- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-18
- Bylos Nr.
- 2SA-173-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03174-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- M. B., I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Andriaus Ignoto (pranešėjo), kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. B. ir I. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotas asmuo – AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo CPK CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjų M. B. ir I. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu tenkino, pareiškėjų santuoką nutraukė, patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad M. B. nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymui skirs kas mėnesį po 300 Lt, kuriuos perves į I. B. sąskaitą banke arba grynais pinigais; santuokos metu paimta vartojamoji paskola AB SEB bankui laikytina asmeniniu M. B. piniginiu įsipareigojimu, kurį jis įsipareigojo vykdyti savo lėšomis vartojamojo kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Pareiškėjas M. B. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą byloje dalyje, kurioje išspręstas vartojimo paskolos grąžinimo kreditoriui klausimas ir patvirtinti jo bei I. B. santuokos nutraukimo sąlygą, nustatančią, jog santuokos metu pagal 2009-06-26 vartojimo kredito sutartį Nr. 1450918050334-70 paimtos vartojimo paskolos dalį, kuri buvo likusi nesumokėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimo įsiteisėjimo momentu, M. B. ir I. B. AB SEB bankui grąžina lygiomis dalimis. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu – tuo, kad pareiškėjai I. B. tvarkant santuokos nutraukimo su pareiškėju M. B. dokumentus, ji pateikė teismui ne visus sutuoktinių pasirašytus dokumentus, nepateikė teismui papildomai šalių 2009-07-17 pasirašyto susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurį M. B. įsipareigojo grąžinti paskolą kreditoriui AB SEB bankui su sąlyga, kad I. B. ketverius metus nereikalaus iš jo išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Tačiau buvusi sutuoktinė elgėsi nesąžiningai ir nevykdydama susitarimo kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo vaikui išieškojimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad M. B. yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi apie kreditorinio įsipareigojimo bankui buvimą pareiškėjui buvo žinoma atitinkamų dokumentų – prašymo teismui, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pranešimo kreditoriui pateikimo metu.
Atsiliepimas
AB SEB bankas pateiktu atsiliepimu neprieštaravo, kad būtų atnaujintas procesas byloje, nes jis kaip kreditorius byloje savo nuomonės dėl prievolės padalijimo po santuokos nutraukimo nepareiškė. Nurodė, kad 2009-06-26 vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta su abiem sutuoktiniais, sutikimas po santuokos nutraukimo pripažinti prievolę asmenine M. B. prievole nebuvo duotas, todėl tokį šalių susitarimą patvirtinantis teismo sprendimas pažeidė banko interesus, nes abu sutuoktiniai turi atsakyti bankui kaip solidarieji skolininkai.
Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašymui dėl proceso atnaujinimo neprieštaravo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad viena vertus, proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių, todėl proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, taikoma tik išimtiniais atvejais. Teismo vertinimu, M. B. nurodomos aplinkybės, kaip prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinomos jei ne jo kreipimosi į teismą metu, t.y. 2009 m. lapkritį, tai bent jau teismui priėmus sprendimą 2009 m. gruodžio pabaigoje ir išsiuntus jį pareiškėjui. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas praleido CPK 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apie tai, kad teismui kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo galimai nebuvo pateikti visi pareiškėjų pasirašyti dokumentai, ir kaip teigia M. B. – 2009-07-17 papildomas susitarimas, M. B. galėjo ir turėjo būti žinoma jei ne jo kreipimosi į teismą metu, t.y. 2009 m. lapkritį, taip bent jau teismui priėmus sprendimą 2009 m. gruodžio pabaigoje ir išsiuntus jį pareiškėjui. Teismas nurodė, kad teismo 2009-12-23 sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui M. B. būtent jo nurodytu adresu ir byloje nėra duomenų, kad teismo sprendimas būtų neįteiktas pareiškėjui. Teismas pripažino, kad gavęs sprendimą pareiškėjas realiai sužinojo ir objektyviai turėjo sužinoti apie teismo sprendimo turinį, teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Nepaisant to, pareiškėjas apeliacine tvarka šio sprendimo neskundė, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik praėjus daugiau nei metams po sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad pats pareiškėjas nebuvo aktyvus savo teisių ir interesų gynimo požiūriu, nesielgė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Be to, nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimas nebuvo vienintelė priemonė, kuria atsakovas galėjo pašalinti jo nurodomus teisių ir interesų pažeidimus, nes galėjo apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Apeliantas (pareiškėjas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
Apeliantas prašo atnaujinti procesą byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Apeliantas teismo sprendimo negavo.Nežinojo, kad buvusi sutuoktinė pateikė teismui ne visus sutuoktinių pasirašytus susitarimus bei juos ištaisė po jų pasirašymo. Šią aplinkybę sužinojo tik antstoliui pranešus apie priverstinį vykdymo procesą.Teismas apelianto nurodytas sužinojimo aplinkybes vertino neobjektyviai ir nelogiškai, netinkami taikė procesinių dokumentų įteikimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą. Teismas nurodė, jog apeliantui procesiniai dokumentai siųsti jo nurodytu adresu ir jis tą korespondenciją gavo. Apeliantas tvirtina, jog teismas nepagrįstai rėmėsi faktu, kad tuo pačiu adresu apeliantas gavo ir antstolės pranešimą. Nurodė, jog antstolės pranešimo negavo, jam pranešta buvo telefonu. Apeliantas remiantis CPK 314 straipsniu prašo priimti įrodymą, jog antstolės P. K. 2010-11-18 pranešimas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo M. B. nebuvo įteiktas byloje nurodytu adresu, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Atsiliepimas
I. B. atsiliepimu į prašymą prašo netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, jog kreipimosi dėl proceso atnaujinimo pradžia laikytina momentas, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui apie susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo buvo žinoma dokumentų (pareiškimo, sutarties, pranešimo kreditoriui) pasirašymo dieną. Todėl laikytina, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Be to, nėra pagrindo proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
AB SEB bankas atsiliepimu į prašymą nurodė, jog neprieštarauja proceso atnaujinimui. Nurodė, jog skyrybų byloje buvo įtrauktas kreditoriumi, tačiau nuomonės dėl prievolės padalijimo po santuokos nutraukimo nepareiškė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias materialines bei civilinio proceso normas.
Proceso atnaujinimas – tai išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurio paskirtis – ištaisyti esmines teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais arba kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2008; 2008-11-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.). Pareiškėjo įvardinti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant patikrinti, ar jie leidžia pagrįstai abejoti priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir/ar pagrįstumu. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. B. Nr. 3K-7-57/2008).
Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikomos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui.
Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti bylos nagrinėjimą, remiasi dviem aplinkybėmis, kurios, jo manymu, turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai: 1) buvusi sutuoktinė nepateikė teismui papildomo 2009-07-17 šalių pasirašyto susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 2) teismas netinkamai nustatė prašymo atnaujinti procesą pateikimo pradžios terminą, dėl ko nepagrįstai pripažino pareiškėją praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apie tai, kad teismui kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo galimai nebuvo pateiktas 2009-07-17 papildomas susitarimas, galėjo ir turėjo būti žinoma jei ne jo kreipimosi į teismą metu, tai bent jau gavus teismo sprendimą. Apelianto (pareiškėjo) nurodytą aplinkybę, jog apie teismo priimtą sprendimą jis sužinojo iš antstolio daugiau kaip po metų laiko, kolegija laiko nepagrįsta. Būdamas apdairus ir rūpestingas, jis turėjo domėtis bylos dėl tokio svarbaus įvykio kaip santuokos nutraukimas ir vaiko išlaikymo dydžio nustatymas eiga, žinoti apie priimtus procesinius sprendimus. Priešingu atveju, jis turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, prašyme dėl santuokos nutraukimo (kurį pasirašė ir pareiškėjas) buvo nurodytas pareiškėjo adresas – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu teismas 2009-12-28 ir išsiuntė sprendimą. Pasikeitus adresui, pareiškėjas turėjo pareigą pateikti teismui naujus duomenis (CPK 121 str.), tačiau to nepadarė. Jeigu dalyvaujantys asmenys nesilaiko minėtos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas 2009 m. gruodžio pabaigoje – 2010 m. pradžioje turėjo gauti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo jo pageidaujamu adresu, todėl laikė, kad būtent tada jis realiai sužinojo ar objektyviai turėjo sužinoti apie teismo sprendimo turinį, teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Tuo tarpu prašymą atnaujinti procesą apeliantas (pareiškėjas) padavė tik 2011-02-01, t.y. praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Kolegijos vertinimu, apelianto (pareiškėjo) prašomas prijungti įrodymas, jog antstolės P. K. 2010-11-18 pranešimas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo M. B. nebuvo įteiktas byloje nurodytu adresu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasyvų elgesį, prašyme išdėstytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pagrįstai prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu nutraukė santuoką bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad M. B. nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirs kas mėnesį po 300 Lt, o santuokos metu paimtą vartojamąją paskolą AB SEB bankui laikys asmeniniu M. B. piniginiu įsipareigojimu. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, jog I. B. nepateikė teismui papildomo 2009-07-17 šalių pasirašyto susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurį M. B. įsipareigojo grąžinti paskolą kreditoriui AB SEB bankui su sąlyga, kad I. B. ketverius metus nereikalaus iš jo išlaikymo nepilnamečiam sūnui.
Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Kolegijos vertinimu, pareiškėjo teismui pateiktas papildomas 2009-07-17 susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo M. B. iš viso atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, nes juo pažeidžiami sutuoktinių nepilnamečio vaiko interesai, todėl tokio pobūdžio susitarimas teismo negalėtų būti tvirtinamas (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog santuokos nutraukimo byloje kreditoriumi buvo įtrauktas AB SEB bankas, suteikęs vartojimo paskolą sutuoktiniams. Kreditorius buvo informuotas apie santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinį, kad iš vartojamosios paskolos sutarties kylančius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo prisiėmė vykdyti tik apeliantas (pareiškėjas) bei buvo prašomas pateikti savo poziciją (b.l. 17), tačiau savo nuomonės dėl prievolės padalijimo po santuokos nutraukimo nepareiškė. Kreditorius taip pat neskundė teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Kolegijos vertinimu, iš minėtų kreditoriaus veiksmų spręstina, jog jo interesai nebuvo pažeisti.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatyminio pagrindo, sąlygojančio apskųstos teismo nutarties panaikinimą ar pakeitimą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.