Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. F. ir A. B.-F. ieškinį atsakovui M. K. dėl servituto panaikinimo išnykus servituto būtinumui, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2022 m. sausio 13 d. priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria nutarta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti; priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovams G. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B.-F., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 743,00 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat priteisti iš apelianto (atsakovo) M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovams G. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B.-F., a. k. (duomenys neskelbtini), 396,60 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

2. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. sausio 13 d. gautas atsakovo (apelianto) M. K. prašymas dėl apsirikimo klaidų ištaisymo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas galbūt nepamatė 2021 m. gruodžio 15 d. teismui apelianto pateikto prašymo priteisti ginče patirtas 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl per klaidą prie atsakovo (apelianto) patirtų bylinėjimosi išlaidų priskyrė tik 75,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Taip pat mano, kad apeliacinės instancijos teismas galbūt dėl apsirikimo ieškovams priteisė bylinėjimosi išlaidas, patirtas už rašto Nacionalinei žemės tarnybai parengimą, kurios, atsakovo vertinimu, negalėjo būti priteistos. Be kita ko, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo apskaičiuota tenkintų / atmestų reikalavimų procentine išraiška. Mano, kad apeliacinis skundas tenkintas 56,25 proc., o ne 52 proc.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Prašymas dėl apsirikimo klaidų ištaisymo netenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnyje, reglamentuojančiame rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą, nustatyta, kad: paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis); teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės; ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

5. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, yra pasisakęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018). Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

6. Nagrinėjamu atveju, ieškiniu buvo pareikštas vienas reikalavimas – dėl servituto panaikinimo išnykus servituto būtinumui. Atsakovas priešinių reikalavimų byloje nereiškė. Kadangi ieškovų ieškinys pirmosios instancijos teismo patenkintas visiškai, ieškovams iš atsakovo priteistos visos ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo nepakeistas – ieškovų ieškinys tenkintas visiškai, tik pagal apeliacinio skundo argumentus buvo peržiūrėta sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

7. Atsakovo (apelianto) prašymo turinys patvirtina, kad prašoma ne ištaisyti aiškią aritmetinę klaidą, o nesutinkama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pakeitus apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo (apelianto) prašyme nurodytu būdu procentinės tenkintų ir atmestų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme išraiškos korekcija, argumentai dėl ieškovams priteistų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, dėl ko atitinkamai turėtų būti perskaičiuotos bylinėjimosi išlaidų sumos, neatitinka aiškios aritmetinės klaidos taisymo sampratos. Atsakovo (apelianto) prašomas nutarties koregavimas iš esmės ją pakeistų, nes būtų pakeistos šalių teisės ir pareigos. Taigi, atsakovo (apelianto) prašymas negali būti tenkinamas, nes, viena vertus, aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis), kita vertus, 2022 m. sausio 13 d. nutartyje nėra padarytos aritmetinės klaidos.

9. CPK 277 straipsnis numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

10. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

11. Atsakovo (apelianto) prašyme alternatyvus reikalavimas dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra suformuluotas. Kita vertus papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Prašyme pateikiami argumentai nepatvirtina, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nebuvo išspręsti kokie nors reikalavimai. Pažymėtina, kad atsakovo (apelianto) pateikti įrodymai, kurių neva apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nepastebėjo, yra apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ne apeliacinės instancijos teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nepakeistas, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nėra ir nebuvo teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalį, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme pagal šalių pateiktus patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti, o vien nesutikimas su tuo, kaip apeliacinės instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nesudaro pagrindo tokio instituto taikymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 302 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo (apelianto) M. K. prašymą ištaisyti rašymo apsirikimus atmesti.