- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1162-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė
- Skolininkas
- T. B.
- Kategorijos
- 95.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1162-115/2010
2010 m. lapkričio 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (išieškotojo) D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties dėl ieškinio priėmimo, civilinėje byloje Nr. 2-2607-545/2010 pagal D. P. ir J. D. ieškinį dėl skolos priteisimo iš skolininkės T. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai D. P. ir J. D. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. B. 2088,00 Lt skolos, 333,15 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 10).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl J. D. reikalavimų atsakovui T. B., nes ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. (b.l. 17).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal LR CPK 56 straipsnio 4 d. atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Teismui pateiktas įgaliojimas, suteikiantis teisę D. P. atstovauti J. D., tačiau nepateikti įrodymai, kad J. D. yra D. P. giminaitis ir kad įgaliotoji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Šalies argumentai
Ieškovė D. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį pakeisti (b.l. 20). Nurodo, jog Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaras 2010 m. kovo 29 d. patvirtino standartinės formos įgaliojimą su pavedimu D. P. atstovauti J. D. interesams ne tik teisme, bet ir sudaryti teisinės pagalbos sutartį su advokatu. Pabrėžia, kad atstovavimas, nagrinėjant bylą teisme, nereiškia, kad įgaliotoji ieškovė būtinai atstovaus viena, nes įgaliotojas teismo posėdyje taip pat gali dalyvauti. Nurodo, kad įgalioto asmens teisės yra realizuotos nepažeidžiant LR CPK 59 str. 2 d. Pabrėžia, kad atstovo pagal pavedimą teisės ir pareigos šiuo atveju gali būti įformintos remiantis CPK 57 str. 4 d.
Apeliantės (ieškovės) D. P. atskirasis skundos tenkintina iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
CPK 51 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 str. 1 d.). Asmenų, galinčių būti atstovais teisme, sąrašas yra baigtinis, todėl kiti fiziniai asmenys negali būti savarankiškais atstovais teisme. Fizinių asmenų atstovų pagal pavedimą teisme teisės turi būti išreikštos įgaliojime, patvirtintame notarine tvarka, išskyrus CK nustatytus atvejus, o advokatai ir jų advokatų padėjėjų teisės ir pareigos bei jų apimtis patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 str. 1 d. 1, 2 p., 57 str.2, 3 dalys).
Taigi, iš esmės yra dviejų rūšių atstovavimas pagal pavedimą: kai atstovas yra pašalinis asmuo ir kai atstovas nėra pašalinis asmuo. Kai atstovai nėra pašaliniai asmenys, įstatymas skiria dvi galimybes: pirma, bendrininkai paveda jiems atstovauti byloje vienam iš bendrininkų (šiuo atveju svarbu ne atstovaujančio bendrininko išsilavinimas, o kitų bendrininkų valia skirti vieną asmenį iš savo tarpo atstovu) ir, antra, atstovaujama savo artimiesiems giminaičiams ir šiuo atveju privalomas aukštasis teisinis išsilavinimas (būtinai universitetinis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsisakęs priimti ieškinį kaip neatitinkantį CPK 56 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, pritaikė netinkamą procesinės teisės normą, nes CPK 56 str. 2 d. 4 p. numatyta, jog atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, šiuo gi atveju ieškovai D. P. ir J. D. veikia kaip bendrininkai ir todėl taikoma speciali proceso įstatymo norma – CPK 56 str. 2 d. 3 p. ( bendrininkai paveda jiems atstovauti byloje vienam iš bendrininkų (šiuo atveju svarbu ne atstovaujančio bendrininko išsilavinimas, o kitų bendrininkų valia skirti vieną asmenį iš savo tarpo atstovu).
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti šio ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 3 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje dėl J. D. reikalavimų atsakovui T.B. civilinėje byloje Nr. 2-2607-545/2010 ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.