Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2075-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
1S-2075-478/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-03495-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kaltinamasis
M. J.
Byla Nr. 1S-2075-478/2014
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03495-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo M. J. skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas leisti jam skambinti motinai D. J. bei tėvui R. J. bei leisti su jais pasimatyti.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą, prašydamas leisti jam paskambinti motinai D. J. ir tėvui R. J. nurodytais telefonų numeriais bei leisti su jais pasimatyti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi M. J. prašymas atmestas, pažymint, kad bylos nagrinėjimas dar nepradėtas, neapklausti proceso dalyviai bei kaltinamasis, todėl telefoniniai pokalbiai bei susitikimas su prašomais asmenimis gali įtakoti bylos nagrinėjimą teisme, nes kaltinamasis gali per tėvus daryti įtaką bylos liudytojams ir nukentėjusiems. Be to, kaltinamasis nepateikia jokių duomenų, jog būtent jo motina ir tėvas naudojasi SIM kortelėmis, kurioms priskirti jo nurodyti numeriai.

Kaltinamasis M. J., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, prašo jį panaikinti bei tenkinti jo prašymą leisti jam pasimatyti su motina D. J. ir tėvu R. J., bei jiems paskambinti nurodytais telefonų numeriais.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad teisėjas, atmesdamas jo prašymą, vadovavosi tik manymu, kad jis gali pakenkti liudytojams, tačiau sprendimas negali būti grindžiamas tik prielaidomis, nes tai patvirtinančių faktų nėra. Neatsižvelgta į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę nuo pat įtarimo pateikimo dienos, o tai tik įrodo, kad jis nesiruošia keisti savo sprendimo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis nurodęs, jog tėvų telefonų abonentiniai numeriai yra registruoti TELE2 atstovybėje jų vardu ir nepatikrino šios informacijos užklausiant TELE2 atstovybę.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad M. J. baudžiamoji byla Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu jau yra išnagrinėta, tačiau nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl aukštesnysis teismas privalo patikrinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Analogiška situacija ir dėl leidimo pasimatyti – Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia taip pat tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu.

Šis reglamentavimas reiškia, kad leidimo kaltinamajam skambinti ar su juo pasimatyti suteikimas yra išskirtinai teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, diskrecijos teisė – teismas gali, tačiau neprivalo kaltinamajam ir jo artimiems asmenims suteikti tokią teisę. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis arba jiems paskambinti, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą, laikytina, jog pasimatymai ar skambučiai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties.

Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, turi būti įvertinamos visos šiam klausimui išspręsti svarbios aplinkybės, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadiją, kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo santykius su kitais baudžiamajame procese dalyvaujančiais asmenimis, ir iš to daroma išvada, ar kaltinamojo prašymas pasimatyti su artimaisiais giminaičiais ar jiems paskambinti gali būti tenkinamas, ir ar tai nepakenks tolimesnei proceso eigai.

Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad tenkinti kaltinamojo prašymą leisti telefoninius pokalbius su artimaisiais bei pasimatyti su jais, šioje proceso stadijoje yra netikslinga. M. J. kaltinamas padaręs tris BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus tyčinius nesunkius nusikaltimus – apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtą. Priešingai nei teigia kaltinamasis, jis ne viso proceso metu buvo geranoriškas – ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, juos davė daug vėliau, ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prašymo nagrinėjimo metu bylos nagrinėjimas dar nebuvo pradėtas, dar nebuvo aiški kaltinamojo pozicija, nes ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, net ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, negarantuoja, kad kaltinamasis jų neatsisakys, nepakeis savo pozicijos. Be to, byloje nebuvo apklaustas nė vienas kitas proceso dalyvis, kurie galėjo duoti šiai bylai reikšmingus parodymus, todėl apylinkė teismas teisingai sprendė, kad telefoniniai pokalbiai bei susitikimas su prašomais asmenimis gali įtakoti bylos nagrinėjimą teisme, nes kaltinamasis gali per tėvus daryti įtaką bylos liudytojams ir nukentėjusiems. Teismas teisingai atmetė kaltinamojo prašymą ir tuo pagrindu, kad jis nepagrindė, jog jo prašyme nurodyti telefono numeriai yra jo tėvų, nes prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis privalo pateikti pats prašymą pateikęs asmuo, o ne nustatinėti teismas. Nusikaltimai, kuriais kaltinamas M. J., buvo vykdomi ir telefono pagalba, todėl teismui pagrįstai kilo abejonių dėl telefono numerių priklausomybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis savo prašyme nenurodė ir kieno sąskaita būtų apmokami telefoniniai pokalbiai.

Pažymėtina ir tai, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 63 punktas numato, kad asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus biuro darbuotojui turi pateikti teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą. Vadovaujantis šia norma, prašymus pasimatyti su suimtuoju teismui turi teikti ne pats suimtasis, o suimtojo giminaičiai ir kiti asmenys, norintys eiti pasimatyti su juo, todėl M. J. prašymo leisti pasimatyti su tėvais apskritai nebuvo pagrindo svarstyti.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo stadiją, M. J. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, jo procesinį elgesį, pripažintina, kad nutarties priėmimo metu kaltinamajam suteiktas leidimas skambinti jo šeimos nariams – motinai D. J. ir tėvui R. J. – ar leidimas pasimatyti su jais, galėjo pakenkti teisminiam bylos nagrinėjimui ir objektyviam įrodymų ištyrimui.

Aukštesnysis teismas sutinka, kad siekiamas tikslas įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), yra daug svarbesnis, nei kaltinamajam laikinai apriboti socialiniai ryšiai, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaltinamojo M. J. prašymą leisti jam skambinti motinai D. J. bei tėvui R. J. ir leisti su jais pasimatyti, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti kaltinamojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl kaltinamojo M. J. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

kaltinamojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Druskininkų miesto teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Teisėja Jūratė Jakubonienė