- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 1-67-270/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00297-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Nukentėjusysis
- A. D., V. S., P. O., P. K., J. C.
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Julija Asovskaja
- Kategorijos
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo biržoje neregistruota, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista.
Kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 286 str.
M. S., asmens odas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2002-03-20 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (1961 m. LR BK redakcija), šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 47¹ str. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.2002-11-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 1 d., 43 str. (1961 m. LR BK redakcija), aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2003-01-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pritaikius LR 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. bausmė sumažinta 1/6.
2003-04-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 225 str. 2 d., 42 str. (1961 m. LR BK redakcija), vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius LR 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. bausmė sumažinta 1/6.2004-09-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 1 d. trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.2004-11-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme.2005-10-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su 2004-11-10 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė ir subendrinta vienerių metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.2006-06-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 1 d. dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d. buvo subendrinta su 2005-10-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo paskirta bausme. 2007-03-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, lygtinai, neatlikus 2 mėnesių ir 10 dienų paskirtos bausmės, 2007-03-14 paleistas iš pataisos namų.2007-07-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 181 str. 1 d., 189 str. 3 d., 236 str. 1 d., bei šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. subendrinus su 2006-06-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme.2008-03-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007-07-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta keturių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008-05-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2008-03-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, tačiau palikta ta pati keturių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.2009-10-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 65 str. paskirtoji bausmė subendrinta su 2006-06-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, 2007-07-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, 2008-03-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta keturių metų šešių mėnesių ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmė.2010-03-05 Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. l d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BPK 63 str. l d., 4d., 9d. paskirta bausmė subendrinta su 2008 05 14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 5 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2013 08 02 paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikus bausmę.
Kaltinamas pagal LR BK 286 str.
J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.
Kaltinamas pagal LR BK 286 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji, panaudodami fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent:
E. S. 2014-02-22 apie 02.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (0.90 promilių girtumo), nepaklusdama į butą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų teisėtiems nurodymams, siekdama sutrukdyti M. S. sulaikymui, pribėgusi iš už nugaros, dešinės rankos nagais apdraskė P. O. kaklą, o pastarajam kaire ranka ją atstūmus ir atsisukus, ji, dešine koja spyrė jam į lytinius organus, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos bei dešinės sėklidės sumušimais, tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.
Tokiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str.
M. S. 2014-02-22 apie 02.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.15 promilių girtumo), nepaklusdamas į butą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų teisėtiems nurodymams ir siekdamas išvengti sulaikymo agresyviai mosikuodamas kumščiais, puolė mušti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-o būrio vyresnįjį patrulį P. O. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-o būrio vyresnįjį patrulį P. K., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 4-os kuopos patrulį A. D. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 4-os kuopos vyresnįjį patrulį J. C., pareigūnams pavykus išvengti smūgių, P. K. panaudojo elektros šoko įtaisą, po ko jis rankomis siekė išrauti elektros šoko įtaiso laidus, A. D. užsukus jam rankas už nugaros ir uždėjus antrankius ir P. K. laikant jį prispaustą prie grindų, jis spardėsi kojomis, o išvestas į lauką ir sodinamas į tarnybinį automobilį NV200 Nissan, v/n (duomenys neskelbtini) elgėsi agresyviai, bandydamas spirti kojomis P. K. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-o būrio vyresniajam patruliui V. S., tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.
Tokiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str.
J. G. 2014-02-22 apie 02.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.85 promilių girtumo), nepaklusdamas teisėtiems, į butą pagal iškvietimą atvykusių, policijos pareigūnų nurodymams, siekdamas sutrukdyti M. S. sulaikymui, stumdė rankomis į krūtinę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 4-os kuopos vyresnįjį patrulį J. C., o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 4-os kuopos patruliui A. D. bandant jį atstumti, agresyviais veiksmais brovėsi prie sulaikyto ir ant žemės paguldyto brolio M. S., tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.
Tokiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str.
Apklausta teisme E. S. savo kaltę pripažino iš dalies parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su vyru M. S., jo tėvais, broliu J. G., įvykio metu gyveno dar J. G. sugyventinė A. B. su vaikais. 2014-02-22 šventė vestuves ir gėrė, broliai susipyko dėl šuns ir susistumdė, niekas iš jų sužalotas nebuvo, būdama savo kambary, girdėjo kaip J. kviečia policiją. Kai atvyko pareigūnai, juos į butą įleido J., jie pasibeldė į kambarį, vyras M. išėjo bendrauti su pareigūnais, susiginčijo su jais, nes jie neparodė tarnybinio ženkliuko, vyrą M. pargriovė ant grindų, panaudojo elektrošoką, ji bandė gindama vyrą atitraukti pareigūną, kaip apdraskė jo kaklą, neprisimena, pareigūnas ją pargriovė ant lovos, ji tuomet besigindama pradėjo spardyti į pareigūno kojas. Ją, J. ir M. pristatė į komisariatą.
Analogiškus parodymus ji davė apklausiama bylos ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 90,91, 97, 101).
Kaltinamasis M. S. apklaustas teisme savo kaltę pripažino iš dalies, parodė kad 2014-02-22 naktį kartu su žmona E., broliu J. ir jo sugyventine A. B. šventė jo vestuves, išgėrė, apsipyko su J. dėl šuns, apsistumdė, brolis pareiškė, kad iškvies policiją, visi išsiskirstė po savo kambarius, po 1,5 val. atvyko policijos pareigūnai, į butą 2 pareigūnus įleido J.. Pareigūnai buvo uniformuoti, klausė kas atsitiko, patikrino jo dokumentus. Kadangi nesimatė policijos pareigūnų ženkliukų, jis paprašė parodyti, jam labai greitai parodė tarnybinį pažymėjimą, vėliau ir ženkliuką. Brolis pareiškė, kad nerašys jokio pareiškimo, pareigūnai pasakė, kad surašys jam protokolą dėl melagingo iškvietimo, jis sutiko. Jis supyko dėl pareigūnų veiksmų, prašė uždaryti duris ir išeiti. Pareigūnams negrasino, suduoti smūgius nebandė, pareigūnai panaudojo elektrošoką, surakino rankas antrankiais ir stipriai juos suveržė, jam labai skaudėjo, jis rėkė nuo skausmo, tuomet pareigūnai dar kartą panaudojo elektrošoką. Jį vien su trumpikėmis išvilko į gatvę, kadangi rėkė nuo skausmo, pareigūnai sodindami jį į automobilį papurškė į veidą dujomis iš balionėlio. Kadangi jam labai skaudėjo, jis galėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, tačiau nesipriešino.
Analogiškus parodymus M. S. davė per apklausas bylos ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 111).
Kaltinamasis J. G. apklaustas teisme savo kaltę pripažino iš dalies parodė, kad 2014-02-22 išgertuvių metu susipyko su broliu J., jis buvo išgėręs, todėl eilinį kartą iškvietė pareigūnus, kuomet jie atvyko, jis juos įleido į butą, pareigūnai pasibeldė į brolio kambarį, kas vyko toliau neatsimena. Tačiau apklaustas bylos ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad kada viskas įvyko tiksliai neprisimena, bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo alkoholį, tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas, brolis buvo suėmęs ranka jam už kaklo, todėl jis įpykęs paskambino į policiją. Kiek prisimena, pareigūnai labai ilgai važiavo ir jie su broliu net nuėjo miegoti. Atvykus pareigūnams, duris atidarė jis, brolis tuo metu jau buvo kambaryje. Brolis jau buvo nusirengęs, pareigūnai užėjo pas jį į kambarį, brolį tai labai supykdė, jis reikalavo jų, kad jie pateiktų pažymėjimus, tuo pačiu jis vėl pradėjo pykti ant jo, kad jis iškvietė policiją, jo atžvilgiu išsakė keiksmažodžius, pastūmė jį ranka į kažkurią kūno vietą. Tada pareigūnai paguldė jo brolį ant žemės, panaudojo elektrošoką, brolis labai šaukė, jis suprato, kad jam skaudėjo. Iš pradžių į butą atėjo du pareigūnai, tačiau vėliau atėjo dar du. Jo brolį laikė ant žemės, vienas pareigūnas buvo broliui keliu užspaudęs galvą. Jis pats jokių smūgių niekam nesudavė, tiesiog stumtelėjo pečiu vieną pareigūną, kad galėtų prieiti prie brolio ir jam padėti. Tada pareigūnas jį taip pat paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius, vėliau pastebėjo, kad jam buvo įbrėžta ausis ir mano, kad tai atsitiko tada, kai pareigūnas jį parvertė ant žemės uždėti antrankių. Taip pat negali paaiškinti, kodėl skambindamas 112 nurodė, kad brolis jį jau šešis kartus mušė, mano, taip pasakė, nes buvo išgėręs ir piktas ant brolio. Dėl E. gali pasakyti, kad tik matė, kad pareigūnai ją kažkodėl gaudė po kambarį, ji buvo užšokusi ant lovos, ir po to matė, kad jai taip pat buvo uždėti antrankiai. Kai atvyko pareigūnai, jis savo kalytę Dorą, buvusią bute, uždarė pas tėvą L. G. kambaryje, jokio užrakto nerakino, nors žinojo, kad ji moka tas duris atsidaryti, bet nemanė, kad bute bus koks triukšmas ar konfliktas ir šuo pabėgs. Jis jau gulėjo ant grindų su antrankiais, kai Dora išbėgo iš kambario ir puolė pareigūnus, matė, kaip vienam pareigūnui Dora įkando į ranką. Jį, brolį ir E. policijos pareigūnai pristatė į 5 PK. (I t. b.l. 121).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji savo kaltę pripažįsta iš dalies, teismas mano, kad jų kaltė yra visiškai įrodyta šiais įrodymais:
- Visų pirmą, kaip matyti iš bendrojo pagalbos centro garso įrašų, 2014-02-22 01.54 val. ir 02.06 val. du kartus skambino J. G. ir pareiškė, kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), girtas brolis šeštą kartą muša jį, bute yra du mažamečiai vaikai, priekaištauja, kad pareigūnai ilgai neatvažiuoja (t.1, b.l. 9-10).
Apklaustas teisme pareigūnas P. K. patvirtino savo parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 17-18) ir parodė, kad kartu su kolega P. O. atvyko 2014-02-22 apie 02.00 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pranešimą smurtavo brolis, juos pasitiko neblaivus J. G., pastarojo ausis buvo kruvina, pareiškė, kad jį nuskriaudė brolis M. S.. Jie paprašė uždaryti šunį, buvusį bute, matė bute mažamečius vaikus, jie nemiegojo, pareiškėjo sugyventine A. B. pasakė, kad broliai konfliktavo. Iš savo kambario išėjo neblaivus M. S., išvadino juos necenzūriniais žodžiais, varė iš buto, nesuvokė kas vyksta, rusų ir lietuvių kalbomis meldėsi dievui, J. G. įspėjo juos, kad brolis neseniai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, užsiiminėjo boksu, agresyvus. Jiedu su kolega parodė tarnybinius pažymėjimus, ženkliukus, leido paskambinti „112“ ir įsitikinti, kad jie pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą. M. S. buvo užėmęs kovinę stovėseną, jie perspėjo jį apie galimą prietaiso „Taser“ panaudojimą, M. S. į jų žodžius nereagavo, kuomet atvyko pasistiprinimas, M. S. šoko link jo, bandė suduoti, tuomet jis panaudojo „Taser“, t.y. elektrošoką, kuomet jis pabandė sutramdyti gulintį M. S., pastarasis pradėjo spardytis, todėl „Taser“ buvo panaudotas pakartotinai. Matė kaip J. G. stumdėsi su atvykusiais pareigūnais, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Kadangi vedant į tarnybinį automobilį M. S. toliau keikėsi, priešinosi, bandė suduoti smūgius, jam buvo papurkšta dujomis.
Nukentėjusysis P. O. patvirtino savo parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 21-22), davė analogiškus parodymus kaip jo kolega P. K. ir patvirtino, kad kuomet jiedu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos pasitiko girtas J. G., sakė, kad jo brolis smurtauja, jo ausis buvo sukruvinta, bendraujant su pareiškėju iš kambario išėjo neblaivus M. S., įžeidinėjo juos, varė iš buto, jie prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, ženkliukus. M. S. skambino „112“, tikrino ar jie nėra apsimetėliai. Vienu metu jis apsiverkė, nuėjo į savo kambarį, motina ir žmona pažadėjo jį apraminti, todėl buvo nuspręsta jo nesulaikyti, bet jis vėl išėjo iš kambario, atsistojo į kovinę stovėseną, į jų perspėjimus dėl galimo elektrošoko – prietaiso „Taser“ panaudojimo, nereagavo, todėl jie apie situaciją informavo budinčią dalį ir buvo atsiųstas pastiprinimas. Atvykus pareigūnams M. S. puolė juos, bandant suduoti smūgius, P. K. panaudojo „Taser“ elektrošoką. M. S. nukrito ant grindų, jo žmona trukdė sulaikymui, jis ją išstūmė į kitą kambarį, ji tuomet sugriebė jį už kaklo ir apdraskė, vėliau iš užnugario sudavė stiprų smūgį į tarpukojį, tuomet jis pargriovė ją ant lovos, bandė surakinti antrankiais, bet ji neprisileido, spardėsi, žino kad bute buvęs šuo vienam pareigūnui kando į ranką, kitam į sėdmenis. Vedant sulaikytus į policijos automobilį M. S. spardėsi, visaip vengė sulaikymo, todėl buvo panaudotos dujos. Dėl patirtų sužalojimų teko ilgai gydytis, pirkti vaistus.
Nukentėjusysis J. C. parodė, kad yra rinktinės „Vytis“ pareigūnas, įvykio metu gavo nurodymą atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pareigūnams buvo reikalinga pagalba, užėjus į butą pamatė, kaip besikeikiantis M. S. puolė pareigūną P.K., pabandė jam suduoti, todėl P. K. panaudojo „Taser“ prietaisą, kadangi M. S. ir toliau priešinosi, pabandė ištraukti elektrošoko laidus, spardėsi, „Taser“ buvo panaudotas pakartotinai. E. S. buvo agresyvi, keikėsi, rėkė, apspardė kojomis P. O.. J. G. stumdė pareigūnus, bandydamas „gelbėti“ M. S. pastūmė jį į krutinę bei petį. Kuomet jis dėjo antrankius J. G., atbėgo šuo ir įkando jam į ranką, kolegai A. D. įkando į sėdmenis, sudraskė uniformą. Jo ranka stipriai kraujavo, teko važiuoti į ligoninę.
Nukentėjusysis A. D. apklaustas teisme patvirtino savo parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.35-36), paaiškino, kad yra „Vyčio“ rinktinės pareigūnas, įvykio metu atvyko į pagalbą kolegoms, matė kaltinamuosius, jie buvo girti, agresyviai nusiteikę, J. G. suriko „broli, padėk“ ir M. S. bandė juos užpulti, P. K. įspėjęs apie galimą „Taser“ panaudojimą, iššovė, kuomet M. S. griuvo ant grindų, jis toliau spardėsi ir rėkavo, todėl elektrošokas buvo panaudotas pakartotinai, jisai uždėjo antrankius M. S.. Matė kaip E. S. priešinosi P. O.. J. G. pabandė atstumti pareigūnus nuo M. S.. Įbėgęs šuo įkando J. C. į ranką, jam įkando į užpakalį, teko kreiptis į medikus, skiepytis nuo pasiutligės.
Apklaustas teisme nukentėjusysis V. S. prašė teisme pagarsinti savo parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2014-02-22, apie 03.00 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. P. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pareigūnams reikalinga pagalba. Nuvykus į įvykio vietą, jau kieme pastebėjo du tarnybinius automobilius, keturis pareigūnus ir sulaikytus tris asmenis, - du vaikinus ir vieną merginą. Į jų automobilį buvo sodinamas vaikinas, kuris buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis, jis buvo agresyvus, nenorėjo sėsti į automobilį, vis bandė įspirti kojomis pareigūnui P. K., taip pat ir jam, nes jis padėjo talpinti jį į tarnybinį automobilį. Komisariato patalpose sužinojo, kad jų automobilyje buvo vežamas M. S., gim. 1986 m. Prieš įsodinant į automobilį, kadangi M. S. priešinosi, bandė įspirti kojomis, prieš jį buvo panaudotos dujos (I t. b.l. 51).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad P. O. nustatyti kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-02-22). P. O. nustatytas dešinės plaštakos bei dešinės sėklidės sumušimas. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai pavojaus gyvybei nekėlė. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t. b.l. 30.31) .Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. D. padaryta paviršinė brozdinta linijinė žaizda dešiniame sėdmenyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-02-22). Sužalojimas galėjo atsirasti tiek nuo šuns įdrėskimo nagu, tiek ir nuo šuns danties dinaminio poveikio. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nėra pavojingas gyvybei. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui (I t. b.l. 44).Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. C. padarytos kastinės žaizdos kairėje plaštakoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-02-22). Sužalojimai galėjo atsirasti nuo šuns įkandimo. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (I t. b.l. 50).
Liudytoja L. G., kaltinamųjų J. G. ir M. S. motina, parodė teisme, kad įvykio naktį bute buvo ramu, kai atvyko pareigūnai ji miegojo, konfliktas buvo išprovokuotas pareigūnų, kurie įžeidinėjo M. S., neprisistatė, panaudojo elektrošoką prieš jį, nepagrįstai sulaikė sūnus ir marčią. Teismas liudytojos parodymus vertina kritiškai, kaip bandymą padėti sūnums ir marčiai išvengti atsakomybės, taip apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, (t.1, b.l. 66-67), kad broliai susikivirčijo, M.S. atvykusius pareigūnus varė iš buto, bandė išvyti ir kitus pareigūnus, J. G. bandė atitraukti pareigūnus, todėl buvo nuramintas antrankiais. Be to pažymėtina, kad minėta bendrininkė netgi nematė, kaip bute buvusi kalytė apkandžiojo du pareigūnus.
Liudytoja A. B. parodė, kad yra J. G. buvusi sugyventine, patvirtino savo parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.68,69), iš kurių matyti, kad vasario mėnesį, vakare jos sugyventinis J. G. ir jo brolis M. S. su žmona E. S. vartojo alkoholį, jie gėrė pas M. kambaryje, ji ten nebuvo. Išgirdo, kad tarp brolių kilo konfliktas, taip pat girdėjo, kad J. G. skambino ir kvietė policiją. Tuo metu kartu su ja kambaryje miegojo abu vaikai (1 m. ir 3 mėn. amžiaus). Tada lyg pasirodė, kad bute pasidarė ramu, J. grįžo į kambarį, ruošėsi eiti miegoti. Netrukus išgirdo, kad į duris kažkas paskambino, J. nuėjo atidaryti. Girdėjo, kad kalbėjo vyriški balsai, nurodė, kad jie iš policijos. M. jau buvo kambaryje ir buvo užsirakinęs, girdėjo, kaip J. beldė į duris ir prašė, kad M. atidarytų. Girdėjo, kad iš kambario išėjo M. ir pradėjo reikalauti pareigūnų pateikti pažymėjimus. Tada vienu metu išgirdo grumtynių garsus ir M. pradėjo labai garsiai rėkti. Iš lovos iššoko jos 1 m. sūnus A. ir išbėgo į koridorių, ji bėgo jam iš paskos, tada ir pamatė, kad koridoriuje ant žemės gulėjo M., jam ant nugaros buvo kraujo, matė, kad bute buvo keturi pareigūnai. M. ant galvos vienas iš pareigūnų buvo uždėjęs koją, laikė jį prispaudęs. M. pradėjus šaukti, iš J. tėvo L. G. kambario išbėgo kalytė, kaip suprato, ji duris atsidarė pati, nes L. iš kambario išėjo tik po kurio laiko. Kilus triukšmui, E. vis dar buvo savo kambaryje iš kurio buvo išėjęs ir M., ar tame kambaryje buvo ir pareigūnas, ji nematė, tačiau tik girdėjo nepažįstamą vyrišką balsą. M. atžvilgiu elektrošoką panaudojo du kartus, tada jau J. puolė jį ginti ir bandė prieiti arčiau M., tačiau pareigūnai neleido. Matė, kad ir J. buvo paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai. Ji laikė A., kad jis neitų prie pareigūnų ir paguldytų ant žemės J. ir M., kaip visi asmenys buvo išvesti iš buto, ji jau nematė. Pas ją į kambarį buvo užėjęs pareigūnas ir klausė, ar ji turės kam pretenzijų, ji pasakė, kad niekam pretenzijų neturi.
Liudytojas L. G., J. G. tėvas ir M. S. patėvis, parodė, kad įvykio metu girtas miegojo, kalytė buvo jo kambaryje, kuomet bute prasidėjo triukšmas ir J. G. pradėjo rėkti, kalytė išsiveržė iš kambario, vėliau sužinojo, kad šuo apkandžiojo du pareigūnus.
Apžiūrėjus A. D. tarnybinį kombinezoną, užfiksuotas 3,2 cm įplyšimas nugarinėje dalyje žemiau juosmens (t.1, b.l.41,42).
Kaip matyti iš vaizdo įrašo, daryto 2014-02-22 nuo 03.10, policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose pristatyti kaltinamieji keikėsi, priekaištavo vienas kitam, kam reikėjo kelti triukšmą, kviesti pareigūnus ir pan. (t.1, b.l. 13-15).
Po sulaikymo ir pristatymo į Vilniaus m. VPK 5 PK E. S. nustatytas 0,90 % , M. S. 1,15 % ir J. G. 1,85 % girtumas (t.1, b.l.127,121, t.2 b.l.5).
Įvertindamas paminėtus įrodymus, jų visumoje teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta visiškai, o jų veiksmai yra teisingai kvalifikuojami pagal LR BK 286 str., nes jie panaudodami fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.
Aplinkybių lengvinančių kaltinamųjų atsakomybę nenustatyta.
Teismo nuomone visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jų nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę ir pasirinkdamas jos dydį bei rūšį teismas atsižvelgia, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, E. S. ir J. G. neteisti, M. S. teistas ir teistumai nėra išnykę, J. G. buvo nubaustas už administracinių teises pažeidimų padarymą, tačiau jie dirba, charakterizuojami teigiamai (t.3, b.l. 23,24). Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone E. S. ir J. G. atžvilgiu skirtinos bausmės – viešieji darbai, o M. S. paskirtinas laisvės atėmimas, bet kadangi jis po paleidimo iš įkalinimo vietų kitų teisės pažeidimų nepadarė, sukūrė šeimą, įsidarbino, po nusikaltimo praėjo 2 metai, todėl teismas mano, kad šį kartą jis gali būti perauklėtas ir pataisytas neizoliuojant jo nuo visuomenės, taikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 203,51 eurų (703,68 litų) priteisimo už nukentėjusiųjų gydymą, jis yra pagrįstas, paremtas rašytiniais įrodymais ir tenkintinas (t.1, b.l. 57,58).
Teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu 55,02 eurų (190 litų) dydžio A. D. ieškinį už sugadintą kombinezoną. Taip pat teismas laiko pagrįstu ir tenkintinu P. O. reikalavimus atlyginti 72,40 eurų turtinę žalą, nes jis kelis kartus vyko iš namų į gydymo įstaigą, patvirtintas transporto išlaidas, be to pirko nuskausminimo vaistus (LR CK 6.283 str.1 d., 6.280 str.).
P. O. prašymą priteisti jam 1448,10 eurus (5000 litų) neturtinės žalos (t.2, b.l. 48), A. D. prašymą priteisti jam 1000 eurų neturtinės žalos (t.2, b.l. 123) ir J. C. prašymą priteisti jam 2000 eurų neturtinės žalos (t.2, b.l. 168-169) teismas tenkina iš dalies. Nustatyta, kad nukentėjusieji buvo sužaloti eidami tarnybines pareigas, patyrė skausmą, nepatogumus, turi teisę sutinkamai su LR CK 6.250 str. 1, 2 d. d. reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl patirtų sužalojimų jie nukentėjo nežymiai, jų pareigų atlikimas preziumuoja padidėjusią riziką jų sveikatai, jau 2014-06-26 buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir nuspręsta paskaičiuoti ir išmokėti jiems kompensaciją dėl tarnybos metu patirtų sužalojimų (t.2, b.l. 173-174), todėl teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisia po 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiajam.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo J. G. 234,50 eurus patirtų teisinės pagalbos kaltinamajam teikimo išlaidų. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamasis neturėjo galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba teismo proceso metu, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 4 p. ir 2, 3 d., teismas protokoline nutartimi, siekdamas tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Todėl Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302- 307 str. str., teismas, -
nusprendžia:
E. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str., ir nuteisti ją 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 15 valandų kas mėnesį visuomenės labui.
J. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 286 str., nuteisti jį 7 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti J. G. ir E. S., kad jeigu jie vengs arba po nuosprendžio įsiteisėjimo atsisakys atlikti viešuosius darbus, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali pakeisti bausmę bauda arba areštu pagal LR BK 47,49 ir 65 str. str. taisykles.
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str., ir nuteisti jį 1 metams laisvės atėmimo, taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį tęsti darbą ir iki 2016-12-31 atlyginti priteistiną turtinę žalą.
Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemonės paskirtas nuteistiesiems – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinius įrodymus – CD laikmenas saugoti byloje.
Patenkinti civilinius ieškinius ir priteisti iš E. S., M. S. ir J. G. solidariai: 203,51 eurus Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai; 55,02 eurus A. D. naudai turtinei ir 400 eurų neturtinei žalai atlyginti; P. O. naudai 72,40 eurus turtinei ir 400 eurų neturtinei žalai atlyginti; ir J. C. naudai 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. G. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.