Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-09-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-2333-527/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-21
Bylos Nr.
2YT-2333-527/2016
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01940-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Pareiškėjas
J. R.
Suinteresuotas asmuo
R. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-2333-527/2016Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01940-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.4; 3.4.4; 3.4.4.2(S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 21 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė,sekretoriaujant Valei Greskienei,dalyvaujant pareiškėjai J. R. ir suinteresuotam asmeniui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su 2016-07-28 pareiškimu, patikslintu 2016-08-24 pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirė 2015-12-12) faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti (reg. Nr. GD-3705). Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad mirus jos sutuoktiniui K. R. ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes sutuoktinio mirties dieną jie neturėjo jokio nekilnojamojo turto, be to, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad palikimą po sutuoktiniu mirties ji priėmė faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Po sutuoktinio mirties ji pradėjo naudotis K. R. priklausiusiais asmeniniais daiktais, namų apyvokos daiktais bei transporto priemone „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos dukra R. R., gim. (duomenys neskelbtini), palikimo po tėvo mirties įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė ir neprieštarauja, kad pareiškėja viena priimtų palikimą, kitų paveldėtojų nėra (b. l. 16).

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė tenkinti patikslintą pareiškimą jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei pareiškėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą, ir prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant VMI atstovui (b. l. 19–20).

Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjos patikslintu pareiškimu.

Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens VMI prašymą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

Pareiškėjos pateiktais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja su K. R. susituokė 1967-05-06 (b. l. 7). Tiek K. R., tiek ir pareiškėja deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 9–10), kur pareiškėja tebegyvena ir šiuo metu. Pareiškėjos sutuoktinis K. R. mirė 2015-12-12 (b. l. 5). Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro raštas patvirtina, jog po K. R. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla, įpėdiniai nesikreipė su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 6). Iš pateikto VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonė „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-10-02 registruota K. R. vardu.

Pareiškėjos patikslintame pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais bei suinteresuoto asmens R. R. paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėja iš karto po sutuoktinio mirties, t. y. nepraleisdama trijų mėnesių termino palikimui priimti, pradėjo valdyti kaip savo jos ir buvusio sutuoktinio gyvenamojoje vietoje, kur pareiškėja po sutuoktinio mirties liko toliau gyventi, likusius sutuoktiniui K. R. asmeninės ir jungtinės santuokinės nuosavybės teise priklausiusius namų apyvokos daiktus, tame tarpe ir jo vardu registruotą transporto priemonę „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rakteliai ir dokumentai iš karto po sutuoktinio mirties perėjo pareiškėjos žinion, ruošėsi automobilį paremontuoti ir parduoti, tačiau to negali padaryti dėl to, kad neturi paveldėjimo teisės liudijimo.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir jo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. R. paaiškinimus, į byloje esančią rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėja, nepraleisdama CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, priėmė palikimą po vyro mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu.

Pareiškėjai turint tikslą gauti paveldėjimo liudijimą, mirusio sutuoktinio turto paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. R. priėmė palikimą, likusį po vyro K. R. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Teismo nuomone, šis juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (1,70 Eur) yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), šios išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2015 m. gruodžio 12 d., mirties, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas K. R. turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo kopijos įteikimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolita Cirulienė