Kauno apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešam teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno rajono 1-ojo biuro notaras Mindaugas Ladas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi 2020 m. rugsėjo 1 d. praleidusi 3 (trijų) mėnesių terminą. Pareiškėja Kauno r. l-ojo notaro biuro notarui nepateikė ir dokumentų, įrodančių, kad pareiškėja Jungtinėje Karalystėje yra priėmusi palikėjos palikimą (pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtinti pažyma apostille, nepripažinti Lietuvos Respublikoje, negalima jais remtis nustatant faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po D. E. M. mirties). Todėl Kauno r. 1-ojo notaro biuro notaras M. Ladas atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismui nustačius faktą, jog atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra nepagrįstas ir priėmus sprendimą dėl paveldėjimo bylos po palikėjos, vadovaudamasis teismo sprendimu bei Lietuvos Respublikos teisės aktais Kauno r. l-ojo notaro biuro notaras M. Ladas užves paveldėjimo bylą po palikėjos mirties ir išduos pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Susipažinus su elektroninėje byloje pateiktais dokumentais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. Jungtinėje Karalystėje mirė pareiškėjos sesuo D. E. M., gimusi (duomenys neskelbtini) d. D. E. M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Anglijoje ir Velse, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sesuo 2019 m. spalio 14 d. surašė testamentą ir visą turtą paliko pareiškėjai R. M.. Testamentas buvo pateiktas Jungtinės Karalystės Aukščiausiajam Teismui, kuris 2020 m. vasario 18 d. išdavė administravimo pažymą, kurioje nurodyta, kad D. E. M. testamentas užregistruotas. Palikėjos kilnojamas turtas ir piniginės santaupos buvusios Jungtinėje Karalystėje atiteko pareiškėjai. Pinigai buvo pervesti į pareiškėjos asmeninę sąskaitą. Po D. E. M. mirties liko nekilnojamas turtas Lietuvoje - ½ dalis gyvenamojo namo 210 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno r. 1-ojo notarų biurą ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po palikėjos D. E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) d., mirties (duomenys neskelbtini) d. (toliau - palikėja), kurios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Anglijoje ir Velse, adresu (duomenys neskelbtini). Notaras 2020 m. rugsėjo 17 d. atsisakydamas atlikti notarinius veiksmus nurodė, kad pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi 2020 m. rugsėjo 1 d. praleidusi 3 (trijų) mėnesių terminą.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

CK 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitiems paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Taigi tarptautinės privatinės teisės normos nustato skirtingus jungiamuosius kriterijus taikytinai teisei parinkti tarptautinio paveldėjimo byloje, atsižvelgiant į paveldimų daiktų kilmę, jų buvimo vietą ir paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą. Toks paveldėjimo suskirstymas ir taikytinos teisės skirtingas parinkimas taikomas tiek paveldint pagal įstatymą (ab intestat), tiek pagal testamentą.

Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją, Jungtinę Karalystę ir Airiją, yra taikomas reglamentas Nr. 650/2012, nustatantis jurisdikcijos, taikytinos teisės parinkimo, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo taisykles bei Europos paveldėjimo pažymėjimą tarptautinio paveldėjimo bylose. Kaip teisingai nurodė notaras, kadangi palikėjos gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, kuriai nėra taikomas minėtas reglamentas, Lietuva ir Jungtinė Karalystė nėra sudariusios dvišalės sutarties, kuri reglamentuotų paveldėjimo teisinius santykius, todėl palikėjos nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje gali būti paveldėtas tik pagal Lietuvos teisę.

CK 5.1 straipsnyje nurodoma, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimui priimti įpėdinis turi atlikti juridinę reikšmę turinčius veiksmus, kuriais būtų išreikšta šio asmens valia dėl teisės į palikimą įgyvendinimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017 spręsdamas palikimo priėmimo termino atnaujinimo klausimą, nurodė, kad kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių.

Kadangi pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimo priimti iš dalies ar su sąlyga ar išlygomis, tais atvejais, kai įpėdinis dalį palikimo priėmė vienoje šalyje, pavyzdžiui, kilnojamąjį turtą priėmė paskutinės palikėjo gyvenamosios vietos valstybėje laikytina, kad jis priėmė visą palikimą, taip pat ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje. Jei notarui Lietuvoje yra pateikiama duomenų, kad įpėdinis kitoje valstybėje palikimą priėmė, laikoma, kad jis palikimą yra priėmęs ir Lietuvoje neturi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad asmuo palikimą priėmė pradėdamas ji faktiškai valdyti. Užsienio valstybėje išduotas paveldėjimo teisės liudijimas gali būti pakankamas pagrindas įsitikinti, kad įpėdinis palikimą priėmė (Notariatas, Nr. 24/17, p. 73). Notaras teismo posėdžio metu teigė, kad tai ar pareiškėja praleido ar nepraleido termino priimti palikimą yra fakto klausimas, o notaras juridinių faktų nenustatinėja. Teismas pažymi, kad teismas nustatinėja ne bet kokius juridinius faktus, o tik tuomet, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pateiktame D. E. M. testamente nurodyta, kad pareiškėja R. M. yra paskirta palikėjos valios vykdytoja. Testamente taip pat nurodyta, kad palikėjos valios vykdytojas valdys palikėjos turtą, kad sumokėtų, panaikintų ar pasirūpintų palikėjos skolomis, laidotuvėmis, testamento ar administracinėmis išlaidomis ir perimtų palikimą (Testamento 4 punktas). Administravimo pažyma patvirtina, kad R. J. H., kaip teisėtam R. M. atstovui pavedama administruoti turto naudojimą, kol bus paskirtas kitas atstovas. Nurodyta pažyma išduota (duomenys neskelbtini) d., taigi nepraleidus trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Teismas atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjos pateiktus dokumentus sprendžia, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra pakankami, patvirtinti faktą, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir naikintinas 2020 m. rugsėjo 17 d. notaro nutarimas, kuriuo atsisakyta atlikti notarinius veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 511–513 straipsniais,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarą Mindaugą Ladą užvesti paveldėjimo bylą po D. E. M. mirties (duomenys neskelbtini) d. ir išduoti paveldėjimo liudijimą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus atskiruoju skundu.