- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-31
- Bylos Nr.
- 1S-161-576/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- J. D.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo J. D. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV-25-638 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinus bausmes nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimt) metų su 3 677 eurų (100 MGL) bauda.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis pakeistas: J. D. nusikalstama veika iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas10 (dešimt) metų.
3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 13 (trylika) metų; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 13 (trylika) metų; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (PP modelio pistoleto Walther epizodas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (IŽ-58 modelio medžioklinio šautuvo epizodas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį (vienašūvio šaunamojo ginklo epizodas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas 16 (šešiolika) metų. Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (50 Lt netikros kupiūros epizodas) – išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis, kuria J. D. buvo išteisintas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir jis pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė –areštas 40 parų. Be to, sušvelnintos bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį: už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylika metų); už BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolika) metų. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylika) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.
5. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal kelis nuosprendžius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. D. prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams iš dalies pridėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimt) metų ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų.
Žemesnės instancijos teismas
6. J. D. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. Neatlikta bausmės dalis 2024 m. vasario 21 d. – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai 21 (dvidešimt viena) diena.
7. Komisija 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. RV-25-638 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. D.“ nutarė netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija sprendė, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
8. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis J. D. pateikė skundą apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi nuteistojo J. D. skundas dėl Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV-25-638 netenkintas. Apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas nurodė, jog Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, o priimtas nutarimas yra motyvuotas. Be to, pažymėjo, kad J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir reikšminga pažanga ją mažinant nenustatyta, o nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
9. Nuteistasis J. D. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį, panaikinti Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
1.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundą išnagrinėjo netinkamai, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir dėl skundo priimtas naujas sprendimas. Teismas nepateikė jokių motyvų, kurių pagrindu priėmė sprendimą netenkinti skundo dėl Komisijos nutarimo. Skunde nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas Rec (2003), principus ir teigia, kad Komisija veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoms. Teigia, kad lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija, todėl lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą privalo būti detaliai argumentuotas. Toliau skunde aptaria Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, mini Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ir teigia, kad lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai, yra nepagrįstas ir neatitinka šio instituto esmės. Tiek Komisijos nutarimo, tiek apylinkės teismo nutarties motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus.
1.2. Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės, nes lygtinio paleidimo metu jis bus prižiūrimas, bus taikomi suvaržymai, o pažeidus nustatytą tvarką bus grąžintas atgal į pataisos įstaigą. Nurodo, jog sutinka, kad jam lygtinis paleidimas būtų taikomas su intensyvia priežiūra, jo gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Pažymi, kad mokymasis prilyginamas darbui, o Vilniaus kalėjimas neturi galimybių aprūpinti nuteistųjų pagal turimas specialybes ir išsilavinimus visuomenei naudingu darbu ir darbinėmis pajamomis. Kalėjimo teritorijoje nėra jokių sąlygų įsidarbinti ir susirasti darbo, todėl teiginiai dėl įdarbinimo yra deklaratyvaus pobūdžio jie nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma.
1.3. Toliau skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis aktyviau įsitraukė į neatlygintinų darbų veiklas, iniciatyvą dirbti, būti naudingu visuomenės nariu. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu jam buvo leista laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos užsiimti individualia veikla. Nurodo, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, intensyviai lankosi psichologo konsultacijose, socialinių įgūdžių mokymuose, socialinės reabilitacijos programose, kitų projektų užsiėmimuose. Pataisos įstaigose mokėsi ir įgijo suvirinimo elektra, batsiuvio, siuvėjo, staliaus baldžiaus specialybes. Visos bausmės atlikimo metu baustas tik 2 kartus, nuo paskutinės paskirtos nuobaudos praėjo daugiau kaip 8 metai, o skatintas 9 kartus. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir sistemingai (28 kartus) yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, paskutinį kartą išleistas 2024 m. balandžio 29 d.
1.4. Nuteistojo teigimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija netinkamai vertino jo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant ir turėjo išankstinių neigiamų įsitikinimų jo atžvilgiu. Pabrėžia, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, jų įtaką kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Mano, kad jo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis intensyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio vertinimo rizika vidutinė, jau yra įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas. Mano, kad jei jo pažanga nebūtų akivaizdi, jis niekada nebūtų perkeltas iš paprastos grupės į lengvą, jam nebūtų suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus. Jis visiškai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies sąlygas.
1.5. Skunde aptardamas detaliau pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pažymi, kad nuo pat bausmės pradžios daro viską, kad būtų sumažinta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, Nurodo, kad jo nusikalstama rizika sumažėjusi 6 balais (nuo 68 balų iki 62 balų), o toks balų sumažėjimas laikomas akivaizdžia pažanga, todėl akivaizdu, kad jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą – padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik nei Komisija, nei apylinkės teismas detaliai balų mažėjimo dinamikos nenagrinėjo ir neatsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kaip jam sekėsi valdyti kriminogeninius veiksnius.
1.6. Nuteistasis teigia, kad tiek apylinkės teismas, tiek ir Komisija atsisakydami tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, jam kėlė aukštesnius reikalavimus, nei numatyta įstatyme. Pasak nuteistojo, statinių veiksnių bausmės atlikimo metu pakeisti neįmanoma, todėl jais kategoriškai remtis negalima. Tuo ne tik pažeidžiami principai „non bis in idem“ bei „lex non cogit ad impossibilia“, bet iš esmės neigiama pati lygtinio instituto esmė. Mano, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą padarytos veikos pavojingumo bei sunkumo negalima kategoriškai minėti, nes juos įvertino pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę.
1.7. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jo elgesio nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino, visapusiškai neįsigilino į nagrinėjamą klausimą. Nuteistojo vertinimu, žemesnysis teismas prioritetą suteikė jį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, susijusioms su jo elgesiu nusikalstamų veikų padarymo metu, tai lemia jo padėties teisinį neapibrėžtumą ir teisėtų lūkesčių tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise pažeidimą, be kita ko, taip išplečiamas BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų sąrašas, nors įstatymų leidėjo suformuluotus kriterijus nuteistasis visiškai atitinka. Taip pat nuteistasis nurodo, kad laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės, nei taikomos pataisos namuose, todėl taikant lygtinį paleidimą gerėtų jo socialinė aplinka ir stiprėtų motyvacija nenusikalsti, taip būtų mažinama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis nurodo, kad visi jo skunde minėti precedentai yra galiojantys, todėl yra privalomi pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį.
2. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 20 d. gautas nuteistojo J. D. prašymas pridėti prie bylos reikšmingus dokumentus. Teismui pateikta: 1) Lietuvos veiklių žmonių bendrijos Vilniaus Pirmojo skyriaus prezidento A. A. prašymas taikyti nuteistojo J. D. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Jame nurodyta, kad asmeniškai jis J. D. pažįsta daugiau kaip keturis metus, nuteistąjį apibūdina kaip nuoširdžią, bendraujančią, atvirą asmenybę. Nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta praeities klaidas, dalinasi gyvenimo džiaugsmais, atleidžia savo skriaudėjams ir deda pastangas taisytis. Papildomai pažymėta, kad J. D. drausmingai vyksta trumpalaikėms išvykoms į namus, ir iš jų parvyksta laiku, nepažeidinėja nustatytų sąlygų. 2) Lietuvos Kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-52305, adresuotas Kalėjimų viršininkams.
3. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo J. D. skundas atmestinas
4. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. D. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei tuo pačiu Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, t. y. taikyti nuteistajam J. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nenustatė. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdami procesinius sprendimus, įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, savo sprendimus pakankamai argumentavo. Naikinti apylinkės teismo nutarties skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.
5. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų J. D. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šią išvadą patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-402 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) užfiksuoti duomenys. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas teisės aktuose įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos: bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo suvirinimo elektra, batsiuvio, siuvėjo, staliaus baldžiaus specialybes, lygtinio paleidimo atveju jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei darbo vietą, šiuo metu turi užimtumą darbine veikla (vykdo apmokestinamą individualią veiklą), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išleidžiamas sistemingai trumpalaikėms išvykoms, bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, iš viso skatintas 9 kartus, taip pat jis siekė įsidarbinti bausmės atlikimo metu, atliko nemokamus darbus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (įgyvendino ankstesniu Komisijos nutarimu nustatytas rekomendacijas ir dalyvavo: „Viešojo kalbėjimo“, „Finansinio raštingumo“ mokymuose; dalyvavo psichologinėje „Potrauminio streso sindromo įveikimo“ programoje; 2023 m. gruodžio 20 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Carito nuteistųjų konsultavimo centro atstovo vestuose užsiėmimų cikle; laikotarpiu 2023 m. lapkričio 27 d. – 2023 m. gruodžio 18 d. dalyvavo socialinės darbuotojos vestuose „Smurtinio elgesio keitimo programos“ ir „Karjeros portretai“ užsiėmimuose), nuteistasis taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teigiamus jo asmenybės pokyčius nutartyje konstatavo ir apylinkės teismas, jie buvo įvertinti. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teigiamų elgesio korekcijos požymių J. D. lygtiniam paleidimui vis tik nepakanka. Sutiktina, kad teigiamai J. D. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo požiūris į taikomas priemones išlieka ambivalentišas, taip pat yra stebimi subjektyvūs nuteistojo lūkesčiai taikomų intervencinių priemonių atžvilgiu, dėl ko, šiuo metu pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai išlieka riboti (asmens byla, 3 t., 1 dalis, b. l. 91-105).
8. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta septynis kartus (a. b. 2 t., 1 d., 141-150, 154-165, 166-177, 190-203; a. b. 3 t., 1 d. 29-42, 62-76, 91-105). Visų vertinimų metu J. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai, o kaip nagrinėjamu atveju – vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad buvo užfiksuotas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio balų mažėjimas (2021 m. rugpjūčio 12 d. atlikto įvertinimo metu nustatytas 6 balų mažėjimas gyvenimo sąlygų srityje), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minimas balų mažėjimas nebuvo toks akivaizdus, kad rizikos grupė kardinaliai pasikeistų iš vidutinės į žemą, be to, nustatytas tik vienkartinis balų mažėjimas, daugiau asmens byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad būtų užfiksuotas balų mažėjimas. Todėl minėta aplinkybė nors ir svarbi, tačiau ji savaime nelaikytina pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
9. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pastebėtina tai, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta ir tai, jog J. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. laisvės atėmimo bausmę atlieka už baudžiamojo nusižengimo, apysunkio, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą. Iš pateiktos J. D. asmens bylos bei Socialinės tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. J. D. buvo nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pirmaeilis, nusikaltimai sunkėjantys. Nustatyta, kad J. D. savo kaltę dėl paskutinių nusikalstamų veikų neigia, atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus prisiima iš dalies. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, asmens nusikalstama veika vertinama tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu. Juo labiau nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad žemesnysis teismas suabsoliutino aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu nusikalstamų veikų padarymo metu, nes tiek Komisijos, tiek žemesniojo teismo sprendimai pagrįsti aplinkybių viseto analize.
10. Bylos duomenimis, nuteistasis J. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 18 metų, tokio paties amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors jis ir turi platų profesinių kvalifikacijų spektrą, tačiau jam yra būdinga nestabili ir nenuosekli darbinė patirtis, sąlyginai ilgalaikis savęs realizavimas nusikalstamose veikose. Be to, dauguma J. D. nusikalstamų veikų yra siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais (tik vienas apkaltinamas nuosprendis nėra susijęs su finansinės naudos gavimu), o tai suponuoja prielaidą, kad nuteistasis ir toliau gali bandyti užsidirbti iš nusikalstamų veikų darymo. Taip pat iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad yra stebimas nuteistojo gynybiškas požiūris į asmeninius trūkumus, jų analizės bei objektyvaus savivaizdžio stoka. J. D. yra būdingas tam tikras kontroliuojantis elgesys, kuris pasireikšdavo instrumentinės agresijos panaudojimo apraiškomis: remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, J. D. organizavo bei vykdė psichinės bei fizinės prievartos panaudojimą prieš kitus asmenis, taip pat praeityje yra įvykdęs smurtinio pobūdžio nusikaltimus.
11. Tai, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam J. D., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos sumažinti nėra galimybės (didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas; ankstesnės laisvės atėmimo bausmių atlikimo patirtys; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; nusikalstamam elgesiui būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis). Nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu perkėlimo į pusiaukelės namus ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju; patvirtino įsidarbinimo galimybę perkėlimo į pusiaukelės namus ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju; deklaruoja nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai svarbūs, tačiau jie kol kas neatsveria keturių statinių ir devynių dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie, kaip: darbinės patirties stygius; smurtinio elgesio atvejis, esant alkoholio vartojimui; ankstesnė narkotikų vartojimo patirtis; objektyvaus savivaizdžio stoka; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; mąstymo lankstumo stoka. Be to, minėti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis išliko nepakitę nuo 2020 m. vasario 7 d. atlikto vertinimo. Priešingai, dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius padidėjo nuo 7 veiksnių iki 9 veiksnių.
12. Apylinkės teismas teisingai įvertino kriminogeninių veiksnių visumą, išskyrė esamus apsauginius bei dinaminius veiksnius galinčius turėti įtakos nuteistojo resocializacijai laisvėje ir pagrįstai abejojo dėl jo deklaruojamo siekio laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti. Nuteistojo argumentai, kad laisvėje taikomos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės, nei taikomos pataisos namuose, vertinami kaip deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo taikyti lygtinio paleidimo. Pastebėtina ir tai, kad dinaminiai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, todėl jie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami.
13. Nuteistasis skunde tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas jam taikyti lygtinį paleidimą, pažeidė teisėtų lūkesčių principą; nurodo, kad apylinkės teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“. Atsakant į tokius skundo argumentus pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos apibrėžia valstybėms narėms valstybių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų, tai nagrinėjamu atveju yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl skundo argumentai dėl žemesniojo teismo padarytų pažeidimų yra nepagrįsti. Be kita ko, pažymėtina, kad nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.
14. Nors nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pritaikius lygtinio paleidimo institutą turėtų gyvenamąją vietą, yra patvirtinta jo galimybė įsidarbinti, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų. Aplinkybės susijusios su šeima, gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir inkriminuotų nusikaltimų darymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos nesustabdė ir neatgrasė. J. D. pateikti Vilniaus apygardos teismui dokumentai, kurie gauti teisme 2024 m. gegužės 20 d., taip pat nesudaro pagrindo keisti skundžiamos nutarties. Lietuvos Kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-52305, yra adresuotas ne teismui, o Kalėjimų viršininkams; Lietuvos veiklių žmonių bendrijos Vilniaus Pirmojo skyriaus prezidento A. A. prašymas taikyti nuteistojo J. D. atžvilgiu lygtinį paleidimą ir jo charakteristika, vertinami kartu su kitomis aptartomis šioje nutartyje aplinkybėmis, jie nesudaro pagrindo skundo tenkinimui.
15. Dėl nuteistojo skunde gausiai nurodomų teismų sprendimų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimais, pažymėtina, kad teismų sprendimais dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų precedentai nėra sukuriami ir dėl to, kad tokio pobūdžio bylose vertinamas individualus asmuo ir jo individuali situacija, pasižyminti sava ypatybių specifika. Tad tokie skundo argumentai, apygardos teismo vertinimu, skundžiamo apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nešalina.
16. Be kita ko, teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
17. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV-25-638 netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. D. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.