Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis M. V. 6-3, Prienai, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. K. 2020 m. balandžio 21 d., apie 23.40 val., apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo koridoriuje, esančiame M(duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė kumščiu vieną smūgį šeimos nariui – broliui K. K. į veidą, tuo nukentėjusiajam K. K. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. K. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo antrajame aukšte, o jo brolis K. gyvena to paties namo pirmame aukšte. Jie su broliu sutaria gerai, labai artimai bendrauja, santykiai geri. 2020 m. balandžio 21 d. jis parduotuvėje nusipirko keletą litrų alaus. Vakare, gal apie 21-22 val. sugalvojo išgerti alaus ir pasivaišinti alumi brolį R. Brolis pas jį į butą atėjo jau neblaivus. Jie alų gėrė kambaryje. Abu buvo neblaivūs. Išgertuvių metu su broliu išėjo parūkyti į koridorių. Berūkant koridoriuje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio esmės dėl girtumo neprisimena. Žodinio konflikto metu girtas brolis jam smogė kumščiu į krūtinę. Smūgis buvo labai stiprus, jam skaudėjo krūtinę. Nuo smūgio jis paėjo atbulas. Iš karto po smūgio, jis kumščiu smogė broliui K. vieną smūgį į nosį. Brolis nuo jo atsitraukė. Jis susiėmė rankomis už sumuštos nosies, nes jam skaudėjo. Neblaivus brolis paskambino policijai. Policijos pareigūnai jam nustatė 2,3 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu jis sutiko. Jis labai gailisi broliui sukėlęs fizinį skausmą. Jis brolio atsiprašė, su juo susitaikė. Konfliktas įvyko dėl jų abiejų girtumo (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 48 – 50).

Nukentėjusysis K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su šeima gyvena M(duomenys neskelbtini), esančiame name. Pirmas namo aukštas priklauso jam, o antrame namo aukšte gyvena jo brolis R. K.. Santykiai su R. geri, jie artimai bendrauja. 2020 m. balandžio 21 d., jis buvo gėręs alkoholio ir neblaivus buvo namuose. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino brolis ir pasakė, kad turi alaus. Jis nuėjo į R. butą, kur abu su broliu R. gėrė alų. Jis nežino kiek litrų alaus buvome išgėrę, bet jie abu buvo labai neblaivūs. Išgertuvių metui jie su . išėjo į koridorių parūkyti. Koridoriuje kilo žodinis konfliktas, kurio esmės dėl girtumo neprisimena ir nurodyti negali. Konflikto metu jis susinervino ir stipriai smogė kumščiu vieną smūgį broliui R. K. į krūtinę. Nuo smūgio broliui galėjo skaudėti, nes smogė kumščiu stipriai. Nuo jo smūgio brolis žengė atbulas ir iš karto kumščiu brolis smogė vieną smūgį į nosį. Nuo brolio R. smūgio jam labai skaudėjo, brolis jam sukėlė fizinį skausmą, todėl jis paskambino ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,68 promilių girtumą, o broliui nustatė 2,3 promiles. Brolis smogdamas kumščiu vieną smūgį į nosį jam sukėlė fizinį skausmą, bet medikų pagalbos jam nereikėjo. Jis niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks, civilinio ieškinio nereiškia. R. pretenzijų neturi. Su broliu R. K. susitaikė (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 33 – 35).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad smurtą patyrė K. K., kuris akivaizdžiai neblaivus, jis nurodė, kad išgertuvių metu su broliu, koridoriuje brolis R. K. smogė jam į veidą. Pažymėta smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta – nosis (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 22 – 26).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Iš kiemo pusės užlipus mediniais laiptais patenkama į atvirą koridorių Koridoriaus gale durys, pro kurias praėjus patenka į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino nukentėjusysis K. K. šiame koridoriuje jam buvo suduotas smūgis į veido sritį. Nuotraukoje matosi K. K. sužalota nosis (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 11 – 12, 13 – 16).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, nukentėjusiajam K. K. tarpusavio konflikto metu tyčia suduodamas rankos kumštimi vieną smūgį į veidą, jam sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis tarpusavio konflikto metu sudavė smūgį savo broliui K. K.. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis parodė, kad brolis R. K. žodinio konflikto metu kumščiu smogė vieną smūgį jam nosį. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo“, užfiksuota, kad smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta – nosis, nukentėjusysis nurodė, kad išgertuvių metu su broliu, koridoriuje brolis R. K. smogė jam į veidą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo K. K. pasitvirtino.

K. R. K., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia savo broliui K. K. kumštimi sudavė vieną smūgį į veidą, pataikydamas į nosį, taip mušdamas nukentėjusiajam K. K. sukėlė fizinį skausmą. K. R. K. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė mažiausiai vieną smūgį šeimos nariui – broliui K. K.. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo jam sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį kumštimi, suduota į veidą), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, pats kaltinamasis nurodė, jog po suduoto smūgio brolis nuo jo atsitraukė, susiėmė rankomis už sumuštos nosies, nes jam skaudėjo. Kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam patvirtino pats kaltinamasis. Konstatuojama, kad K. K. patirtas fizinis skausmas yra R. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. R. K. yra nukentėjusiojo brolis, t. y. jis yra nukentėjusiojo šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 51 – 54, 55 – 56).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. K. – teistas, teistumas neišnykęs, 3 kartą teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, du kartus baustas administracine tvarka, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, psichiatro įskaitoje neįrašytas, pas gydytoją psichiatrą kreipėsi 2019 m. sausio 3 d. dėl galimybės gauti vairuotojo pažymėjimą, atlikus psichiatrinį-psichologinį tyrimą išduota pažyma apie galimybę vairuoti individualų transportą su apribojimu vairuoti tik blaiviam (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 67). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus – per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog R. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas paskiria kaltinamajam R. K. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

V. Kiti proceso klausimai

K. R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 45 – 47) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį R. K. per 4 (keturių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Palikti galioti R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį R. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam R. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.