Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas A. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacine tvarka nuosprendį skundė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras (dėl V. Š. ir A. J. išteisinimo) bei nuteistasis L. J.; nuosprendžio dalis dėl A. V. nebuvo skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendžiu nebuvo keičiama.

Kasacine tvarka baudžiamoji byla išnagrinėta 2007 m. gruodžio 4 d. pagal Generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl V. Š. ir A. J. išteisinimo.

Nuteistasis A. V. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Nuteistasis A. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Generalinis prokuroras 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nesant tam pagrindo.

Nuteistasis A. V. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylos aplinkybių nekvestionavo ir preziumavo, kad jos nustatytos teisingai, o Generalinis prokuroras nesigilino į nuteistojo L. J. melagingus parodymus, todėl bylos neatnaujino.

Skundžiama nutartis priimta, pažeidžiant BPK 225 straipsnio 2 dalies reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo teisėjo nutarties, gali panaikinti teisėjo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Toks aukštesniojo teismo teisėjo sprendimas gali būti priimtas tik nustačius, kad žemesniojo teismo teisėjas nagrinėjamu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.

Aukštesniojo teismo teisėja, išnagrinėjusi nuteistojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutarties ir bylos medžiagą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas išsamiai išanalizavo visus A. V. skundo dėl Generalinio prokuroro 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl teisėjo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatytos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio nuostatos detaliai išdėstytos skundžiamoje nutartyje, todėl nekartojamos.

Iš nuteistojo A. V. skundo turinio matyti, kad pagrindiniai argumentai, dėl ko turi būti atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje, yra pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintos bylos faktinės aplinkybės, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė, nukrypta nuo teismų praktikos.

Skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties nagrinėjanti aukštesniojo teismo teisėja neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip (taip, kaip nori nuteistasis) vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų nurodytų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas teisingai įvertino prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai A. V. skundą atmetė.

Nuteistasis skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, o tai, jog bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. V. netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. nuosprendyje nurodyta, kad per 20 dienų jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, o suimti nuteistieji nuosprendį gali apskųsti per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos.

Savo teise apskųsti nuosprendį A. V. nepasinaudojo. Įsiteisėjęs nuosprendis apeliacine tvarka negali būti skundžiamas.

Nuteistasis skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teisme jo skundą išnagrinėjo netinkamos sudėties teismas.

A. V. skunde nurodo BPK 225 straipsnio 2 dalies normą, kuri apibrėžia apygardos teismui teismingas baudžiamąsias bylas, kai byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reglamentuoja BPK XXXIII skyriaus 443–450 straipsnių nuostatos, todėl BPK 225 straipsnio 2 dalies nuostatos nesusijusios su aptariamu procesu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, nėra teisinio pagrindo jos naikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.