- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1151-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Jolitos Cirulienės
- Atsakovas
- L. A. H., L.
- Ieškovas
- G. H.
- Advokatai
- Ramūnas Širvys
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. A. H. atstovo advokato Ramūno Širvio atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. H. ieškinį atsakovui L. A. H. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovo L. A. H. priešieškinį ieškovei G. H. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė (b. l. 1-3) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2006-12-28 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2807, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo sugrąžinti iki santuokos sudarymo buvusią pavardę M. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašė (b. l. 4-8) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2006-12-28 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2807, dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo, uždrausti ieškovei pasilikti H. pavardę; priteisti iš ieškovės atsakovui dėl santuokos nutraukimo patirtą 3 970 Lt turtinę žalą; priteisti iš ieškovės atsakovui 50 000 Lt neturtinės žalos; priteisti iš ieškovės atsakovui atsakovo dovanotus 110 489 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 164 459 Lt reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas sąskaitose, turtines teise bei pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Atsakovas nurodė, kad ieškovės atžvilgiu būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir nors atsakovas negali pateikti nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė neabejotinai imsis priemonių apsunkinti galimo atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, t. y. perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, jį parduoti ar pan., tačiau ieškovės ankstesnis nesąžiningas elgesys yra pakankamas pagrindas atsirasti grėsmei. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalo įsitikinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas neabejotinai nesukurs tokios situacijos, kad, teismui patenkinus atsakovo priešieškinį, turto apskritai nebebūtų išlikę arba jis būtų jau kito asmens, ne ieškovės, nuosavybė (išieškojimo negalimumas iš trečiojo sąžiningo įgijėjo CK 4.96 str. 2 d.). Be to, šiandieninės ekonominės situacijos sąlygomis atsakovo reikalaujama suma yra labai didelė ir kuri, atsižvelgiant į LAT formuojamą vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, didina riziką, todėl šioje byloje yra pagrindas taikyti areštą ieškovės turtui, kuris taikytinas nepranešus ieškovei, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir atsakovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo ieškovės pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises pareikšto reikalavimo ribose (164 459 Lt sumai).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (b. l. 9), kuriuo prašė pareikalauti, kad L. A. H. įmokėtų į teismo depozitinę sąskaitą 43 200 litų arba pateiktų banko garantiją 43 200 litų sumai, o jeigu atsakovas per teismo nustatytą terminą neįmokės pinigų į teismo depozitinę sąskaitą arba nepateiks banko garantijos – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas G. H. atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovė yra vieniša motina, uždėjus areštą sąskaitoms ji negali mokėti bankui palūkanų ir dengti dalį paskolos, įsiskolinimai bankui gali didėti, ji negalės mokėti komunalinių mokesčių, vaikams pirkti maisto. Ieškovė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kiekvieną mėnesį patiria 3600 Lt nuostolius, žinant tai, kad byla nesibaigs dar mažiausiai metus, nes nagrinėjimas iš esmės net nepradėtas, prašo nuostolių užtikrinimo už 12 mėnesių, t. y. 3600 x 12 mėnesių = 43200 Lt. Be to, atsakovas L. A. H. yra bankrutuojantis asmuo, todėl ieškovė negalės iš jo reikalauti atlyginti nuostolius, jei priešieškinys bus atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą L. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įmokėti 43 200 Lt į teismo depozitinę sąskaitą per 15 dienų nuo nutarties gavimo dienos bei įspėjo atsakovą, kad nustatytu terminu neįmokėjus, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas, nes ieškovė neturi galimybės mokėti banko paskolą, negali vykdyti kitų mokėjimų, ieškovės teigimu, atsakovui iškelta bankroto byla, todėl priešieškinio atmetimo atveju nebus galimybės išieškoti patirtą žalą.
Šalies argumentai
Atsakovo L. A. H. atstovas advokatas Ramūnas Širvys atskiruoju skundu (b. l. 13-15) prašo panaikinti 2010 m. balandžio 2 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina dėl sekančių priežasčių:
1. CPK 147 str. 1 d. nenumato galimybės reikalauti nuostolių užtikrinimo po to, kai jau buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nutartis buvo priimta ne teismo iniciatyva bei CPK 147 str. 1 d. prasme kartu su priimama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tenkinant ieškovės 2010-03-30 prašymą. Todėl teismas, prieš tenkindamas ieškovės prašymą, privalėjo išanalizuoti prašymo pagrįstumą, pateiktus įrodymus, o tuomet ir poreikį taikyti nuostolių užtikrinimą.
2. Teismas turėjo nagrinėti ieškovės prašymo pagrįstumą faktiniu bei teisiniu pagrindu. Ieškovė, nurodydama faktinę aplinkybę - draudimą disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, privalėjo teismui pateikti įrodymus (LR CPK 111 str. 1 d. 4 p.) apie jai realiai taikomą tokią priemonę (pvz. atitinkamą banko pažymą). Iš 2010-04-15 antstolio Regimanto Budreikos patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei 2010-04-16 turto aprašo matyti, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį, areštavo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 188/1500 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad antstolis faktiškai neareštavo ieškovės piniginių lėšų, esančių sąskaitose, taigi nesudarė pagrindo jos nurodomų nuostolių atsiradimui. Dėl šios priežasties ieškovės prašyme nurodyti nuostoliai negali kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, todėl prašymas yra nepagrįstas, o teismui jį patenkinus, nepagrįsta yra ir teismo nutartis.
3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovės nurodytos sumos ne tik nepagrįstos, bet ir nelaikytinos jos nuostoliais. Iš ieškovės prašymo matyti, kad jos nurodomos sumos sietinos su jos turimų įsipareigojimų dydžiu. Ieškovė privalo vykdyti savo įsipareigojimus nepriklausomai nuo to ar jos sąskaita yra areštuota ar ne, areštavus sąskaitoje esančias lėšas, jos išlieka ieškovės nuosavybėje. Nuostoliai tokiais atvejais galėtų būti palūkanos už negalėjimą naudotis pinigais, ar netesybos laiku nevykdant finansinių prievolių, bet kuriuo atveju nuostolių grėsmė turi būti reali, o ne hipotetinė, priešingu atveju teismas absoliučiai visais atvejais taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, būtų priverstas taikyti ir įpareigojimus nuostolių užtikrinimui.
4. Teismas iš esmės be jokių įrodymų apie galimą nuostolių atsiradimą (nesant duomenų apie realų negalėjimą naudotis sąskaita), bei suvokdamas atsakovo finansines galimybes sumokėti 43 200 Lt (atsakovui vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra; tuo pagrindu atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio) priėmė nutartį, kuri reiškė viena - teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą.
Atsiliepimas
Ieškovė G. H. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 22-23) prašo 2010-04-02 Kauno rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalo siekti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros. Teismas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą taiko gavęs atsakovo prašymą, o tais atvejais, kai nuostolių atlyginimo užtikrinimas būtinas ginant viešąjį interesą - ir savo iniciatyva, todėl nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad teismas netinkamai taikė LR CPK 147 str. 1 d. Prašomos sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į ieškinio sumą ir preliminarų galimų nuostolių dydį. Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad nuostolių lyginimo užtikrinimo suma turi atitikti protingumo kriterijų bei atitikti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, pakanka nurodyti, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Teismui pakanka įsitikinti vien o, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui yra būtinos dvi sąlygos - nuostoliai gali atsirasti ir nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. L. A. H. (duomenys neskelbtini) yra kelta bankroto byla, todėl galimas nuostolių atlyginimas yra visiškai neįmanomas, todėl teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir turi būti palikta galioti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, įstatymų leidėjas nustatė galimybę teismui, pritaikančiam laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, jų interesų pusiausvyrą, pareikalaujant atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikoma priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą. Jos paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovui galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Bylos duomenimis, ieškovė G. H. prašymą pareikalauti iš atsakovo L. A. H. pateikti ieškovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, motyvavo tuo, jog areštavus jos sąskaitą banke, ji negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, atsiskaityti už komunalines paslaugas ir kt.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 147 straipsnis nenumato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismas nustato galimų atsakovo (šioje byloje ieškovės) nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, tačiau visais atvejais, esant pagrindui taikyti atsakovo (šioje byloje ieškovės) nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismas nusprendžia, koks atsakovo (šioje byloje ieškovės) nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis konkrečioje situacijoje būtų teisingas, ekonomiškas, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principų bei neužkirstų ieškovui galimybės ginti savo interesus teisme (CPK 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 7, 17 str., 145 str. 2 d., 185 str.).
Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovė prie prašymo dėl galimų nuostolių užtikrinimo teismui nepateikė įrodymų, jog jos banko sąskaita yra areštuota. Byloje atsakovo atstovo pateikta antstolio R. Budreikos 2010-04-16 turto aprašo kopija ( b. l. 17), iš kurios matyti, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl ieškovės turto arešto, areštavo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 164 500 Lt, ir kurio visiškai pakanka galimam būsimam (atsakovo priešieškinio reikalavimų patenkinimo atveju) sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Areštavus ieškovės nekilnojamąjį turtą, ji nepraranda teisės areštuotu turtu naudotis, jį valdyti, jai yra apribota jos teisė perleisti turtą kitiems asmenims. Ieškovė nei prašyme, nei atsiliepime į atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, kokie nuostoliai ateityje jai atsirastų dėl nekilnojamojo turto arešto, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra areštuota jos banko sąskaita ir kad joje esančiomis lėšomis ji negali disponuoti (CPK 178 str.).
Esant šioms aplinkybėms, įvertindama tai, kad šiomis priemonėmis suvaržyta ieškovės teisė disponuoti tik nekilnojamuoju turtu priešieškinio reikalavimų ribose, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje faktinėje situacijoje ieškovės reikalavimas užtikrinti galimus jos nuostolius yra nepagrįstas ir neįrodytas, o pirmosios instancijos teismo nustatytas galimų nuostolių, susijusių su atsakovo pareiga įmokėti 43 200 Lt į teismo depozitinę sąskaitą, dydis neatitinka pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei apsunkina vienos iš šalių (atsakovo) padėtį labiau už kitą, pažeidžia ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovės prašymas atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutari a:
Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovės prašymą atmesti