Kauno apygardos teismo nuosprendis

2008-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-48-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
1A-369-48-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
D. B.
Advokatai
Jonas Kvaraciejus

Pranešėjas: R.Aikevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-48/2008

Teisėjas: G.Varanavičius Procesinių sprendimų kategorijos:

1.2.4.5.; 2.4.6.3.2.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio mėn. 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, nuteistajam D. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-11 nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138str.1d. laisvės atėmimo bausme 2 metams. Vadovaujantis BK 75str.1d., 2d.7p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams bei nuteistasis įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2007-09-29, apie 02:00 val., E. U. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, rankomis smaugė E. U. kaklą, kumščiais ne mažiau kaip 2 - 3 kartus sudavė jai į galvą, padarydamas kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kakle, paskui koja vieną kartą spyrė E. U. į kairę blauzdą ir sulaužė kairį šeivikaulį, tuo padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. savo veiksmais padarė nusikalstamą vieką, numatytą BK 138str.1d.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, buvo šališkas, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę.

Apeliantas pažymi, kad nors teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad jo padarytas smurtinis nusikaltimas pakankamai grėsmingas visuomenei, juolab, kad smurtauta prieš moterį, jos pačios namuose, tačiau visi nusikaltimai yra pakankamai grėsmingi visuomenei tiek prieš moterį, tiek prieš vyrą, nepriklausomai kur jie padaryti - viešoje vietoje ar namuose.

D. B. teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kas sąlygojo jo neteisėtus veiksmus, ir nurodo, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, kurią labai myli, tarpusavio konflikto metu sužinojęs, kad ji susitikinėja su savo buvusiu draugu ir gali būti jam neištikima, tačiau šiuo metu su ja gyvena ir planuoja įforminti santuoką. Tokius veiksmus sąlygojo didelis susijaudinimas ir ypatinga emocinė būsena, kas sąlygojo savitvardos praradimą, tačiau nukentėjusioji jam atleido už tai ir pateikė prašymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas neatsižvelgė į tai ir paskyrė pačią griežčiausią bausmės rūšį už nesunkų nusikaltimą - laisvės atėmimo bausmę, kuri viršija sankcijoje už tokį nusikaltimą numatytos tokios bausmės vidurkį, tuo pažeisdamas BK 61str.4d. nuostatas ir nepagrįstai pasunkindamas nuteistojo padėtį.

Apeliantas pažymi, kad teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet pripažino dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. nukentėjusioji jam atleido ir toliau abu gyvena faktinėje santuokoje (BK 59str.2d.) bei tai, kad apeliantas prisipažino ir gailisi nusikaltęs (BK 59str.1d.2p.). Tačiau nuteistasis mano, kad turėjo būti pripažintos ir kitos lengvinančios aplinkybės: atlyginta padaryta žala (BK 59str.1d.3p.) ir veika padaryta dėl didelio susijaudinimo (BK 59str.1d.10p.). Taip pat nurodo, kad teismas nesilaikė BK 61str. nuostatų, kuriose nurodyta į ką teismas turi atsižvelgti parenkant švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, jos dydį skaičiuojant nuo vidurkio.

Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

Šalies argumentai

Šiuo skundu D. B. prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, jam susitaikius su nukentėjusiąja, o jeigu teismas nerastų pagrindo to padaryti, tada sušvelninti paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. skundas tenkintinas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 138str.1d., o įvertinęs šiuos įrodymus padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis kaltas dėl šio nusikaltimo padarymo, tačiau netinkamai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą bei nepripažinęs dar vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, paskyrė nepagrįstą bei neteisingą bausmę, tuo pažeisdamas BK 54str.2d. ir 61str.2d. reikalavimus.

Nors D. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, buvo šališkas, todėl bausmė buvo paskirta neteisingai, tačiau pažymėtina, jog šališku pirmosios instancijos teismas gali būti pripažįstamas tik tada, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalintis dalyvauti procese BPK 58str. numatytais pagrindais bei kai teisme dalyvavo kiti BPK 57str.2d. nurodyti asmenys (posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas ir specialistas), kurie negalėjo dalyvauti procese arba tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą. Atvejai, kai byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėjama neišsamiai, negali būti pripažįstami pagrindu panaikinti nuosprendį dėl teismo šališkumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą išnagrinėjo jai teismingas teismas, o iš skundo turinio matyti, kad apeliantas skundžiasi tik dėl neteisingai paskirtos bausmės, tačiau neteisingai paskirta bausmė nėra ta aplinkybė, kurios negalima būtų išspręsti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kitų pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nenustatyta, todėl darytina išvada, kad apelianto teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

D. B. taip pat nepagrįstai nurodė, kad teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neteisingai nurodė, kad jo padarytas smurtinis nusikaltimas, pakankamai grėsmingas visuomenei, juolab, kad smurtauta prieš moterį, jos pačios namuose, kadangi visi nusikaltimai yra pakankamai grėsmingi visuomenei tiek prieš moterį, tiek prieš vyrą, nepriklausomai kur jie padaryti - viešoje vietoje ar namuose. Teismas, nurodydamas, kad padaryta pakankamai grėsminga visuomenei veika, pabrėžė, kad padarytas nusikaltimas, o tai, jog nuo D. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjo moteris rodo, kad nuteistasis panaudojo smurtą prieš iš prigimties silpnesnį asmenį - moterį. Tai, jog jis smurtavo nukentėjusiosios namuose, rodo, kad nuteistojo nusikalstamų veiksmų visiškai nesustabdė ta aplinkybė, kad jis buvo svetimoje vietoje. Nurodydamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į nusikalstamos veikos subjekto požiūrį į dorovines nuostatas.

Nors nukentėjusioji D. B. atleido ir prašė atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas pagrįstai netaikė BK 38str. nuostatų, reglamentuojančių asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Norint taikyti šio straipsnio nuostatas, asmuo turi prisipažinti padaręs nusikaltimą ir savo noru atlyginti ar pašalinti nukentėjusiajam padarytą žalą ir susitaikyti su nukentėjusiuoju bei turi būti pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors D. B. ir prisipažino padaręs šį nusikaltimą, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiąja, tačiau jis anksčiau jau yra du kartus teistas už vagystę, plėšimą ir vagystę, įsibraunant į automobilį, šie teistumai yra neišnykę, o antrą kartą D. B. buvo teisiamas už nusikaltimą, padarytą pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo jo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje, o nesant šio požymio, nėra pagrindo taikyti BK 38str. nuostatas ir atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Remiantis tuo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas BK 38str. nuostatų netaikė pagrįstai.

Iš 2008-04-11 nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59str.1d.2p.). Ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažinta pagrįstai, kadangi nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę, o jo nuoširdų gailėjimąsi patvirtina tai, kad jis stengėsi pašalinti nusikaltimu padarytą žalą, padėjo nukentėjusiajai gydymo metu, atsiprašė jos. Nors D. B. savo skunde nurodė, kad teismas pripažino ir dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nukentėjusioji jam atleido ir toliau abu gyvena faktinėje santuokoje (BK 59str.2d.), tačiau pažymėtina, kad šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės 2008-04-11 nuosprendyje nėra nustatyta, todėl nuteistasis nepagrįstai nurodė, kad teismas pripažino dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

BK 59str.2d. nurodyta, kad teismas turi teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59str.1d. nenurodytas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą, tačiau pačio apelianto skunde nurodyta, tariamai nuosprendyje pripažinta antroji lengvinanti aplinkybė - nukentėjusioji jam atleido ir toliau abu gyvena faktinėje santuokoje, nėra ir negali būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes tai yra D. B. charakterizuojantis elementas, į ką teismas taip pat gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Pirmosios instancijos teismas į tai ir atsižvelgė taikydamas nuteistojo D. B. atžvilgiu BK 75 str.

Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau šis nuteistojo skundo motyvas yra nepagrįstas, kadangi iš byloje esančios darbo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B. matyti, kad pastaroji sutartis pasirašyta 2008-03-13, o darbuotojo charakteristika parašyta 2008-03-17 dieną, tai yra praėjus vos kelioms dienoms po įsidarbinimo (neskaičiuojant savaitgalio dienų), todėl tokia darbuotojo charakteristika nėra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis turi teigiamą darbinę motyvaciją. Be to, 2008-03-17 darbuotojo charakteristikoje nurodyta klaidinga D. B. įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ data (2007-03-13).

D. B. nepagrįstai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jo neteisėtus veiksmus sąlygojo didelis susijaudinimas ir ypatinga emocinė būsena, ko pasėkoje buvo prarasta savitvarda ir nepripažino to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59str.1d.10p.). Pažymėtina, kad didelis susijaudinimas arba fiziologinis afektas yra emocinė žmogaus būsena, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Fiziologinė afekto būsena lengvina asmens atsakomybę, nes pripažįstama, kad žmogui, esant kritinėms aplinkybėms, sunku rasti tinkamą išeitį iš susidariusios situacijos. D. B. negali būti taikoma minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką sukėlė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai ar provokuojantis jos elgesys. Byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad nuteistasis nusikaltimą galėjo padaryti būdamas staiga labai susijaudinęs, kadangi buvo kritiška situacija, neeilinis įvykis. Be to, pats nuteistasis nurodė, kad yra labai pavydus, o iš bylos medžiagos matyti, kad tarpusavyje nuteistasis ir nukentėjusioji pradėjo konfliktuoti gerokai anksčiau iki pavartoto smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl pastarosios elgesys negalėjo sukelti staigų D. B. susijaudinimą ir emocinę būseną, dėl kurios jam būtų susilpnėjusi savitvarda. Remiantis tuo, pripažinti D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai, nėra pagrindo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino dar vienos D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – savo noru atlygino nukentėjusiajai padaryta žala (BK 59str.1d.3p.). Atkreiptinas dėmesys, kad žalos atlyginimas ar jos pašalinimas savo noru, turi būti iki teismo nuosprendžio priėmimo, o apskundus nuosprendį – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis savo noru atlygino nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais padarytą žalą jau ikiteisminio tyrimo metu, kas rodo jo norą pašalinti jo nusikalstamais veiksmais kilusias pasekmes. Nesant byloje kitų duomenų, iš kurių būtų matyti, kad nuteistasis buvo verčiamas objektyvių aplinkybių atlyginti žalą, nėra pagrindo netikėti, kad D. B. atlygino nusikaltimu padarytą žalą savo noru. Todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė apibūdina apeliantą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusiąją bei nusikalstama veika jai padarytą žalą, t.y. ši aplinkybė mažina jo pavojingumą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino šios D. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Tokios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimas turėjo labai didelę reikšmę skiriant jam bausmę. D. B. skunde pagrįstai nurodyta, jog teismas neatsižvelgė į visas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė pačią griežčiausią bausmės rūšį už nesunkų nusikaltimą - laisvės atėmimo bausmę, kuri viršija sankcijoje už tokį nusikaltimą numatytos tokios bausmės vidurkį, nepagrįstai pasunkindamas D. B. padėtį. Teismas, neįvertinęs dar vienos nuteistojo atsakomybė lengvinančios aplinkybės bei nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, paskyrė jam akivaizdžiai per griežtą bausmę, kuri paskirta nesilaikant BK 61str. nuostatų, ko pasėkoje paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktas didesnis nei sankcijoje už tokį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, į tai, jog yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to bei savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai, nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir įvertinus kitas aplinkybes – D. B. susitaikė su nukentėjusiąja, pastaroji jam atleido, gyvena kartu ir ruošiasi įforminti santuoką, taip pat atsižvelgus į tai, kad D. B. anksčiau teistas du kartus, šie teistumai yra neišnykę, antrą kartą jis buvo teisiamas už nusikaltimą, padarytą pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, darytina išvada, kad teismas pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tačiau atsižvelgiant į dar vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios nepripažino pirmosios instancijos teismas, bei kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas.

Taip pat pažymėtina, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei dabartinius D. B. santykius su nukentėjusiąja, pastarosios prašymus griežtai nebausti nuteistojo, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo, todėl pagrįstai taikė BK 75str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, tik paskyrė per ilgą bausmės atidėjimo laiką, kuris taip pat trumpintinas.

Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus faktus ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2008-04-11 nuosprendžiu D. B. paskirta bausmė yra per griežta, todėl mažintina, o bausmės vykdymo atidėjimo terminas trumpintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326str.2d.2p. ir 328str.2p.,

nusprendė:

2008-04-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: D. B., pripažintam kaltu pagal BK 138str.1d., laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki (1) vienerių metų. Bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75str.) terminą sutrumpinti iki (1) vienerių metų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Romas AikevičiusTeisėjai: Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis