- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-241-343/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- J. N.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-474-568/2011 pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovei J. N. ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 3-7, t. 1) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 3-3-7, t. 3) ieškovas prašė jo ir atsakovės 1999 m. rugsėjo 24 d. sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovui ir atsakovei santuokines pavardes, padalinti ieškovui ir atsakovei natūra lygiomis dalimis 100 vnt. 10000 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, 567/934 dalis 226000 Lt vertės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisti iš atsakovės 112 897,34 Lt kompensaciją už 345,93 m² patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pripažinti 2 412,42 Lt įsiskolinimą pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, priteisti atsakovei automobilius Ford Transit, v/n (duomenys neskelbtini) (3000 Lt vertės), Renault Trafic, v/n (duomenys neskelbtini) (1000 Lt vertės), BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) (2500 Lt vertės), priteisti ieškovui 126 000 Lt vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10/100 dalį 350Lt vertės ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, todėl yra pagrindas ją pripažinti kalta dėl santuokos iširimo. Kartu ieškovas nurodė, jog sutuoktiniai turi nepadengtą kreditorinį įsipareigojimą už įsigytą prašomą dalinti žemės sklypą, kurį sutinka padengti su atsakove lygiomis dalimis. 2005 m. rugsėjo 15 d. šalių paimtas vartojimo kreditas buvo visiškai apmokėtas iš bendrų santuokos metu uždirbtų lėšų, tuo tarpu kitas paskolos sutartis atsakovė sudarė be ieškovo žinios, šalims jau negyvenant kartu, todėl prievolės pagal šias sutartis laikytinos asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Gyvenant santuokoje atsakovės vardu buvo įsteigta bendrovė, kurioje dirbo tiek ieškovas tiek atsakovė, uždirbtus pinigus naudodami bendroms šeimos reikmėms, todėl ši bendrovė pripažintina sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jos akcijos dalintinos lygiomis dalimis. Iš bendrų lėšų verslui vykdyti buvo įsigytos patalpos, kurių įsigijimas ir remontas kainavo 225 794,69 Lt. Šias patalpas atsakovė pardavė po bylos iškėlimo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija, lygi pusei išlaidų patalpoms vertės. Be to, iki bendro gyvenimo pabaigos sutuoktiniai buvo įgiję prekių už daugiau kaip 100 000 Lt, kurias realizavusi atsakovė visus gautus pinigus panaudojo savo reikmėms. Šalims gyvenant kartu buvo įsigytos trys transporto priemonės, kurių bendra vertė 7800Lt. Šiomis priemonėmis naudojasi atsakovė, todėl ieškovas sutinka, jog jos būtų pripažintos atsakovės nuosavybe, nereikalauja kompensacijos už didesnę atsakovei tenkančio turto dalį. Transporto priemonė BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) po 2006 m. birželio 30 d. patirtos avarijos buvo parduota už 3 800 Lt. Santuokos metu buvo įsigytas ir prašomas padalinti žemės sklypas, kuris iš bendrų lėšų buvo sutvarkytas aptveriant tvora su automatiniais vartais, įrengiant veją su laistymo sistema, vandens krioklį ir alpinariumą, pastatant pavėsinę, apsodinant dekoratyviniais augalais ir vaismedžiais. Dėl atliktų pagerinimų iš esmės padidėjo sklypo vertė. Iki santuokos sudarymo ieškovas su atsakove tris metus vedė bendrą ūkį, gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iš bendrai sukauptų lėšų už 45000 Lt buvo įsigytas to paties pastato pirmame aukšte esantis butas, 20/100 dalių prašomo padalinti ūkinio pastato. Šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, nes įsigytas likus dviem dienoms iki santuokos įregistravimo, įgytas iš bendrų lėšų, iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Atliktos rekonstrukcijos vertę ekspertai įkainojo 79 313 Lt, be to, dar nebuvo įvertinti oro kondicionavimo sistemos, elektros instaliacijos pakeitimo darbai, kai kurie remonto darbai. Kadangi buvo pagerintas ir atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomas butas, jis taip pat pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas nurodė sutinkantis, jog butai būtų padalinti natūra, tvirtino atsisakantis kompensacijos už atsakovei tenkantį didesnį plotą. Prašydamas padalinti ir santuokos metu įgytus baldus, ieškovas nurodė, jog skirtinguose butuose esantys virtuvės baldų komplektai turėtų atitekti tam iš sutuoktinių, kurio bute jie yra, tuo tarpu už atsakovei atitinkančius prabangius svetainės ir miegamojo baldų komplektus, kurie kainavo 22 000 Lt, įvertinus nusidėvėjimą, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 000 Lt kompensacija.
Priešieškiniu (b.l. 115-122, t. 1) ir patikslintu priešieškiniu (b.l. 50-56, t. 2) atsakovė prašė jos ir ieškovo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, palikti ieškovui ir atsakovei santuokines pavardes, 100 vnt. 10000 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe, priteisti atsakovei 567/934 dalis už 101 60,92 Lt įsigyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 9 762,20 Lt vertės virtuvės baldus, 2500Lt vertės automobilį BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui 6 000 Lt vertės automobilį BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovės 1675,42 Lt kompensaciją už atsakovei tenkantį žemės sklypą, 25000 Lt kompensaciją už butų pagerinimus, 4881,10 Lt kompensaciją už virtuvės baldus, priteisti atsakovei iš ieškovo 31707,50 Lt ir 56000 Lt skolos už kreditoriams išmokėtas sumas, 1750 Lt už ieškovui tenkantį automobilį, priteisti atsakovei įsipareigojimus pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. iki 2006 m. sausio 9 d. vartojimo sutartis, priteisti atsakovei iš ieškovo 5000Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, jog jos ir ieškovo santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kuris prieš atsakovę vartojo smurtą, buvo neištikimas, gyvena kartu su nauja savo gyvenimo drauge. Smurtą prieš atsakovę ieškovas vartojo ir bylos nagrinėjimo metu. Santuoką nutraukus dėl ieškovo kaltės, iš jo atsakovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Nors atsakovės vardu registruota bendrovė buvo įsteigta jau santuokos metu, įstatinį kapitalą sudaro atsakovei jos sesers dovanotos lėšos, jokių pajamų iš bendrovės kaip akcininkė atsakovė nėra gavusi, todėl akcijos pripažintinos asmenine jos nuosavybe. Ieškovės vardu registruoti butai įgyti iki santuokos sudarymo, todėl pripažintini jos asmenine nuosavybe. Butų pagerinimai nelaikytini esminiais, jų vertė padidėjo ne dėl pagerinimų, o dėl pasikeitusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, todėl padarytos investicijos negali įtakoti nuosavybės teisių. Kartu atsakovė nurodė sutinkanti kompensuoti ieškovui pusę investicijų į butų pagerinimus. Nors ekspertai nustatė, jog atliktų darbų vertė yra 73 922 Lt, rašytiniais įrodymais pagrįsta 28 130,09 Lt išlaidų, tuo tarpu kiti darbai realiai atlikti už mažesnę kainą samdant fizinius asmenis, keisti langai ir šildymo katilas yra susidėvėję, todėl jų vertę skaičiuoti pagal įsigijimo kainas negalima. Įvertinusi tai, kas nurodyta, atsakovė pripažino sutinkanti su 50 000 Lt pagerinimų verte bei savo pareiga atlyginti ieškovui pusę šios sumos. Nors žemės sklypas buvo įsigytas santuokos metu, jis skirtas atsakovei priklausančio turto eksploatavimui, todėl priteistinas atsakovei, kuri įsipareigoja atlyginti pusę už sklypą ieškovui su atsakove gyvenant kartu sumokėtos sumos - 1675,42 Lt. Santuokos metu buvo įgyti du BMW markės automobiliai, kurie paskirstytini šalims natūra, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei kompensaciją už jam tenkantį vertingesnį automobilį. Atsakovei priklausančiuose butuose esantys virtuvės baldai, dėl jų pritaikymo prie patalpų išdėstymo, priteistini jai natūra. Dėl nusidėvėjimo baldų vertė sudaro ne 13946 Lt, kaip nurodo ieškovas, bet 9762,20 Lt. Pusės šios sumos dydžio kompensaciją atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui. Kartu atsakovė prašė įpareigoti ją grąžinti vartojimo kredito sutartimi pasiskolintą ir bankui negrąžintą 63415 Lt kredito dalį, priteisiant atsakovei iš ieškovo pusės negrąžintos kredito dalies kompensaciją. Be to, atsakovė nurodė, jog 2006 m. pradžioje buvo sudarytos dar dvi paskolos sutartys, kuriomis pasiskolinta 112 000 Lt. Atsakovė nurodė sutinkanti šias paskolas grąžinti pati, kartu reikalaudama pusę paskolų sumos priteisti jai iš ieškovo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu (b.l. 96-105, t. 3) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, priteisė atsakovei iš ieškovo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisė atsakovei 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, 567/934 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paliekant atsakovei įsiskolinimą už žemės sklypą, 9762,20 Lt vertės virtuvės baldus, priteisė iš atsakovės ieškovui 24205,70 Lt butų remonto darbų išlaidų atlyginimą, 5000 Lt kompensaciją už atsakovei priteistas akcijas, 4881,10 Lt kompensaciją už virtuvės baldus, 1675,42 Lt kompensaciją už žemės sklypą, priteisė atsakovei iš ieškovo 31707,50Lt skolos, sumokėtos pagal vartojimo kredito sutartį, 3000 Lt kompensaciją už automobilį BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini), likusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės 1870 Lt, iš ieškovo 610 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina ieškovą vartojus smurtą prieš atsakovę, o tai savaime yra pagrindas pripažinti santuoką iširus dėl ieškovo kaltės. Šalims nepripažįstant neištikimybės fakto, liudytojų parodymams šiuo klausimu esant prieštaringiems, teismas sprendė, kad atitinkamais argumentais remtis nėra pagrindo. Kadangi ieškovas savo elgesiu sukėlė atsakovei dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą, teismas iš dalies tenkino ir atsakovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas dėl turto padalijimo, teismas nurodė, kad prašomos dalinti transporto priemonės, išskyrus automobilį BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini), įgytos iki santuokos sudarymo, todėl nedalintinos. Ieškovo nurodomą aplinkybę, jog iki santuokos sudarymo jis su atsakove vedė bendrą ūkį, patvirtino tik keli liudytojai, kurie yra ieškovo draugai arba su atsakove nesutariantys asmenys. Šie parodymai neatitinka kitų liudytojų parodymų, taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas tuo metu neturėjo nekilnojamojo turto ir pajamų, teismas padarė išvadą, jog butus ir dalį ūkinio pastato atsakovė įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, neįrodyta liko ir aplinkybė, jog santuokos metu turtas buvo iš esmės pagerintas, nes dalis pagerinimo darbų atlikta dar iki santuokos sudarymo, todėl ieškovas gali pretenduoti tik į kompensaciją už išlaidas atliktiems darbams, bet ne į nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Byloje paskirtos ekspertizės metu nustatyta atliktų darbų vertė – 73 922 Lt. Atliekant ekspertizę nebuvo vertinami kai kurie darbai, priskirtini einamajam pastato remontui. Viso į bylą pateikta kvitų už 22592,69 Lt. Likusių ekspertizės akte nurodytų darbų vertė mažintina atsižvelgiant į tai, jog juos atliko samdyti fiziniai asmenys, nebuvo mokamas PVM, socialinio draudimo mokestis, nebuvo statybvietės išlaidų, išlaidų šiukšlių transportavimui, negali būti skaičiuojamas ir pelnas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog darbų vertė sudaro 48 411,40 Lt ir pusės šios sumos dydžio kompensaciją priteisė ieškovui iš atsakovės. Nors žemės sklypo dalis įgyta santuokos metu, atsižvelgiant į jos įgijimo specifiką, t.y., kad ji galėjo būti parduota tik atsakovei, kuri yra sklype esančių patalpų savininkė, teismas sprendė, jog sklypo dalis priteistina atsakovei, ieškovui priteisiant iš atsakovės pusę už sklypą sumokėtos sumos. Aplinkybė dėl to, kada - iki santuokos sudarymo ar po to - buvo atlikti sklypo pagerinimo darbai, grindžiama tik prieštaringais liudytojų parodymais, todėl, ieškovui nepateikus jokių išlaidas patvirtinančių įrodymų, jo nurodytos aplinkybės dėl sklypo pagerinimų pripažintos neįrodytomis. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos buvo įsigytos po santuokos sudarymo, atsakovei neišreiškiant aiškios valios, kad jos įsigyjamos asmeninėn nuosavybėn, todėl pripažintinos bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, jog akcijų kaina apmokėta iš atsakovei dovanotų lėšų, atsakovė bendrovę viena valdo jau šešerius metus, ieškovui pripažįstant, jog tai atsakovės verslas, abiem šalims sutinkant su akcijų verte, akcijos priteistinos atsakovei, ieškovui priteisiant iš atsakovės pusės akcijų vertės kompensaciją. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentu, jog virtuvės baldai yra 30% nusidėvėję, ir, atsižvelgdamas į tai, jog jie pastatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose butuose, baldus priteisė atsakovei, ieškovui priteisiant iš atsakovės pusės jų vertės kompensaciją. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog kiti jo prašomi dalinti baldai buvo įgyti po santuokos sudarymo, prašymas juos padalinti atmestas kaip neįrodytas. Kartu teismas pripažino, jog 2005 m. rugsėjo 15 d. kreditavimo sutartimi banko suteiktas kreditas yra bendroji sutuoktinių prievolė, todėl pusę atsakovės jau gyvenant skyrium grąžintos kredito sumos priteisė jai iš ieškovo. Kiti atsakovės nurodyti paskolos sandoriai sudaryti jau šalims gyvenant skyrium, be ieškovo sutikimo, todėl jis už šias prievoles negali būti laikomas atsakingu. Ieškovo reikalavimas priteisti jam pusę sumos už juridinio asmens vardu įsigytas ir remontuotas patalpas, atmestas kaip nepagrįstas, kadangi santuokos nutraukimo metu dalijamas tik pačių sutuoktinių, kaip fizinių asmenų, turtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 106-109, t. 3) ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti, santuoką pripažinti iširusia dėl atsakovės kaltės, priteisti ieškovui 126 000 Lt vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10/100 dalį 350 Lt vertės ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį 567/934 dalių 226 000 Lt vertės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė atsakovės neištikimybę patvirtinančius įrodymus - baudžiamosios bylos medžiagą ir joje duotus parodymus, taip pat nagrinėjamoje byloje liudytojo duotus parodymus, jog ieškovas jam ne kartą guodėsi dėl žmonos neištikimybės. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti santuoką iširus dėl atsakovės kaltės, panaikinti teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo. Ginčo butai buvo iš esmės pagerinti ir rekonstruoti santuokos metu abiejų sutuoktinių lėšomis. Ekspertizės akte nepagrįstai neatsižvelgiama į kai kuriuos atliktus darbus (pvz., oro kondicionavimo sistemos, elektros instaliacijos pakeitimo darbai, kai kurie remonto darbai) vien dėl to, jog jie nepriskirtini rekonstrukcijai. Remonto darbais rūpinosi pats ieškovas. Ieškovas nurodo nesutinkantis su teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad kamino mūrijimo, apskardinimo, vidaus ir lauko durų įrengimo darbai atlikti santuokos metu. Šias aplinkybes patvirtina ekspertizės aktas, kamino įdėklo užsakymo sutartis, prie ekspertizės akto pridėtos nuotraukos, liudytojų parodymai. Dėl atliktos rekonstrukcijos iš esmės pasikeitė turto vertė, todėl butai turėjo būti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Dalindamas turtą teismas be pagrindo pasirinko ne padalijimo natūra, bet kompensacijos išmokėjimo modelį. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog žemės sklypas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kompensacijos dydį apskaičiavo pagal įsigijimo kainą, o ne pagal rinkos vertę, nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl sklypo pagerinimų santuokos metu. Nepagrįstai atmestas ir ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už bendrovei priklausančias patalpas priteisimo. Iš banko gautos kredito lėšos panaudotos prekių įsigijimui, kreditas grąžintas prekes pardavus, todėl, jo vertinimu, kompensacijos iš jo priteisimas už jau gyvenant skyrium grąžintą kredito sumą vertintinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 114-120, t. 3) atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad ieškovo argumentai dėl atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo vertintini kaip ieškovo hipotetinės spėlionės, jo paties kaltė, sąlygota žiauraus elgesio, yra preziumuojama. Be to, savo neištikimybės fakto ieškovas neginčija, tuo tarpu baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje kalbama apie atsakovės neištikimybę, paremta tik toje byloje liudijusių asmenų manymu. Vien faktas, jog jie buvo prisiekę teikti teisingus parodymus, neįrodo, jog jie nemelavo, siekdami padėti ieškovui išvengti atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje apklausto liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, kadangi jis tik pasakė, ką jam buvo sakęs pats ieškovas, remdamasis savo įtarinėjimais. Ieškovas nepaneigė ir atsakovės, kuri ištekėjo iš meilės, todėl, atsakovui vartojus smurtą ir buvus neištikimu, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį ir dvasinį skausmą, teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Pripažinęs ginčo butus atsakovės asmenine nuosavybe, teismas negalėjo taikyti taisyklių, nustatytų spręsti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimą, todėl kompensaciją už butų pagerinimus ieškovui iš atsakovės teismas priteisė pagrįstai. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog butai įsigyti šalims gyvenant kartu, jog už juos sumokėta ieškovo ar bendromis lėšomis. Akcentuoja, kad atsakovas skundu siekia dvigubos naudos, tuo pačiu metu reikalaudamas priteisti jam ir turtą, ir kompensaciją už išlaidas butų pagerinimui. Kartu atsakovė nurodė sutinkanti su teismo pateiktu išlaidų butų pagerinimams apskaičiavimu. Ginčo žemės sklypo dalis skirta atsakovei priklausančių butų eksploatavimui, todėl sklypo dalis priteistina atsakovei, tuo tarpu kompensacija ieškovui, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priteistina atsižvelgiant į turto įsigijimo būdą ir specifinę paskirtį. Aplinkybės, jog žemės sklypas iš esmės pagerintas santuokos metu, ieškovas neįrodė, tuo tarpu dekoratyvinių augalų ir vaismedžių pasodinimas negali būti laikomas esminiu pagerinimu. Atsakovė taip pat nurodo sutinkanti su teismo argumentais dėl juridiniam asmeniui priklausiusių patalpų nedalintinumo bei išvados dėl kredito grąžinimo išlaidų paskirstymo, akcentuodama ir tai, jog reikalavimo keisti atitinkamas sprendimo dalis ieškovas nesuformulavo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
CK 3.49 str. 2 d. numatyti trys santuokos nutraukimo pagrindai - sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tuo atveju, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Apeliaciniu skundu ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog jis vartojo smurtą prieš atsakovę, tuo būdu netiesiogiai pripažindamas savo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovas tenurodo aplinkybes, susijusias su atsakovės kalte. Nors, vadovaujantis CK 3.61 str. 2 d., teismas gali pripažinti santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nagrinėjamoje byloje daryti tokią išvadą nėra pagrindo dėl kelių svarbių priežasčių: pirma, apeliaciniame skunde nurodyto liudytojo, apklausto civilinės bylos nagrinėjimo metu, parodymai dėl galimos atsakovės neištikimybės nelaikytini įrodymais CPK 189 str. nustatyta prasme, kadangi jis tik perpasakojo tą, ką jam buvo sakęs ieškovas, t.y. jo parodymų turinys buvo sąlygotas ne subjektyvaus žinojimo, bet ieškovo nuostatų bylai reikšmingu klausimu; antra, iš byloje esančių baudžiamojoje byloje surašytų liudytojų apklausos protokolų (b.l. 16-25, t. 3) turinio negalima daryti išvados, jog atsakovė būtų pripažinusi neištikimybę ieškovui patvirtinančių santykių su kitu vyru faktą, tuo tarpu kiti apklausti asmenys teišsakė savo nuomonę apie darbo santykiais susijusių atsakovės ir kito vyriškio santykių pobūdį apibūdindami situaciją, tiesiogiai nesusijusią su nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamais klausimais, šioje byloje jie nebuvo apklausti; trečia, pats ieškovas neginčija aplinkybės, jog su kita moterimi jis apsigyveno dar prieš liudytojų apklausas baudžiamojoje byloje, kas leidžia daryti išvadą, jog tuo metu ieškovo ir atsakovės šeima faktiškai jau buvo iširusi, todėl, nesant konkretesnių duomenų apie galimus atsakovės ir kito vyro santykius, galimą tokių santykių trukmę, daryti išvadą, jog jie galėjo turėti įtakos išyrant ieškovo ir atsakovės santuokai, nėra pagrindo. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, tuo tarpu paties ieškovo kaltė, kaip minėta, preziumuotina.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas nėra suformulavęs reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Be to, pačiame skunde galimą atitinkamos teismo išvados neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovas sieja tik su aplinkybe, jog santuoka nutrūko ne dėl jo, o dėl atsakovės kaltės. Pastarąjį skundo argumentą atmetus, kolegija sprendžia, jog pagrindo koreguoti ginčijamo sprendimo dalį, kuria išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, nėra.
Apeliaciniame skunde atsakovas nebeįrodinėja aplinkybės, jog vienas iš ginčo butų buvo įgytas ieškovui su atsakove vedant bendrą ūkį, jog jis savo lėšomis prisidėjo prie turto įsigijimo, savo reikalavimus butų atžvilgiu tesiedamas su esminiu jų pagerinimu santuokos metu. Atsakovės argumentas, jog iš esmės padidėjo turto vertė, atsižvelgiant į situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, pats savaime negali būti pagrindu pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe, nes, vadovaujantis CK 3.90 str. 1 d., nuosavybės teisių statusui įtakos gali turėti tik pagerinimų vertė. Apeliaciniu skundu ieškovas neprašo koreguoti teismo sprendimo dalies, kuria jam iš atsakovės priteista kompensacija už išlaidas buto pagerinimams, nenurodo alternatyvios pagerinimų vertės, todėl, vadovaujantis CPK 320 str., teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kompensacijos dydžio pagrįstumo ir teisėtumo. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog pats faktas, kad kompensacija buvo priteista, leidžia spręsti, jog į apeliacinio skundo argumentus, kad pagerinimai buvo padaryti santuokos metu, kad prie jų ieškovas prisidėjo savo lėšomis ir darbu, priimant ginčijamą sprendimą buvo atsižvelgta, jie buvo įvertinti. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, teismui pripažinus, jog ginčo butai yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir ieškovui teturi būti kompensuojama išlaidų butams pagerinti vertė, taikyti įstatymo nuostatas, skirtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimui apibrėžti, nebuvo teisinio pagrindo, todėl atmestinas skundo argumentas, jog teismas privalėjo turtą dalinti natūra. Tais pačiais pagrindais atmestinas ir apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti ginčijamo sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo padalinti kartu su vienu iš ginčo butų įsigytą dalį ūkinio pastato. Ieškovui nenurodžius jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog atsakovės asmeninėn nuosavybėn su butu įsigyta dalis ūkinio pastato santuokos metu buvo pagerinta, konstatuoti kokių nors ieškovo teisių į šį turtą egzistavimą taip pat nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas ginčo žemės sklypo dalį pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir išsprendė šio turto padalijimo klausimą. Vadovaujantis CK 3.127 str. 3 d., dalijant santuokoje įgytą turtą pirmenybė teiktina turto padalijimui natūra, išskyrus atvejus, kai toks padalijimas yra negalimas. Būtent situacija, kai turto padalijimas natūra neatitiktų jo naudojimo tikslų ir paskirties, ir susiklostė nagrinėjamoje situacijoje. Žemės sklypas yra suformuotas kaip namų valda, jis skirtas užtikrinti tinkamą naudojimąsi ant jo pastatytais statiniais. Kadangi ieškovui nebuvo priteistos patalpos, kurioms naudotis būtų reikalingas žemės sklypas, sklypo padalijimas būtų sukūręs teisiškai absurdišką situaciją, kai asmuo turi nuosavybės teises į sklypo, skirto patalpoms eksploatuoti, dalį, neturėdamas jokių teisių į pačias patalpas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog teismas žemės sklypo dalį pagrįstai priteisė atsakovei, įpareigodamas ją išmokėti ieškovui kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę bendro turto dalį. Vertinant nustatytos kompensacijos dydį, dėmesys atkreiptinas į tai, jog remiantis bendrąja CK 3.119 str. įtvirtinta taisykle, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau teismų praktikoje yra suformuluota ir šios taisyklės išimtis, pagal kurią nustatant dalijamo turto - namų valdos žemės sklypo - vertę negali būti neatsižvelgiama į šio turto įgijimo būdą bei specifinę paskirtį, tuo atveju, jeigu sklype stovi vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, jeigu sklypas lengvatinėmis sąlygomis už nominalią kainą, kuri neatitinka sklypo rinkos kainos, iš valstybės buvo įsigytas būtent šių statinių eksploatavimui užtikrinti, t.y. subjektu, turėjusiu teisę įsigyti ginčo žemės sklypą lengvatine kaina, buvo ne abu sutuoktiniai, o tik tas iš jų, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklausė statiniai, nuosavybės teisė į statinius buvo būtina žemės sklypo įsigijimo sąlyga, atsižvelgiant į sklypo dydį ir paskirtį jis negalėjo būti savarankišku civilinės teisinės apyvartos objektu, priteistinos kompensacijos dydžio nustatymas, vadovaujantis sklypo rinkos kaina, neatsižvelgiant į sklypo įsigijimui įdėtų lėšų dydį, neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010). Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas šia praktika vadovavosi, todėl teigti, jog turėjo būti vadovaujamasi kitokiais kompensacijos dydžio nustatymo kriterijais, nėra pagrindo. Kadangi ieškovas neįvykdė ir CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybės, jog sklypas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu, pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę nustatydamas kompensacijos už sklypą dydį pagrįstai neatsižvelgė.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame nėra suformuluotas reikalavimas panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo išspręstas akcijų padalijimo klausimas, ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už akcinei bendrovei priklausiusio turto pardavimą, atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už grąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo, ieškovas apeliaciniu skundu prašo jo neginčijamas sprendimo dalis palikti nepakeistas, todėl atitinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų pripažinimas neteisėtomis ir nepagrįstomis, vadovaujantis CPK 320 str., nepatenka į apeliacijos ribas. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dėl akcijų paskirstymo teisėtumo, kompensacijos už akcijas dydžio pagrįstumo apeliaciniame skunde apskritai nepasisakoma, todėl skundo argumentai dėl juridiniam asmeniui, kurio akcijų padalijimo klausimas išspręstas, priklausiusių patalpų ar produkcijos pardavimo negali būti vertinami kaip turintys įtakos sprendžiant klausimą dėl sutuoktiniams priklausančio turto ar turtinių prievolių padalijimo.
Visus apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamą sprendimą naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties (b.l. 112, t. 3), ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Kadangi apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu, iš ieškovo valstybei priteistinas paduodant apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis (CPK 96 str.). Mokėtino žyminio mokesčio dydis apskaičiuotinas vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 4 d. Skunde pareikštas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės apmokestintinas 100 Lt žyminiu mokesčiu, reikalavimai dėl turto priteisimo - pagal skunde nurodytą turto vertę (239350 Lt) - 5787Lt žyminiu mokesčiu. Bendra iš ieškovo valstybei priteistino žyminio mokesčio suma - 5887Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5887 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už atmestą ieškovo pateiktą apeliacinį skundą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas- 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.