID-19 pandemijos ir jos metu įvestų ribojimų.
Kauno AVMI, išnagrinėjusi Bendrovės prašymą, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais bei Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144, 7, 28 punktais, 2020 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (7.45)K10-60, kuriuo atleido Bendrovę nuo 50 proc., t. y. 6 696,06 Eur PVM delspinigių sumokėjimo, bet neatleido nuo likusios dalies PVM delspinigių.
Pareiškėja, nesutikdama su Kauno AVMI 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (7.45)K10-60 dalimi, kuria pareiškėja neatleista nuo 6 696,05 Eur PVM delspinigių sumokėjimo, 2020 m. liepos 15 d. pateikė skundą VMI.
Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir šių aplinkybių poveikio pasekoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (žr., pvz., LVAT 2005 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15 -141/2005, 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-941/2013 ir kt.).
Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie minėtų aplinkybių buvimą, todėl ji negali būti atleista nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjai pareiga mokėti 92 796 Eur PVM atsirado už 2017–2019 mokestinį laikotarpį, patikslinus PVM deklaracijas ir i. SAF registro duomenis už nurodytą laikotarpį.
LVAT, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra pažymėjęs, jog iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog šioje teisės normoje yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio taisyklės, visų pirma, nustatančios įrodinėjimo naštos tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paskirstymą, pagal kurią pareiga įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui. Vertinant šioje teisės normoje nustatytą sąlygą – mokesčio mokėtojas turi būti nekaltas dėl padaryto pažeidimo – jos apibrėžtumo aspektu, matyti, kad ši sąlyga yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuojant, kokios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju patvirtina šios sąlygos buvimą ar nebuvimą. Aplinkybės, kurios konkretizuoja mokesčio mokėtojo kaltės buvimą ar nebuvimą dėl skirtingų mokesčių įstatymų pažeidimų, gali būti skirtingos, nes šių aplinkybių pobūdis, apimtis ir pan., gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus mokesčius. (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2122/2011, 2019 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-364-968/2019). LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, kad vertinant, ar taikyti šį atleidimo pagrindą, yra reikšminga mokesčio mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios išraiška yra nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš veikiančio asmens konkrečiomis sąlygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės (delspinigių), nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo (žr., pvz., 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-81-261/2015).
Mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai (MAĮ 138 straipsnis). Kiekvieno mokesčių mokėtojo atsakomybė yra individuali ir taikoma atsižvelgiant į konkrečiu atveju atsakomybėn traukiamo, o ne į kito mokesčių mokėtojo padarytą pažeidimą ar jam taikomus mokestinių sankcijų dydžius (LVAT 2011 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442?1034/2011).
MAĮ 40 straipsnio 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokesčius, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Bendrovė šios pareigos neįvykdė.
Tiek Kauno AVMI, tiek VMI sprendimuose konstatuota, kad neatitikimus tarp Bendrovės išrašytų bei Belgijos išrašytų sąskaitų faktūrų nustatė mokesčių administratorius stebėsenos metu. Aplinkybė, jog Bendrovė PVM deklaracijas patikslino, patvirtina, jog Bendrovė su šiais neatitikimais sutiko. Pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindų galima būtų konstatuoti, jog Bendrovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo deklaruoti teisingas PVM sumas ir laiku sumokėti PVM (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis). Todėl mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė atleisti Bendrovę nuo delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Kaip pagrįstai pažymėjo VMI atsiliepime, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. MAĮ nuostatos tokių išimčių juridiniams asmenims nenumato. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma analogija, yra visiškai nepagrįstas.
Pažymėtina, kad tiek VMI, tiek Kauno AVMI sprendimuose nurodė, jog pareiškėja yra įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą ir jai nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino pradžios) iki ekstremaliosios situacijos pabaigos bei dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos nėra skaičiuojami delspinigiai.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog VMI 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 69-86 ir Kauno AVMI 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (7.45) K10-60 dalis, kuria Bendrovė neatleista nuo 6 696,05 Eur PVM delspinigių, yra teisėti ir pagrįsti.
VMI sprendime nurodė visas ginčui aktualias faktines aplinkybes, tinkamai jas įvertino, pasisakė dėl kiekvieno atleidimo nuo delspinigių pagrindo. VMI sprendimas yra išsamus, motyvuotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Kaip matyti iš VMI 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 69-86 ir Kauno AVMI 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (7.45) K10-60, šiuose sprendimuose yra nurodytas delspinigių skaičiavimo laikotarpis, todėl pareiškėjos skundo argumentas dėl delspinigių skaičiavimo sustabdymo taip pat yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais, nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Automėta“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.