Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2010-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-193-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-22
Bylos Nr.
1A-133-193-2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00628-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
Civilinis ieškovas
A. M.
Kaltinamasis
E. G.
Nuteistasis
A. B., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros
Advokatai
Vytautas Bučius
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-193/2010

Teisėjas Bronius Varsackis Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00628-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.3., (S) 2.4.6.3.4., 2.4.6.4.2., 1.2.26.2.1., 1.1.7.2.4., 1.1.8.7.9.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M.,gynėjams advokatams Vytautui Bučiui ir Raimundui Gargasui,išteisintajam E. G.,nuteistajam A. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL (1300 litų) bauda;E. G. išteisintas pagal BK 284 str. 1 d. ir byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukta.

Be to, šiuo nuosprendžiu priteista iš A. B. 1000 litų neturtinės žalos A. M. ir 37,80 Lt – pašo išlaidų valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio 20 d. apie 20.00 val. viešoje vietoje – K. M. individualioje įmonėje, parduotuvėje-bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pastumdamas ir pargriaudamas A. M., kaire ranka smaugdamas ją bei pildamas alumi jai į veidą, sudaužydamas taurę, pagriebdamas lempučių pakuotę, salėje tyčia ją numesdamas ant žemės, t. y. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nežymiai sužalodamas A. M., padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, dešiniajame peties sąnaryje, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

E. G. išteisintas iš kaltinamo tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. B., 2009 m. birželio 20 d. apie 20.00 val. viešoje vietoje – K. M. individualioje įmonėje, parduotuvėje-bare, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: vaikštinėjo už parduotuvės-baro prekystalio, kur lankytojams būti draudžiama, savavališkai paėmė nuo lentynos ir suvalgė 10 centų vertės saldainį, paėmė 3 taures ir 7 litų vertės 2 litrų talpos alaus butelį, supilstė alų į taures ir gėrė, nuo parduotuvės lentynos paėmė 15 litų vertės 10 vienetų elektros lempučių pakuotę ir bandė jas išsinešti nesumokėjęs, o pardavėjai A. M. prie durų bandant atsiimti elektros lemputes, sudavė jai ranka į krūtinę, kuri nuo smūgio atsitrenkė į sieną, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo lentynos paėmė keturis 16 litų vertės sulčių pakelius bei vėl bandė išeiti nesumokėjęs, o A. M. bandant atsiimti sultis, jai vieną kartą sulčių pakeliu trenkė į galvą, apipylė nukentėjusiąją alumi, pastarąją smaugė, plūsdamas necenzūriniais žodžiais trenkė ją į krosnį, tuo bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai A. M. sveikatą bei visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo, jį išteisinti ir baudžiamą bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, teismas jį nuteisė nepagrįstai, nesant objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms, todėl teismas padarė neteisingą išvadą dėl jo kaltės. Nurodo, kad į K. M. parduotuvę-barą atvykę policijos pareigūnai nenustatė nei A. M., nei K. M. teisių pažeidimo, todėl nebuvo daryta įvykio vietos apžiūra, neregistruotas pranešimas įvykių apskaitos suvestinėje. Mano, kad nukentėjusiosios A. M. parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, neginčytinai įrodyta, kad įvykio metu ji buvo neblaivi. Apeliantas teigia, kad pati nukentėjusioji provokavo konfliktą, ji prekiavo neturėdama teisės tai daryti, pirkimai nebuvo fiksuoti kasos aparate, pirkėjams nebuvo išduodami kasos čekiai. Būtent dėl to ir buvo įvykęs žodinis konfliktas. Apeliantas teigia nesuprantantis, kokiais remiantis įrodymais teismas sudarė įvykio fabulą. Nurodo, kad negalėjo atlikti nuosprendyje nurodytų veiksmų, nes ant rankų laikė savo mažametę dukterį. Apelianto manymu, teismas nepašalino tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų esančių prieštaravimų, pavyzdžiui, A. M. nurodo, kad lempučių pakuotę buvo paėmęs E. G., tačiau už tai yra nuteistas jis. Taip pat apeliantas mano, kad kritiškai vertintini liudytojo J. M. parodymai, nes jis buvo stipriai girtas – bare girtavo nuo 14 val., o konfliktas bare buvo apie 20.00 val. Be to, skunde teigiama, kad teismas, peržengdamas jam pareikšto įtarimo ribas, nuteisė jį ir už tokius veiksmus, kurie nebuvo nurodyti jam pareikštame įtarime.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti R. G. atžvilgiu priimtą išteisinamąjį Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendį ir priimti naują – E. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 20 MGL (2600Lt) bauda, taip pat priteisti A. M. 1000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino E. G.. Prokuroras teigia, kad E. G. kaltę patvirtina nukentėjusiosios A. M. protokolas-pareiškimas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jos parodymai, liudytojų K. M., J. M., A. L. parodymai. Teismas nešališkai ir tinkamai neįvertino nukentėjusiosios A. M. parodymų, kur ji teigia, kad E. G. jai ranka kartą sudavė į krūtinę ar petį, nuo smūgio ji atsitrenkė į sieną, nors šie jos parodymai užfiksuoti ir teismo posėdžio protokole, ir nuosprendyje. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į liudytojo J. M. parodymus apie E. G. veiksmus bendrai įvykio metu bei A. M. atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į šiuos parodymus, jų svarbą, vertino juos kaip bylai įrodomosios galios ir reikšmės neturinčius duomenimis. Prokuroro manymu, šių parodymų pagrindu teismui neturėtų kilti abejonių, jog buvo pavartotas fizinis smurtas prieš asmenį, pažeista viešoji tvarka. Teismas nenustatė E. G. įžūlių ar vandališkų veiksmų, tačiau pats prieštaraudamas šiam savo sprendimui, nuosprendyje konstatuoja, jog nukentėjusiosios A. M. parodymai iš dalies vertintini kritiškai, nes pati nukentėjusioji nurodė, kad per pietus buvo išgėrusi, ir jos parodymais tikima tiek, kiek tai patvirtinama nesuinteresuoto, pašalinio asmens, liudytojo J. M. parodymais. Teismas teigia, jog liudytojas J. M. nors ir buvo išgėręs, bet davė nuoseklius ir tapačius parodymus viso proceso metu, todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais. Bet šis, vienintelis įvykio vietoje buvęs liudytojas, ir parodė, jog E. G. bandė su degtinės buteliu išeiti iš baro ir pastūmė A. M., kuri, atsitrenkusi petimi ir galva į sienos kampą, nuo smūgio pargriuvo ant grindų. Teismas nuosprendyje neanalizavo šių iš dalies skirtingų liudytojo J. M. parodymų, vertino juos išimtinai kaltinamojo naudai.

Prokuroro manymu, E. G. skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis savo kaltę neigia, žalos neatlygino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio. Taip pat iš jo priteistinas 1000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti ir atmesti nuteistojo A. B. skundą, nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir atmesti prokuroro skundą, išteisintasis E. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo A. B. skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. B. kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą bei nepagrįstai išteisino E. G. pagal BK 284 str. 1 d. ir nutraukė jo atžvilgiu bylą. Išteisindamas E. G. pagal BK 284 str. 1 d., teismas nuosprendyje motyvavo tuo, jog nukentėjusiosios A. M. parodymai dėl jos nurodomų E. G. veiksmų kelia abejonių, be to, jų daugiau niekas nepatvirtina. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino E. G.. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais teiginiais ir konstatuoja, kad šių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas E. G. išteisinimas, išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl E. G. išteisinimo naikintinas ir jo atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Apeliantas A. B. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už viešosios tvarkos pažeidimą. Tvirtina, jog jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nėra jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Apeliantas skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenimis, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo A. B. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 284 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti jį dėl jo nėra jokio pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą bei įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad nuteistasis A. B. BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė ne visiškai tokia veiksmų apimtimi, kurie nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl tam tikros aplinkybės iš jo kaltinimo šalintinos.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atlikęs papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytu, kad A. B. ir E. G., 2009 m. birželio 20 d. apie 20.00 val., viešoje vietoje – K. M. individualioje įmonėje, parduotuvėje-bare, esančiame Songailų kaime, Kėdainių rajone, įžūliu elgesiu, o A. B. ir vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. E. G. sudavė nukentėjusiajai A. M. smūgį ranka į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į sieną, A. B. pastūmė ir pargriovė A. M., pylė alumi jai į veidą ir mesdamas sudaužė taurę, tuo abu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai A. M. sveikatą - padarė jai poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, dešiniajame peties sąnaryje, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šie A. B. ir E. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymius.

Tiek apeliantas A. B., tiek E. G. neigia atlikę šiuos jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tačiau jų kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma: nukentėjusiųjų A. M. ir K. M. parodymai, liudytojų J. M., Ž. S. ir V. M. parodymai, specialisto išvada bei byloje esantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. M. tiek pareiškime policijai, tiek apklausos teisme metu nurodė aukščiau teismo įrodytomis pripažintas A. B. ir E. G. inkriminuotas aplinkybes-tai, kad parduotuvėje-bare kilusio konflikto dėl E. G. ir A. B. elgesio su A. M. metu E. G. sudavė nukentėjusiajai A. M. smūgį ranka į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į sieną, A. B. pastūmė ir pargriovė A. M., pylė alumi jai į veidą, mesdamas sudaužė taurę. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi nukentėjusiosios A. M. parodymus, kitus bylos duomenis, konstatuoja, kad jos parodymai dėl A. B. ir E. G. prieš ją atliktus veiksmus apeliacinės instancijos teismo įrodyto kaltinimo ribose buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, ji neturėjo jokio pagrindo apkalbėti A. B. ir E. G.. Todėl teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais dėl E. G. veiksmų ją pastumiant į sienos kampą bei dėl A. B. veiksmų pastumiant ir pargriaunant ją, po to pilant alumi jai į veidą ir sudaužant taurę. Kad A. B. stūmė bei pargriovė A. M., apipylė alumi, po ko girdėjosi stiklo dužimas, parodė ir įvykį matęs liudytojas J. M.. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir K. M., kuriam nukentėjusioji iš kart po įvykio nurodė aukščiau minėtus prieš ją atliktus veiksmus. Nors liudytojas J. M. nematė taurės sudaužymo fakto, tačiau įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, nukentėjusiojo K. M. bei liudytojo Ž. S. parodymai šį faktą netiesiogiai patvirtina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliantas A. B. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, jog apeliantas padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas. Todėl išteisinti A. B. iš minėto nusikaltimo nėra jokio pagrindo. Apelianto A. B. skunde nurodomos aplinkybes, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nedarė įvykio vietos apžiūros ir nebuvo registruotas pranešimas įvykių apskaitos suvestinėje, išvados dėl A. B. atliktų nusikalstamų veiksmų bei jo kaltės nepaneigia. Nuteistojo A. B. skunde dėstomi teiginiai apie nukentėjusiosios neblaivumą įvykio metu bei jos netinkamą elgesį nėra jo nusikalstamus veiksmus pateisinanti priežastis.

A. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu atlikęs dar ir kitus veiksmus – smaugė nukentėjusiąją kaire ranka, pagriebė lempučių pakuote bei tyčia ją numetė salėje ant žemės, tačiau šios aplinkybės iš kaltinimo jam šalintinos. Nors be nukentėjusiosios apie jos smaugimą savo parodymuose kalba ir liudytojas J. M., tačiau jų parodymai dėl šios aplinkybės yra skirtingi bei tų prieštaravimų, atlikus papildomą įrodymų tyrimą, pašalinti nepavyko. Protokole pareiškime (t.1 b.l. 2) nukentėjusioji A. M. nurodė, kad ją buvo bandoma smaugti. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme teigė, kad A. B. vienoje rankoje laikydamas dukrą kita ranka pradėjo ją smaugti, po ko ji nukrito ant žemės. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji A. M. parodė, jog ją A. B. smaugė sulenkta alkūne apglėbęs kaklą iš nugaros. Tuo tarpu liudytojas J. M. tame pačiame posėdyje apeliacinės instancijos teisme nurodė matęs, kaip A. B. smaugė gulinčią nukentėjusiąją rankos pirštais. Taigi, nukentėjusiosios ir minėto liudytojo parodymai dėl A. B. smaugimo veiksmų nesutampa, yra priešingi, todėl keliantys abejonių ir atitinkamai vertintini A. B. naudai. Smaugimo pėdsakų kakle teismo medicinos specialistas taip pat nekonstatavo. Todėl su smaugimu susijusios aplinkybės iš A. B. kaltinimo šalintinos. Taip pat šalintinos aplinkybės dėl lempučių pakuotės pagriebimo bei tyčinio jos numetimo, nes tokie veiksmai A. B. kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime nebuvo inkriminuoti. Be to, šių aplinkybių nepatvirtino jokie kiti byloje esantys duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų pastarųjų aplinkybių pašalinimas nuteistajam A. B. paskirtos bausmės, kuri savo rūšimi bei dydžiu ir taip yra itin švelni, šiuo atveju nesudaro sąlygų ją dar labiau mažinti.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino, kad tai, jog E. G. vaikštinėjo už parduotuvės-baro prekystalio, kur lankytojams būti draudžiama, kad paėmė tris taures ir 7 litų vertės 2 litrų talpos alaus butelį, supilstė alų į taures ir gėrė, žongliravo mineralinio vandens buteliukais nėra pripažintini veiksmais užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę, o tai, kad E. G. suvalgė 10 centų vertės saldainį, nuo parduotuvės lentynos paėmė 15 litų vertės 10 vienetų elektros lempučių pakuotę ir bandė išsinešti nesumokėjęs, paėmė keturis 16 litų vertės sulčių pakelius bei vėl bandė išsinešti nesumokėjęs, o A. M. bandant atimti sultis, jai vieną kartą trenkė sulčių pakeliu, neįrodyta, tačiau visiškai nepasisakė dėl BK 284 str. 1 d. atitinkančių įžūlių E. G. veiksmų – smūgio sudavimo A. M. į krūtinę vertinimo ir įrodytumo. Kad nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko ir E. G., t. y. pastūmė A. M., kuri atsitrenkusi į sienos kampą nugriuvo ant grindų, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino įvykį matęs liudytojas J. M.. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir K. M., kuriam nukentėjusioji iš kart po įvykio nurodė aukščiau minėtus prieš ją atliktus E. G. veiksmus. Taigi, E. G. nusikalstamus veiksmus patvirtina ne tik nukentėjusioji, kuri savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos metu, bet ir kiti aukščiau minėtieji duomenys, teismo medicinos specialisto išvada. Pastarųjų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl E. G. kaltės pastarajam padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. – įžūlius veiksmus, pasireiškusius smūgio sudavimu A. M. į krūtinę, dėl ko pastaroji atsitrenkė į sieną ir tokiu būdu buvo sužalota.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek E. G., tiek A. B. veiksmai – smurto pavartojimas prieš nukentėjusiąją viešoje vietoje bei padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, jų veiksmų pasekmės – buvo nutrauktas parduotuvės-baro darbas, yra įžūlūs veiksmai, atitinkantys BK 284 str. 1 d. sudėtį.

E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pats E. G. apklausos pirmosios instancijos teisme metu pripažino įvykio metu buvęs neblaivus. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad E. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę E. G. teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją (padarytas vienas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas), E. G. asmenybę (neteistas, vedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei ją sunkinančios aplinkybės buvimą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, E. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, savo dydžiu mažesnė nei galimas už šios nusikaltimo rūšies padarymą skiriamos bausmės vidurkis.

Pripažinus E. G. kaltu pagal BK 284 str. 1 d., prokuroras skundu prašo patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti nukentėjusiajai A. M. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Byloje esantys duomenys – pačios nukentėjusiosios, taip pat liudytojų K. M., Ž. S. ir V. M. parodymai – patvirtina ir abejonių nekelia, kad nukentėjusioji A. M. dėl įvykio patyrė stresą, išgąstį, kitus neigiamus išgyvenimus, todėl ji turi pilną teisę į patirtos žalos atlyginimą. Kadangi minėtoji žala padaryta bendrais, neteisėtais, nusikalstamais E. G. ir A. B. veiksmais, ji turi būti atlygintina solidariai. Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl E. G. išteisinimo naikintinas ir šioje dalyje priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.), kitoje dalyje nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.) bei civilinio ieškinio klausimo išsprendimo (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., 328 str. 3 ir 4 p., 329 str. 2 p.,

NUSPRENDŽIA:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendį dalyje dėl E. G. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 15 MGL (1950 Lt) baudą.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendį dalyje pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio A. B. inkriminuotas aplinkybes, kad „A. B. kaire ranka smaugė nukentėjusiąją, pagriebdamas lempučių pakuotę, salėje tyčia ją numetė ant žemės“.

Priteisti solidariai iš A. B. ir E. G. 1000 litų A. M. neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Tomas ZdanavičiusPranas Šimkus