Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Sodininkų bendrijos ,,Jurginas“ (toliau – SB ,,Jurginas“) ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu šalys nurodė tokias pačias aplinkybes, kurias jos išdėstė procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo sodininkų bendrijos ir sodininko, kuris nėra bendrijos narys, ginčas dėl mokesčių už Bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir aptarnavimą bei už buitinių atliekų išvežimą.

Dėl mokesčių už bendrojo naudojimo objektų tvarkymą ir priežiūrą

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra 0,0720 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, šį sklypą nuosavybės teise įgijęs 1998-04-21 Paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). SB „Jurginas“ gatvių planas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas faktiškai yra SB ,,Jurginas“ priskirtoje teritorijoje, kurioje gyvenantys asmenys bendrai naudojasi atitinkamomis komunikacijomis ir infrastruktūra. Ieškovo pateiktoje 2015 m. gruodžio 31 d. pažymoje apie Bendrijos valdomą turtą matyti, kad šį turtą sudaro: gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojamas 1 4395 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kelio užtvaras Nr. (duomenys neskelbtini), informacinis stendas (be numerio).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu argumentuoja tuo, kad atsakovas nėra Bendrijos narys, o ieškovas nepateikė įrodymų, kokias paslaugas suteikė atsakovui, ne Bendrijos nariui, be to, atsakovas nėra sudaręs su ieškovu sutarties, atsakovo žemės sklype nėra nei vieno objekto, techninės įrangos, atsakovas nesinaudoja nei vienu Bendrijos bendrojo naudojimo objektu, kuris susijęs su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis) (2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad atsakovas savo žemės sklypą įgijo nuosavybės teise 1998-04-21 Paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip sodo žemės sklypą. Taigi, visiems asmenims, įsigijusiems žemės sklypą sodui priskirtoje teritorijoje (ne tik bendrijos nariams), bendrosios nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ir bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai bei bendroji inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jei susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnis), todėl ir atsakovas, įsigijęs žemės sklypą sodo teritorijoje, tapo ir šioje teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu, turinčiu įstatymo nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio teises ir pareigas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2013-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; kt.).

Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą. Nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad atsakovo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra nei vieno bendrojo naudojimo objekto, techninės įrangos ir kt., ir tai, kad atsakovas nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra pagrindas atleisti jį nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo, nes bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagal įstatymą (CK 4.76 straipsnis, Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis) turi pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidų, nors jis ir nėra Bendrijos narys ir galimai nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė paskaičiavimais pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių atsakovo prievolę mokėti ieškovui mokesčius. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai iš dalies patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Iš 2015-05-31 SB ,,Jurginas“ Visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolo matyti, kad už 2014-2015 metus mokėtinas mokestis nustatytas: bendrijos nariams -7,00 Eur už arą, ne bendrijos nariams – 9,00 Eur už arą ir papildomai pagal sezoną už šiukšlių išvežimą ir elektros energiją, kurią sunaudoja vandens gręžinių siurbliai; 2013-06-16 ir 2014-06-26 Bendrijos susirinkimuose patvirtinti mokesčiai – po 25,00 Lt už vieną arą; už 2012 metus mokėtinas mokestis nustatytas – 25,00 Lt už arą, ne bendrijos nariams – 30 Lt už arą ir papildomai pagal sezoną už šiukšlių išvežimą ir elektros energiją, kurią sunaudoja vandens griežinių siurbliai; 2011-05-29 bendrijos susirinkime nustatytas mokestis-25 Lt nuo sklypo ploto už 1 arą; 2010-09-26 bendrijos susirinkimo protokolu – 23,85 Lt už arą; 2009-05-24 ir 2008-06-29 Bendrijos susirinkimuose patvirtintas mokestis – 45,00 Lt už arą; 2007-05-20 bendrijos susirinkimu patvirtintas 15 Lt mokestis už arą; 2006-05-13 – 13 Lt už arą. Šie mokesčiai 579,55 Eur sumai pagrįsti sodininkų bendrijos visuotinių bendrijos narių susirinkimuose priimtais sprendimais. Šie bendrijos sprendimai atitinka sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetenciją, nustatytą LR sodininkų bendrijos įstatymu (15 straipsniu), yra galiojantys ir privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės Bendrijoje.

2015-12-01 Pažymoje apie priskaitytus ir sumokėtus mokesčius už 2004 m. ieškovas nurodo 80,00 Lt, už 2005 m. – 120,00 Lt. Iš 2005-05-15 SB ,,Jurginas“ pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad minėtame susirinkime nustatyti tokie bendrijos narių mokesčiai: ,,turintiems sezoninį vandenį - 90 Lt per metus; turintiems pastovų vandenį - 40 Lt per metus“. Duomenų apie tai, kokie mokesčiai buvo nustatyti 2004 m., byloje nėra. Kadangi ieškovas nei rašytiniais įrodymais, nei teismo posėdžio metu nepagrindė skolos, susidariusios už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir aptarnavimą už 2004 – 2005 m., o atsakovas nesutinka su prašoma priteisti skola, teismas iš atsakovo priteisia 26,07 Eur (90 Lt) už 2005 m. (įrodymais pagrįsta suma dėl sezoninio vandens), o reikalavimą dalyje dėl 23,17 (80 Lt) mokesčių priteisimo už 2004 m. atmeta kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad Sodininkų bendrija – tai įstatyme įtvirtintas sodų teritorijose esančių žemės sklypų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdas. Rūpindamasi sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, bendrija taip įgyvendina ne tik savo narių, bet ir kitų to sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Bendrijos narių susirinkimui, be kitų teisių, priskiriama teisė tvirtinti Bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį ir ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką; spręsti pajamų paskirstymo klausimus; bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 5, 8 ir 15 punktai). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atsakovo argumentus, kad jis, nebūdamas Bendrijos nariu, ir kuriam nuo 2003 m. pradėjus viešumon kelti vyraujančią netvarką Bendrijoje, buvo uždrausta dalyvauti Bendrijos susirinkimuose ir spręsti, kad bendras turtas būtų naudotas efektyviai ir sąžiningai, laiko teisiškai nepagrįstais ir atmeta. Teismas pažymi, kad Bendrijos narių susirinkimo jo kompetencijai priskirtais klausimais priimti sprendimai yra privalomi visiems sodo teritorijoje esančių sklypų savininkams, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Žemės sklypų savininkai, kurie nėra Bendrijos nariai, manydami, kad Bendrijos priimti ir reikalaujami vykdyti sprendimai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, gali pasinaudoti teismine gynyba, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ginčyti Bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus. Šioje civilinėje byloje atsakovas nereiškė priešinio ieškinio dėl ieškovo sodininkų bendrijos narių visuotinių susirinkimų nustatyto mokesčių dydžio. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas, nesutikdamas su Bendrijos narių susirinkimo metu priimtais sprendimais, būtų juos ginčijęs teisme.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys atsakovui dalyje dėl 605,61 Eur skolos už bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir išlaikymą, yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl mokesčių už buitinių atliekų išvežimą.

Atsakovas nesutinka su ieškovo prašoma priteisti 107,55 Eur dydžio skola už 2006, 2007, 2010-2015 metus, motyvuodamas tuo, jog atliekų išvežimo mokestį moka Vilniaus miesto savivaldybei pagal savo pastovią gyvenamąją vietą. Atsakovas sodo sklype lankosi tik augalų vegetacijos laikotarpiu ir pagal nusistovėjusią tradiciją kiekvieną atsiradusią buitinę šiukšlę išveža į savo pastovaus gyvenimo vietą. Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaręs individualias sutartis su UAB ,,Atliekų tvarkymo tarnyba“, kurias vykdė vadovaudamasis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimu Nr. 1-1320. Šių taisyklių 24 punkte (Neteko galios remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-469-492/2016) buvo nustatyta, kad ,,atliekų turėtojai sudaro su vienu iš Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo, kurios forma pridedama 2 priede. Sutartis su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais sudaro patalpų savininkai (arba jų vardu – bendrijos ar administratoriai) arba naudotojai (sudarę nuomos, panaudos ar kitokias sutartis dėl patalpų naudojimo), jei patalpų savininkai yra pavedę patalpų naudotojams sudaryti sutartis su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriais.“ Ieškovo pateiktos finansinės ataskaitos patvirtina, kad ieškovas moka už šiukšlių išvežimą ir yra sudaręs atitinkamą sutartį su atliekų tvarkymo operatoriumi. Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausantis sodo sklypas yra Sodininkų bendrijos teritorijoje, kurioje yra bendro naudojimo atliekų konteineriai, atsakovas nėra sudaręs sutarties su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi dėl komunalinių atliekų tvarkymo, todėl, nepriklausomai nuo to, ar jis buitines atliekas išveža namo, ar ne, atliekų išvežimo išlaidas privalo padengti. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina skolos už komunalines atliekas tvarkymo išlaidas, todėl ieškovo prašomas iš atsakovo priteisti buitinių atliekų išvežimo mokestis – 107,55 Eur sumai, pagrįstas ir turi būti priteistas.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad sodininkų bendrijos teikti mokėjimų pranešimai neatitinka nustatytos formos, nėra esminga, kadangi mokėjimų pranešimų neatitikimas atsakovo pageidaujamai pranešimų formai, nedaro jų negaliojančiais.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl atsakovui priteistinos nuo 2010-12-17 iki 2015-12-17 ieškovo priskaičiuotos 5 procentų dydžio metinės palūkanos – 130,52 Eur, taip pat priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 713,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau-CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 95 proc. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie sumokėtą 20,00 Eur žyminį mokestį bei 405,00 Eur už teisinę pagalbą, ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytus maksimalius dydžius, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 403,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 24,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo sodininkų bendrijos „Jurginas“, j. a. k. 191503375, naudai 713,16 Eur (septynis šimtus trylika eurų ir 16 ct) skolos, 130, 52 eurų (vieną šimtą trisdešimt eurų 52 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2010-12-17 iki 2015-12-17, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 713,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 403,75 Eur (keturis šimtus tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo L. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 24,70 Eur (dvidešimt keturis eurus 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke ,,Swedbanke“, AB, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.