- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2-4517-475/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00769-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Kauno apygardos prokuratūrai
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo atstovui Remigijui Stundžiai, atsakovo atstovei prokurorei Liudmilai Borisovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2014-12-15 nutarimo Nr. (3-AP-9684)3S-94010 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 6-11), prašydamas: 1) pripažinti Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2014-12-15 nutarimą Nr. (3-AP-9684)3S-94010 nepagrįstu ir panaikinti minėtą nutarimą; 2) įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, su prašymais panaikinti Kauno rajono valdybos 1995-01-26 sprendimą Nr. 2949 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) H. P. V.“, Kauno rajono valdybos 1995-01-26 sprendimą Nr. 2950 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) E. R.“, Kauno apskrities viršininko 2009-06-30 įsakymą Nr. 02-01-6951 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“, Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-06-30 sprendimą Nr. 9804 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) H. P. V.“.
Ieškovas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad E. V. iki savo mirties (1940-04-17) valdė 5,5 ha žemės, iš kurios 1 ha patenka į Kauno miesto teritoriją. Tai patvirtina atkūrimo byloje esantys dokumentai. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 7687 (savininkė - E. V.) (toliau - Atkūrimo byla) esantį mirties liudijimą (pateiktas 1994-04-14) Nr. AI Nr. 017252 E. V. mirė 1940-04-17, tai yra iki 1940-07-22 įvykusios visuotinės žemės nacionalizacijos. Prašymus atkurti nuosavybės teises į E. V. nuosavybės teise valdytą žemę pateikė E. V. anūkai E. R. ir H. P. V.. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-13 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-719 sudarytos komisijos 2013-09-23 posėdžio metu nustatyta, kad nepakanka dokumentų, įrodančių kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizacijos metu buvo žemės, kurią iki 1940-04-17 valdė E. V., savininkais. Apie tai E. R. (mirusi) paveldėtoja (Vida Petkevičienė) ir Henrikas P. V. buvo informuoti 2013-10-24 Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-5158 „Dėl informacijos pateikimo“. E. R. 1991-12-18 ir 1997-05-05 prašymuose atkurti nuosavybės teises nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į E. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Henrikas P. V. 1991-12-18 ir 1997-05-05 prašymuose atkurti nuosavybės teises nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į E. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pažymėjo, kad nei tuometei Kauno miesto valdybai nei kitai institucijai, iki 2001-12-31 vykdžiusiai nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo darbus, E. R. ar H. P. V. nepateikė ir Atkūrimo byloje nėra dokumentų įrodančių, kas yra E. V. įpėdiniai ir kokiomis dalimis jie paveldėjo/įgijo žemę ir kokiomis dalimis ir kokiais kiekiais ją valdė po E. V. mirties. Kauno rajono valdybos 1995-01-26 sprendimu Nr. 2949 H. P. V. atkurtos nuosavybės teisės į E. V. (duomenys neskelbtini) turėtą žemės sklypo dalį - 2,5 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2009-06-30 įsakymu Nr. 02-01-6951 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-06-30 sprendimu Nr. 9804 H. P. V. atkurtos nuosavybės teisės į E. V. (duomenys neskelbtini) turėtą žemės sklypo dalį -0,2475 ha, perduodant neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno rajono valdybos 1995-01-26 sprendimu Nr. 2950 E. R. atkurtos nuosavybės teisės į E. V. (duomenys neskelbtini) turėtą žemės sklypo dalį - 2 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu H. P. V. ir E. R. atkurtos nuosavybės teisės atitinkamai į 2.7475 ha ir 2 ha žemės. Nuosavybės teisės į E. V. turėtą žemę negalėjo būti atkuriamos, nes minėtas asmuo mirė 1940-07-22, o pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nuosavybės teisės atkuriamos tik į tą žemę, kurią buvę savininkai valdė iki nacionalizacijos. Atkūrimo byloje nėra jokių duomenų, kad E. V. vaikai ar anūkai paveldėjo ar kitokiais būdais įgijo ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,5 ha žemės Šilainių kaime, Kauno rajone. Taip pat, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nepateikti dokumentai, įrodantys, kad E. R. ar H. P. V. iki žemės nacionalizacijos lygiomis dalimis nuosavybės teise valdė 5,5 ha žemės, todėl nebuvo teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises į E. V. žemę E. R. ir H. P. V.. Byloje nėra duomenų, nei kas po E. V. mirties 1940-04-17 iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė (jei valdė) šio asmens iki mirties valdytą žemę, nei kokiomis dalimis, nei kokiu pagrindu. Kai viešąjį interesą gina prokuroras, terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras turėjo ar galėjo turėti pakankamai duomenų, kurie leistų jam nuspręsti, jog viešasis interesas yra pažeistas ir įstatymo yra nustatytas 1 mėnesio terminas duomenims surinkti. Kauno apygardos prokuratūrai apie minėtą viešojo intereso pažeidimą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius pranešė 2014-10-20, todėl Kauno apygardos prokuratūrai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo nėra kliūčių, bei senaties terminai neturėtų būti taikomi. Be to, pažymėjo, kad H. P. V. atkurtos nuosavybės teisės į E. V. (duomenys neskelbtini) turėtą žemės sklypo dalį -0,2475 ha, perduodant neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2009-06-30 įsakymu Nr. 02-01-6951 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-06-30 sprendimu Nr. 9804, taigi nuo minėtų administracinių aktų priėmimo ir neteisėto valstybinės žemės dalies grąžinimo praėjo 5 metai ir senaties terminai nėra praleisti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aplinkybių specifiką bei nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo apimtį ir šio neteisėtumo akivaizdumą, darytina išvada, kad E. R. ir H. P. V., kuriems atkurtos nuosavybės teisės, lūkesčių dėl įsakymų ir sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, kurie nuo pat pradžių buvo neteisėti, pagrindu susiformavusių faktinių santykių negalima traktuoti kaip teisėtų. Teisinis reguliavimas, atkuriant E. R. ir H. P. V. nuosavybės teises, buvo aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, jų prašymai atkurti nuosavybės teises į žemę asmens, kuris nacionalizacijos metu nuosavybės teise žemės nevaldė ir iš kurio žemė nebuvo nacionalizuota, kai tokias sąlygas imperatyviai nustatė ir šiuo metu nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, nagrinėjamu atveju negali tapti pagrindu konstatuoti susiformavus tokį lūkestį, kuris pagrįstų priimtų administracinių aktų teisėtumą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog miręs asmuo objektyviai negalėjo valdyti žemės jos nacionalizavimo metu, negali būti laikomas teisėtu lūkestis atkurti nuosavybės teises į žemę, asmens, iš kurio ta žemė nebuvo nusavinta ir kurio teisės nusavinimu nebuvo pažeistos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad E. R. ir H. P. V. buvo teisėtai įgiję civilines teises ir kad turėjo teisėtų lūkesčių, kuriuos teismas galėtų ginti ir tuo pagrindu nepanaikinti administracinių aktų, kuriais jiems atkurtos nuosavybės teisės. Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno rajono valdyba, vykdydamos pavestas funkcijas ir įgyvendindamos nustatytus uždavinius, privalėjo laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų bei teisingai juos taikyti. Dėl to, kad atkuriant nuosavybės teises į E. V., mirusios 1940 metais, žemę nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, pažeistas ir viešasis interesas, pagal kurį valstybės institucijų veikloje turėtų būti užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų visuomenei. Kauno rajono valdybos ir Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl jie turėtų būti panaikinti. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2014-12-15 nutarimas Nr. (3-AP-9684)3S-94010, kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2014-11-03 nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą yra nepagrįstas ir turi būti naikinamas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros atsiliepime (b.l. 39-41) į skundą ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškovo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo atveju skundžiamas prokuroro procesinis sprendimas yra priimtas viešojo intereso gynimo srityje, todėl sprendžiant skundo ribas ir tirtinas aplinkybes, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 dėl nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-501/2012, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Teigia, jog nagrinėdamas skundą dėl prokurorės 2014-11-03 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, aukštesnysis prokuroras išnagrinėjo ir įvertino visą surinktą medžiagą, nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenis, prokuroro procesinio sprendimo motyvus ir argumentus, ir sutikdamas su skyriaus prokurorės 2014-11-03 nutarime padarytomis išvadomis, pareiškėjo skundą atmetė motyvuotu ir argumentuotu nutarimu. Todėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014-12-15 nutarimas atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti skyriaus prokurorės 2014-11-03 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas pateikė 2014-10-16 pareiškimą Kauno apygardos prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo (b.l. 12-17). Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova 2014-11-03 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nustačiusi, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamų sprendimų, įsakymų formaliais aktų negaliojimo pagrindais, nes jų panaikinimas prieštarautų pusiausvyros tarp viešo intereso poreikio ir pagrindinių žmogaus teisės apsaugos reikalavimų, proporcingumo, socialinio teisingumo, teisinio saugumo ir stabilumo principams, Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatoms, Europos Žmogaus teisių teismo praktikai (b.l. 19-23). Ieškovas pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dėl Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Liudmilos Borisovos 2014-11-03 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (b.l. 24-29). Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Haroldas Urbonavičius pareiškėjo skundo 2014-12-15 nutarimu netenkino, sutiko su prokurorės Liudmilos Borisovos išvadomis (b.l. 31-35). Be to, 2014-12-15 nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, suformuotą Lietuvos teismų praktiką, Konstitucijoje įtvirtintus teisingumo principą ir konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvą, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, darytina išvada, kad ypatingais atvejais galima saugoti bei ginti ir tokias teisei paklususio, įstatymų reikalavimų besilaikiusio, valstybe ir jos teise pasitikėjusio asmens įgytas teises, kylančias iš valdžios individualių teisės aktų, nors valdžios institucijos priimtų pažeidžiant teisės normas, kurių neapgynus ir neapsaugojus, šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią šis asmuo, kiti asmenys, visuomenė arba valstybė patirtų, jeigu minėtos teisės nebūtų visiškai arba iš dalies apsaugotos ir apgintos; valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita; principas Ex injure jus non oritur (iš neteisės neatsiranda teisė) nėra absoliutus, todėl yra visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog skundžiamas nutarimas yra naikintinas dėl to jog buvo pažeistas šis bei teisingumo principai.
Pareiškėjas skundžia Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2014-12-15 nutarimą atmesti pareiškėjo skundą ir Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Liudmilos Borisovos 2014-11-03 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuodamas tuo, kad atkuriant nuosavybės teises į E. V., mirusios 1940 metais, žemę nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, pažeistas ir viešasis interesas, pagal kurį valstybės institucijų veikloje turėtų būti užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų visuomenei. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad E. R. ir H. P. V. buvo teisėtai įgiję civilines teises ir kad turėjo teisėtų lūkesčių, kuriuos teismas galėtų ginti ir tuo pagrindu nepanaikinti administracinių aktų, kuriais jiems atkurtos nuosavybės teisės.
Vertinant skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. CPK 49 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Teisinius pagrindus prokurorams reikšti ieškinius viešajam interesui ginti nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, kurio 19 str. nurodoma, kad prokurorai tokius ieškinius reiškia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs viešojo intereso teisinės sampratos, tai suponuoja, kad CPK 49 str. 1 d. sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (CPK 49 str. 1 d.) (LAT 2006-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006). Taigi CPK 49 str. 1 d. nustato, kad įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti gali prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys. Ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo turi visiškai savarankišką ieškinio objektą – visuomenės suinteresuotumą bylos baigtimi.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t.y., ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina
Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl teismo kompetencijos, spręstina, kad nagrinėjamu atveju teismas gali pasisakyti tik dėl to, ar Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Liudmila Borisova, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Haroldas Urbonavičius, spręsdamas dėl prokurorės Liudmilos Borisovos nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagrįstumo, nepažeidė nagrinėjimo procedūros, tačiau teismas negali pasisakyti dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės.
Iš prie bylos prijungtos viešojo intereso gynimo ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (3-AP-9684)3S-94010 matyti, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius pateikė 2014-10-16 pareiškimą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dėl viešojo intereso gynimo, kuriuo prašė įvertinti dokumentų, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į E. V. turėtą žemę, atitikimą faktinėms aplinkybėms bei teisės aktams ir, nustačius pažeidimus, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova, išnagrinėjusi 2014-10-16 pareiškėjo skundą, nustatė, kad kreipiantis į teismą pareiškėjo prašomu būdu, viešasis interesas gali būti apgintas padarant didesnės žalos kitoms viešojo intereso sferoms, o fiziniams asmenims, sąžiningiems nuosavybės teisių įgijėjams, bus sukurti papildomi ir nereikalingi jų subjektinių teisų ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai, o ginčijamų sprendimų ir įsakymų panaikinimas formaliais aktų negaliojimo pagrindais, prieštarautų pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikio ir pagrindinių žmogaus teisės apsaugos reikalavimų, proporcingumo, socialinio teisingumo, teisinio saugumo ir stabilumo principams, Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatoms, Europos Žmogaus teisių teismo praktikai. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. Urbonavičius, įvertinęs prokurorės Liudmilos Borisovos nustatytas aplinkybes, su jomis sutiko bei nurodė, jog valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita; principas Ex injure jus non oritur (iš neteisės neatsiranda teisė) nėra absoliutus, todėl yra visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog skundžiamas nutarimas yra naikintinas dėl to jog buvo pažeistas šis bei teisingumo principai.
Iš minėtų prokurorų nutarimų matyti, kad prokurorai tyrė pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, tačiau nenustatė pagrindo inicijuoti kreipimąsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė papildomų įrodymų, nenurodė pasikeitusių aplinkybių, kurie galėtų turėti įtakos vertinant prokurorų priimtų sprendimų teisėtumą. Pareiškėjas iš esmės skundu prašo pripažinti, kad Kauno apygardos prokurorai neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (3-AP-9684)3S-94010 dokumentus, nustatydami, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamų sprendimų, įsakymų formaliais aktų negaliojimo pagrindais, nes jų panaikinimas prieštarautų pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikio ir pagrindinių žmogaus teisės apsaugos reikalavimų, proporcingumo, socialinio teisingumo, teisinio saugumo ir stabilumo principams, Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatoms, Europos Žmogaus teisių teismo praktikai. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorai nerinko įrodymų, jų neanalizavo ir nevertino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų 2014-11-03 ir 2014-12-15 nutarimuose priimti procesiniai sprendimai, remiantis teismų praktika, Konstitucinio teismo doktrina bei Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir juose padarytos išvados yra motyvuotos (b.l. 19-23, 31-35). Įvertinti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui pateiktas 2014-10-16 pareiškimas dėl viešojo intereso turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, t.y., ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, yra prokurorų diskrecijos teisė (CPK 49 str. 1 d., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str.). Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, tik patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą (LAT 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų 2014-11-03 ir 2014-12-15 nutarimuose priimti procesiniai sprendimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra atlikti nepažeidžiant pareiškimų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo procedūrų, todėl šių prokurorų procesinių sprendimų naikinti pagrindo nėra, pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176-220 str., 259 str., teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.