- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- A-525-214-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00162-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- V. M.
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. M. dėl vietinės rinkliavos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) prašymu (b.l. 2–4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 550,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2011 m. balandžio 28 d. pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą (b.l. 26), kuriuo atsisakė nuo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti.
Nurodė, kad Centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Kelmės rajone iki 2007 m. birželio 30 d. mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, o šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Kelmės rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų tvarkymo sistema, pagal kurią minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t. y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus. Pažymėjo, jog Kelmės rajono savivaldybės taryba, remdamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio l dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 31 straipsnio 2 dalimi, 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-287 patvirtino Kelmės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistas 2009-02-26 sprendimu Nr. T-95), kurių 4.4.4 punktas nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 4.1 punktas – naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Rinkliava skaičiuojama, remiantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-288 patvirtintais Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2007-10-29 sprendimu Nr. T-364, 2008-12-23 sprendimu Nr. T-429, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-476) (toliau– ir Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti interneto puslapyje, adresu www.kelme.lt. Pažymėjo, jog pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 28, 58 ir 59 punktus, rinkliavos lėšos iš Centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą. Nurodė, jog Centro veiksmai, apskaičiuojant vietinę rinkliavą ir siunčiant pranešimą mokėtojui, kontroliuojant jos mokėjimą, laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu (b.l. 28–30) prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. M. 550,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Rėmėsi Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir nurodė, jog Kelmės rajono savivaldybės taryba 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Rinkliava skaičiuojama, remiantis Nuostatais. Pažymėjo, jog atsakovas gyvena Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje esančiame bei jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamame name ir pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. yra 550,00 Lt. Atsižvelgdamas į Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 59 straipsnį, padarė išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui.
III.
Atsakovas V. M. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 34–37), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą. Pateikti tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog byloje jokie procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą sužinojo tik 2011 m. gegužės 13 d. Teigia, jog teisininkė nurodė neteisingą jo gyvenamosios vietos adresą ir kartu su Kelmės miesto seniūnu pasirašė teismo šaukimą apie procesinių dokumentų jam įteikimą, nors abu žinojo, jog tai neįmanoma, nes jis nurodytu adresu negyveno. Be to, net ir seniūnui apskritai nebuvo įteiktas pareiškėjo atsisakymas nuo dalies reikalavimų.
2. Pažymi, jog kartu su prašymu nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys jo skolą, atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikti jokie motyvai, jame tik perrašyti prašymo argumentai.
3. Teigia, jog 2011 m. kovo 10 d. pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą yra tik klastotė ir negali būti pripažinta įrodymu. Neaišku, už ką prašoma priteisti 550 Lt, už kiek žmonių, kodėl 2008 metų rusėjo mėnesį prašoma priteisti 200 Lt skolos. Taip pat neaišku, kodėl už 2008 metų ketvirtą ketvirtį prašoma priteisti 30 Lt, 2010 metų trečią ketvirtį – 20 Lt, o kitais atvejais 45 Lt, nors įstatymas numato rinkliavą už atliekų tvarkymą konkrečia suma kiekvienam asmeniui.
4. Pabrėžia, jog niekada nėra gavęs informacijos apie prievolę sumokėti už atliekų surinkimą, įspėjimo dėl skolos, todėl Centras be pagrindo iš jo reikalauja atlyginti skolą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 41–45) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apeliaciniame skunde nėra nurodytos materialinės teisės normos, kurias pažeidė pirmosios instancijos teismas, o teismo padaryti pažeidimai grindžiami tik procesinės teisės normų nesilaikymu, kas gali būti pagrindu panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl tokios pažaidos būtų neteisingai išnagrinėta byla.
2. Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia, jog teismas šaukimą ir kitus procesinius dokumentus siuntė atsakovo oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, remiantis ABTĮ 75 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyviui sutinkant, teisėjas gali duoti jam šaukimą, kad pastarasis įteiktų kitam asmeniui, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje. Tokie veiksmai šiuo atveju ir buvo atlikti, pareiškėjo atstovė A. J. pateikė šaukimą ir procesinius dokumentus seniūnijai, kurioje atsakovas tebėra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą, gavo iš seniūnijos jos darbuotojų pasirašytą ir užpildytą šaukimo grąžinamąją dalį ir grąžino ją teismui. Toks šaukimo įteikimas, remiantis ABTĮ 75 straipsnio 5 dalimi, laikytinas tinkamu. Teigia, jog nors ABTĮ 75 straipsnio 5 dalis numato kelis šaukimo įteikimo būdus, teismas neturi pareigos įteikinėti šaukimą visais nurodytais būdais.
3. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis nėra sudaręs jokios sutarties, o Centras jam nėra pateikęs jokių indų šiukšlėms supilti, nes jie neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos (bylos Nr. A525-471/2010, A18-1025/2007, A442-1035/2011).
4. Pažymi, jog periodiškai atsakovui siuntė rinkliavos mokėjimo pranešimus ir išsiuntė byloje esantį įspėjimą dėl susidariusios skolos. Be to, atsakovas, nesutikdamas su rinkliavos registre nurodytu gyventojų skaičiumi, privalėjo pareikalauti šį skaičių nurodytame registre pakeisti bei pateikti tą reikalavimą patvirtinančius dokumentus ir padaryti tai ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Taip pat atsakovas, persikėlęs nuolat gyventi į Šiaulius, turėjo deklaruoti savo nuolatinę gyvenamąją vietą, o to nepadaręs pažeidė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimo priteisti jo naudai iš atsakovo V. M. 550 Lt dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotą nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, jog apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą pilna apimtimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl asmens, neįtraukto į bylą, teisių ir pareigų, o tai pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas laikytina pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-287 patvirtintų Kelmės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.12 punktas numato, jog atliekų turėtojas – tai atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Tai individualių namų valdų savininkai, butų savininkai, sodų ir garažų valdų savininkai, ūkio subjektai ir kiti juridiniai asmenys. Šių Taisyklių 27 punkte įtvirtinta, jog kiekvienos individualios privataus, daugiabučio namo, sodo, garažo, biuro valdos, esančios Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, savininkas ir (ar) atsakingas nuomininkas yra atsakingas už valdoje susidarančių atliekų patalpinimą konteineriuose ir rinkliavos mokėjimą pagal šių Taisyklių reikalavimus. Taisyklių 30.9 punktas taip pat numato, jog atliekų turėtojai (rinkliavos mokėtojai) privalo mokėti vietinę rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų.
Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už rinkliavos mokėjimą yra siejama inter alia su individualios privataus namo valdos, esančios Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teisės turėjimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog gyvenamasis namas, esantis Kelmės rajono savivaldybėje, Kelmės mieste, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui V. M., bet ir A. M., kuri nėra įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje dalyvaujančiu asmeniu neįtraukė paminėto gyvenamojo namo savininkės A. M., o apeliacinės instancijos teismas ištaisyti šio procesinio pažeidimo negali. Siekiant užtikrinti asmens, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, teisę dalyvauti administracinės bylos procese (ABTĮ 48 str. 2 d.) bei įgyvendinti proceso šalių teises ir pareigas (ABTĮ 53 str.), byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam tinkamai nebuvo įteiktas šaukimas, kuriuo pranešama apie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vietą ir laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui šaukimas buvo siųstas paštu, tačiau vokas grįžo su žyma „neatsiėmė“ (b. l. 23), o 2011 m. balandžio 15 d. teismo šaukimas buvo įteiktas Kelmės seniūnijos seniūnui R. A.
ABTĮ 75 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui. Paminėto straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismo šaukimo įteikimas paskutinės žinomos asmens gyvenamosios vietos seniūnijos seniūnui laikomas tinkamu šaukimo įteikimu aukščiau nurodytų ABTĮ nuostatų prasme, atsakovas šioje byloje neigia, kad buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir šios jo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos byloje esančiais įrodymais. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu teismui nurodė savo pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą, bei tai, jog byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o teismas pagal ABTĮ 78 straipsnio 1 dalį yra įpareigotas nagrinėti administracinę bylą tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija plačiau dėl apeliacinio skundo bet atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, susijusių su šaukimo įteikimo atsakovui tinkamumu, nepasisako, kadangi bylos išnagrinėjimo rezultatui bei atsakovo teisių užtikrinimui jie įtakos neturi.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl neaptartų apeliacinio skundo motyvų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės, nepasisako, kadangi šiame bylos nagrinėjimo etape jie nesvarstytini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo V. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.